Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. kaltę pripažino. Parodė, kad buvo 2023 m. vasara, savaitgalis. Netoli PC (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kvartale, priešais jo namą esančioje tuščioje aikštelėje įžūliai važinėjo keturratis, kuris į pateiktas žodines pastabas visiškai nereagavo, tuo metu pasielgė vaikiškai, sugalvojo mesti butelį ne į juos, bet šalia, gal 20 metrų nuo jų, kad stiklai būtų aikštelėje, kurioje jie važinėjo, kad atkreiptų dėmesį ir nebevažinėtų. Metė vieną butelį, tada atėjo D. D., kuris pradėjo kviesti į lauką aiškintis santykių. Kadangi nenorėjo su juo kalbėtis, paleido keletą butelių šalia jo. Ar pataikė, ar ne, nematė, kadangi mėtė butelius nežiūrėdamas, tačiau mesdavo tikslingai toliau nuo jo, kad nepataikytų. Aplinkui žmonių daugiau nebuvo, keturračio tuo metu jau irgi nebebuvo. Visas įvykis truko kelias minutes. Kas iškvietė policiją, nežino. Iš bylos duomenų matyti, lyg žmonės iš kito namo. Pripažįsta, kad padarė sužalojimus nukentėjusiajam. Labai gailisi, kadangi pasielgė gėdingai, neatsakingai sprendė situaciją, ne kviesdamas policiją, o mesdamas butelius. Su D. D. netyčia susitiko PC (duomenys neskelbtini) susitaikė, šiuo metu santykiai yra draugiški, žalą visiškai atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. D. parodė, kad 2023 m. liepos 29 d. jis savo kieme apie 17-18 val., adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo su savo pusbroliu S. N., pussesere Ž. T. ir žmona E. D. Kieme jie kepė mėsą ir lengvai išgėrinėjo. Jiems sėdint prie stalo, atėjo du vaikai, jam iš matymo matyti. Vaikai pamatė jo kieme stovintį keturratį motociklą ir paprašė su juo pravažiuoti. Jis leido vaikams pravažiuoti su jo keturračiu. Vaikai važinėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir praėjus maždaug 10 minučių vaikai grįžo pas jį į kiemą ir papasakojo, kad kažkoks neadekvatus žmogus iš šalimais esančio namo mėtė stiklinius butelius į juos. Išgirdęs tokią informaciją D. D. nuėjo prie minėto namo ir ketvirto aukšto balkone pastebėjo stovintį vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyras buvo trumpai skustas, galimai su barzdele. Minėtą vyrą atpažinti galėtų. Priėjęs prie vyro paprašė nusileisti jį žemyn ir paaiškinti tokį savo elgesį. Vyras vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, kokius tiksliai nepamena, bet pamena, kad siuntė jį (necenzūrinis žodis). Pokalbio metu vyras vėl ėmė mėtyti butelius. Vienas iš mestų butelių pataikė jam į kairę galvos pusę, butelis dužo jam į galvą. Dešinėje pusėje buvo prakirsta galva ir iš tos vietos stipriai bėgo kraujas. Taip pat sekantį rytą pabudęs pastebėjo, kad sutinusi ir pamėlusi kairė akis. Taip pat jaučia galvos svaigimą. Po smūgio į galvą grįžo namo, kur giminaičiai iškvietė medikus. Medikai siūlė važiuoti siūti galvą, jis nenorėjo palikti svečių, todėl atsisakė vykti į ligoninę. Ryte pajutęs blogesnius simptomus kreipėsi į policiją ir vyko į Lazdynų polikliniką. Dėl įvykio jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas (b. l. 26-27).

