- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-383-425/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00747-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Molėtų rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- S. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-383-425/2015
Teisėjas Liudvikas Myško Proceso Nr. 2-30-3-00747-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija
2015 m. gegužės 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-732/2015 pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Molėtų rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į 5, 05 kv. m. sandėliuką, esantį pastate 5I1p, unikalus Nr. 4400-2691-1440, Inturkės g. 49, Molėtuose.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo S. B. pareiškimą patenkino, nustatė faktą, kad S. B., nuosavybės teisę į dalį (patalpa Nr. 45-8, 6,54 m² ploto) ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-2691-1440, plane pažymėto 5I1/p (5I1p), registro Nr. 90/20968, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1970 m. statybos butą 1995-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3541 įsigijo pareiškėjo tėvai ir pareiškėjas (po 1/3 buto). 1998-01-06 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 4 ir 2004-11-05 dovanojimo sutartimi Nr. 6000 tėvams priklausiusios buto dalys atiteko pareiškėjui. Pareiškėjo teigimu, 1969 m. statyto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, įsigiję butą, naudojosi tiek jo tėvai, tiek jis pats, dalis ūkinio pastato pareiškėjui faktiškai buvo parduota kartu su butu kaip buto priklausinys, įgytas teisėtai ir sąžiningai. Pareiškėjo nuosavybės teisės į dalį ūkinio pastato Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Pareiškėjas 2013-08-06 sudarė nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartį Nr. UGA-916 dėl ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų bylos (bylos Nr. 62/9802, registro Nr. 90/20968, ūkiniam pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad „Butas - (duomenys neskelbtini), naudojasi dalimi ūkinio pastato (5I1p) 6,54 m2 ploto; 15 m3 tūrio“. Atkreiptinas dėmesys, kad Molėtų miesto daugiabučiuose, statytuose apie 1969 m., butai buvo apšildomi krosnimis ir šalia jų pastatyti ūkiniai pastatai – sandėliukai – buvo skirti konkrečiam tikslui - užtikrinti namo gyventojams galimybę netoliese namo laikyti butų apšildymui skirtą kurą. Tai visuotinai žinoma aplinkybė, kurią patvirtina dokumentai analogiškose civilinėse bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nagrinėjamose Molėtų rajono apylinkės teisme (pvz., civ. b. Nr. 2-26-964/2015). Šie duomenys pagrindžia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis, įgijęs dalį ūkinio pastato, jį teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai valdė daugiau nei 10 metų ir tai patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas (CK 4.68 str. 1 d.). Paskelbus specialiame interneto puslapyje pranešimą apie bylos nagrinėjimą bei galimybę įsitraukti į procesą suinteresuotiems asmenims, tokių asmenų neatsirado.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. B. pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutą, neatsižvelgė į 1969-1995 m. galiojusį valstybinės nuosavybės teisinį reglamentavimą, Įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo pastato statybos teisėtumą, t. y. neįrodė visų CK 4.68 - 4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo. Byloje nepateikti įrodymai, kad ginčo objekto vertė buvo įtraukta į privatizuojamo buto Inturkės g. 45-8, Molėtuose įkainavimo aktus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nustatyta taisyklė dėl privalomo 10 metų valdymo registravimo viešame registre. Pirmosios instancijos teismas, esant nepaneigtai valstybinės nuosavybės prezumpcijai ginčo pastato atžvilgiu, iš esmės vadovaudamasis tik bendro pobūdžio pareiškėjo paaiškinimais, negalėjo paneigti CK 4.69 str. 3 d. nustatyto draudimo ir padaryti išvadą, kad ginčo objektas gali būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį. Be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepagrindžia, kad ginčo objektas iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1995-09-11 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo niekada niekam nepriklausė ir juo turėjo teisę naudotis tik šio buto savininkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nuosavybės teisės į ginčo objektą pagal įgyjamąją senatį negali būti įgyjamos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad duomenų apie sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate 5IIp(duomenys neskelbtini), neturi ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ginčo objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - atmesti pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju keliamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi klausimas. Pareiškėjas S. B. byloje siekia įrodyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 6,54 m² ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1/p (5I1p), registro Nr. 90/20968, esančio (duomenys neskelbtini)
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio po 1/3 dalį 1995-09-11 pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartimi Nr. 3541 įsigijo pareiškėjo tėvai ir pareiškėjas. 1998-01-06 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 4 ir 2004-11-05 dovanojimo sutartimi Nr. 6000, pareiškėjo tėvams priklausiusios buto dalys atiteko pareiškėjui S. B., ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys (b. l. 6 - 11).