2023 m. gruodžio 27 d. gautas M. V. nuoširdus prisipažinimas kuriame nurodoma, kad jis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. 2023 m. liepos 29 d. 18 val., jis sėdėjo savo buto adresu (duomenys neskelbtini) balkone, skaitė knygą ir ilsėjosi po sunkios savaitės darbų. Tuo metu netoli namo esančioje aikštelėje kažkokie asmenys pradėjo važinėti su keturračiu ir skleidė labai didelį triukšmą, kuris jam trukdė ilsėtis. Iš pradžių jis bandė drausminti triukšmadarius garsiai šaukdamas, tačiau jie nereagavo ir toliau skleidė didelį triukšmą, be jokios būtinybės važinėdami po aikštelę su keturračiu. Toks tų asmenų elgesys ir tai, kad jie nereaguoja į žodinius prašymus liautis, jį labai sunervavo. Tada jis metė į tą aikštelę vieną tuščią alaus butelį, kuris stovėjo balkone, nes galvojo, kad buteliui sudužus, tie asmenys nevažinės per stiklus. Tačiau jie ir toliau važinėjo aikštelėje. Tada jis metė dar vieną balkone buvusį tuščią alaus butelį, kuris taip pat sudužo. Kai tie keli buteliai sudužo, triukšmas iš tikrųjų nurimo. Tada jis atsisėdo ir toliau skaitė knygą balkone. Po kelių minučių išgirdo iš lauko sklindančius šauksmus rusų kalba, kurie lietuviškai reiškė: „leiskis žemyn, pakalbėsime“. Tada jis atsistojo ir per turėklus pamatė apačioje stovintį vyriškį, kaip sužinojo vėliau, D. D., kuris grubiu tonu rusiškai reikalavo: „leiskis žemyn, pakalbėsime“, iš tikrųjų jis suprato, kad jis (D. D.) nori jį sumušti, jeigu jis nusileis. Jis (M. V.) jam kultūringai pasakė, kad keturratis kelia didelį triukšmą ir trukdo jam ilsėtis. D. D. į šią jo pastabą nieko neatsakė ir vėl agresyviai pakartojo tą patį: „leiskis žemyn, pakalbėsime“ rusiškai. Tai jį dar labiau sunervino, nes jis tik gynė savo teisę į poilsį, o jis už tai nori jį (M. V.) sumušti. Todėl jis paėmė dar vieną tuščią alaus butelį ir metė jį šalia D. D. Dėl to jis dar labiau suagresyvėjo, M. V. suprato, kad D. D. yra neblaivus ir tikrai nori M. V. sumušti. Todėl M. V. numetė dar keletą balkone buvusių tuščių butelių. Kiek jų numetė, dabar tiksliai neatsimena, bet galėjo būti iki 10 vienetų. Tie tušti buteliai buvo sukrauti balkone anksčiau, jis juos ruošėsi priduoti į taromatą. Jis tuščius butelius mėtė šalia D. D., mėtė taip, kad nepataikytų į žmogų, bet šalia jo. Tačiau kur tiksliai nukrisdavo tie buteliai, jis nematė, kadangi tuo metu lenkdavosi paimti ant grindų buvusių kitų tuščių butelių. Todėl jeigu ir pataikė iš butelio D. D. į galvą, tai įvyko netyčia, kadangi, kaip minėjo, butelius specialiai mesdavo taip, kad jie nukristų šalia. Kad galėjo pataikyti į kokį nors automobilį, tai šito jis nematė. Jis netaikė ne tik į žmones, bet ir į automobilius. Bet, kaip minėjo, jis nematydavo, kur tie buteliai nukrisdavo, nes lenkdavosi paimti kitų. Kodėl taip elgėsi, dabar paaiškinti negali. Bet jis tik norėjo, kad daugiau nebetriukšmautų ir netrukdytų jam ilsėtis. Dabar supranta, kad gynė savo pažeistą teisę į poilsį netinkamu būdu ir dėl to nuoširdžiai gailisi, gal jam reikėjo nueiti į kambarį, kad negirdėtų tų garsų, arba iškviesti policijos pareigūnus, kadangi tie asmenys su keturračiu po aikštelę važinėjo labai nesaugiai ir galėjo partrenkti kokį nors praeivį. Jis iš balkono matė, kaip atvyko policijos pareigūnai, bet manė, kad tai mažareikšmis incidentas ir policijos pareigūnai į tai nesikiš. Tačiau po kurio laiko išgirdo skambutį į buto duris. Jis labai išsigando, kad gal netyčia tikrai kam nors pataikė iš butelio, be to, buvo pasimetęs, nes tikrai negalvojo, kad padarė kažką taip blogai, kad jo ieško policija. Todėl neatidarė durų policijos pareigūnams. Po kurio laiko jį iškvietė į Vilniaus apskrities VPK 1 PK, įteikė pranešimą apie įtarimą. Kaip minėjo, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, supranta, kad tada susinervinęs pasikarščiavo. Tačiau daugiau pažada nedaryti tokių nusikaltimų ir teisės pažeidimų (b. l. 102).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo valdybos 4 skyriaus tyrėja. 2023 m. liepos 29 d. dirbo kartu su vyr. patruliu S. S.. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad lauke važinėjančius vaikus su elektriniu keturračiu iš ketvirtojo aukšto balkono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras apmėtė stikliniais buteliais. Į vaikus nepataikė, greitoji medicinos pagalba vaikams nereikalinga. D. D. nuėjo pasiaiškinti į įvykio vietą, jam atėjus nepažįstamasis vėl pradėjo mėtyti pro balkoną butelius. Vienas iš butelių pataikė pranešėjui į galvą ir sužalojo. Greitoji medicinos pagalba vyrą apžiūrėjo, nuo tolimesnės medicininės pagalbos atsisakė. Pasak pranešėjo, vienas iš pro balkoną mestų butelių pataikė ant automobilio BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) automobilio stogo ir sudužo (ant stogo matėsi šukės). Automobilio savininkas rašyti pareiškimą atsisakė. Esant įvykio vietoje, 4 aukšto balkone pastebėjo vyrą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su barzda, kurį pranešėjas nurodė, kad būtent jis mėtė butelius į pranešėją, vaikus bei pataikė ant automobilio. Juos pamatęs minėtas vyras iš balkono pasišalino į butą. Įvykio vietoje buvo keli buteliai bei daug sudužusių šukių. BMW automobilio savininkas nurodė, kad 4 aukšte gyvena kaimynas vardu M. (su barzda, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Priėjo vyras, prisistatęs A. D., kuris paaiškino, kad, matė kaip vyras su barzda, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mėtė butelius iš balkono. D. D. nuo pareiškimo atsisakė, pretenzijų neturėjo, policijos pagalba nereikalinga, nurodė, kad pas ji šiuo metu yra svečiai ir jis neturi laiko. Dėl to, kad jis pretenzijų neturėjo, greitosios medicinos pagalbos tolimesnės apžiūros atsisakė (b. l. 36-38).

2023 m. liepos 31 d. D. D. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. liepos 29 d. 17-18 val. iš (duomenys neskelbtini) namo, 4-o aukšto balkono buvo mėtomi stikliniai buteliai į vaikus, kurie važinėjosi keturračiu. Vaikai priėjo prie D. D. ir pasakė, kad mėtė į juos butelius. D. D. nuėjo apraminti neadekvataus asmens ir nepastebėjo, kaip butelis atskriejo į jį. Turėjo svečių ir atsisakė siūti žaizdą. Bet jau vakar pasijuto blogai, jį pykina, vemia, svaigsta galva (b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 2355/2023(01) nurodyta, kad D. D. nustatyta kairės akies vokų kraujosruva, galvos plaukuotosios dalies žaizda. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kairės akies vokų kraujosruva ir galvos plaukuotosios dalies žaizda padaryti 3-5 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka visumoje ir kiekvienas atskirai nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Galvos plaukuotosios dalies žaizda galėjo susidaryti sužalojus buteliu. Kairės akies vokų kraujosruva būdinga smūgio sudavimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Kūne specifinių žalojančio daikto požymių nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (b. l. 19-20).

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2023 m. liepos 29 d. 17.37 val. gautas pranešimas iš D. D., kad lauke įvykus konfliktui neblaivus, nepažįstamas vyras buteliu sužalojo galvą (b. l. 22-24).

Iš 2023 m. rugpjūčio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. D. nurodė, jog asmuo nuotraukoje Nr. 1 yra tas pats asmuo, kuris 2023 m. liepos 29 d., apie 18 val. iš namo (duomenys neskelbtini), balkono mėtė stiklinę tarą į praeivius, jam bandant jį sudrausminti metė vieną butelį ir pataikė jam į galvos sritį, dėl ko buvo praskelta galva, atsiradusi mėlynė po kaire akimi ir ligoninėje buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, akių formos ir barzdos formos (b. l. 31-33).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai tokio pobūdžio veiksmai, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai, moralės požiūriu aiškiai nepriimtini, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. K-310-942/2016; 2K-159-976/2021).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje viešoji vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai, ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namai, bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistojo gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitokios šventės, įsibrovė nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009, 2K-152-689/2021).

M. V. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad gyvenamųjų namų kvartale, priešais jo namą esančioje aikštelėje, įžūliai važinėjo keturratis, kuris į pateiktas jo žodines pastabas nereagavo, todėl sugalvojo į tą aikštelę iš savo balkono mesti stiklinį butelį, po šių veiksmų atėjus D. D. išaiškinti, kodėl jis taip elgėsi, nenorėdamas kalbėtis su D. D. paleido keletą butelių į jį, nežiūrėdamas, kur tie buteliai krenta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. D. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad nuėjus prie namo, apie kurį jam nurodė keturračiu važiavę vaikai, ir M. V. paprašius nusileisti žemyn, jis, būdamas savo namo balkone, nukentėjusįjį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir pradėjo mėtyti stiklinius butelius, vienas jų pataikė jam į kairę galvos pusę, taip jį sužalodamas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. patvirtino, kad atvykus pagal gautą pranešimą D. D. paaiškino, jog nepažįstamas vyras metė stiklinius butelius, įvykio vietoje buvo keli buteliai, šukės. Iš esmės tokias aplinkybes D. D. nurodė ir pranešdamas apie įvykį Bendruoju pagalbos telefonu bei pateikdamas pareiškimą, t. y. kad lauke įvykus konfliktui neblaivus vyras buteliu sužalojo galvą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 2355/2023(01) konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V., duodamas parodymus teisme ir pateikdamas nuoširdų prisipažinimą, nedetalizavo tarp jo ir nukentėjusiojo vykusio konflikto eigos, nurodė, kad nukentėjusiajam teikė žodines pastabas, į kurias jis nereagavo. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius. M. V. teisme pareiškė, kad pripažįsta kaltę, jokių kaltinimo aplinkybių, įskaitant ir paminėtosios, neginčijo.