Buto, esančio(duomenys neskelbtini), kurio po 1/3 dalį 1995-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3541 originalo ir/ar kopijos nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra, tačiau, kaip jau buvo paminėta, šios sutarties buvimą patvirtina VĮ Registrų centro 2014-11-15 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimas nekilnojamojo turto registre, kuriame ši sutartis nurodyta (b. l. 6). Iš byloje esančios pareiškėjui S. B. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), Asmeninio nuosavybės fondo gyvenamojo namo, buto Techninio paso (kadastrinių matavimų byla) nustatyta, kad buto plotas 55,79 kv. m., susideda iš 39,92 kv. m. ploto gyvenamųjų kambarių, 15,87 kv. m. pagalbinių patalpų ir 6,48 kv. m. sandėlio rūsio patalpoje (b.l. 10-11), tačiau nurodytame pase nėra duomenų, kad prie pareiškėjui priklausančio buto buvo priskirta dar kokia nors kita patalpa, todėl negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 6,54 m² ploto dalis ūkinio pastato pareiškėjo tėvams ir/ar pareiškėjui faktiškai buvo parduota (privatizuota) kaip jiems priklausančio buto priklausinys privatizavimo metu. Pats pareiškėjas S. B. pripažįsta faktą, kad nėra duomenų apie 6,54 m² ploto dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1/p (5I1p), registro Nr. 90/20968, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrimą naudotis pareiškėjo tėvams ar pačiam pareiškėjui, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad privatizavimo metu, sudarant 1995-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3541, 6,54 m² ploto ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400-2691-1440, dalis, esanti Inturkės g. 49, Molėtuose, nebuvo privatizuota nei pareiškėjo tėvų, nei paties pareiškėjo. Byloje nėra pakankamų duomenų išvadai, kad 6,54 m² ploto ūkinio pastato dalis buvo pareiškėjo S. B. ir jo tėvams priklaususio buto priklausiniu, todėl šią turto dalį turėjo ištikti pagrindinio daikto (buto) likimas.
Pagal bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 6,54 m² ploto dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 90/20968, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sukurta valstybės lėšomis, tačiau valstybės institucijų nebuvo tinkamai apskaityta ir/ar nustatyta tvarka perduota ar perleista kitiems asmenims, todėl pripažintina, kad šis ginčo turtas ir toliau išlieka valstybės nuosavybe.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškino, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Teismas nurodė, kad atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011).
Virš aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas apeliacinio skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismas, esant nepaneigtai valstybinės nuosavybės prezumpcijai ginčo pastato atžvilgiu, iš esmės vadovaudamasis tik bendro pobūdžio pareiškėjo S. B. paaiškinimais, paneigė CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo objektas galėjo būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį, kas sudaro pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu (CPK 263 straipsnis). Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – atmesti pareiškėjo S. B. pareiškimą nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į sandėliuką, kaip pareiškėjo ir jo tėvų privatizuoto buto priklausinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Motyvas, kad Molėtų rajono apylinkės teismas analogiškoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-26-964/2015 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkino kito pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo, negali būti pakankamas pagrindas netaikyti nagrinėjamos bylos atveju CK 4.69 str. 3 d. nustatyto draudimo bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tuo labiau, kad nurodyta byla nebuvo išnagrinėta instancine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-43-732/2015 panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atmesti pareiškėjo S. B. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. B. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 5, 05 kv. m. sandėliuką, esantį pastate 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,23 Eur (keturis eurus 23 euro ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB (įmokos kodas 5660).