Šioje byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad D. D. priėjus prie namo, kurio balkone buvo M. V., kaltinamasis įžeidinėjo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais ir mėtė į D. D., esantį aikštelėje prie namo, kas laikytina vieša vieta, stiklinius butelius, kurių vienas pataikė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdant D. D. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai, atlikti viešoje vietoje, laikytini įžūliais. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iki šio įvykio jis vakarojo savo namuose su draugais. Po kaltinamojo atliktų veiksmų buvo kviečiami policijos pareigūnai, ir nors asmuo atsisakė vykti į gydymo įstaigą, nes turėjo svečių, akivaizdu, kad asmens poilsis minimą vakarą buvo sutrukdytas. Taigi, teismo vertinimu, aptartais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamasis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – asmuo nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. M. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę dėl šios veikos visiškai pripažino, gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, kaip gėdingą ir neatsakingą poelgį. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Nukentėjusiojo D. D. atstovas M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 643 Eur negautų pajamų ir 1000 Eur advokato išlaidų nukentėjusiojo naudai. Ieškinyje nurodė, kad D. D. yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau liekamieji reiškiniai liks visam gyvenimui. Mestas stiklinis indas galėjo nužudyti D. D., todėl buvimas viešoje vietoje nukentėjusįjį verčia jaustis nekomfortiškai, nes jis nuolat priverstas prisiminti apie buvusį įvykį ir saugotis nuo atskrendančių daiktų, ko seniau nebuvo (47-51, 56). Kaip matyti iš teismui pateikto susitarimo, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl galutinės žalos, padarytos šio įvykio metu, bei išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, t. y. nurodė, kad turtinės žalos atlyginti neprašo, o neturtinė žala bei minėtos proceso išlaidos iš viso sudaro 2 000 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktas 500 Eur mokėjimas į nukentėjusiojo sąskaitą (b. l. 61), o kartu su susitarimu pateikti duomenys patvirtina, kad M. V. 2024 m. rugsėjo 27 d. atliko 1 500 Eur pavedimą į nukentėjusiojo banko sąskaitą, taigi, žala bei kitos išlaidos, dėl kurių asmenys susitarė, yra visiškai atlyginta. M. V. ikiteisminio tyrimo metu atlygino ir Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Be to, teismui pateiktame susitarime nurodyta, kad M. V. ir D. D. susitaikė, nukentėjusysis atleido kaltinamajam, šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis. Taigi, nustatytos antra ir trečia sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte.

Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomas aptariamas institutas. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad kaltinamasis yra neteistas (b. l. 111), kaltę visiškai pripažino, apgailestavo dėl savo elgesio, atlygino žalą tiek nukentėjusiajam, tiek ir civiliniam ieškovui, šios iniciatyvos ėmėsi dar ikiteisminio tyrimo metu. M. V. yra baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 108-110), dirbantis (b. l. 124). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes, priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šią nusikalstamą veiką ir atlikti bausmę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 110,85 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 81-83). 2024 m. balandžio 9 d M. V. atliko 110,85 Eur pavedimą į civiliniame ieškinyje nurodytą sąskaitą (b. l. 84), taigi žalą atlygino. Vilniaus teritorinė ligonių kasos atstovas pranešimu patvirtino, kad M. V. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl civilinio ieškinio atsisako (b. l. 162).

Nukentėjusiojo D. D. atstovas M. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 643 Eur negautų pajamų ir 1000 Eur advokato išlaidų nukentėjusiojo naudai (47-51, 56). Kaip minėta, kaltinamasis bei nukentėjusysis susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, iki teisiamojo posėdžio M. V. susitarimą jau buvo įvykdęs, taigi žala ir nukentėjusiajam D. D. pagal jų sulygtas sąlygas buvo visiškai atlyginta. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl šių abiejų civilinių ieškinių nutrauktinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 95-95), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V., vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį atleisti, M. V. ir nukentėjusiajam D. D. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir nukentėjusiojo D. D. vardu pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

M. V. taikomą kartomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.