- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-1383-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10205-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- K. G., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-17644-451/2022 pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys K. G., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad po P. G. mirties, (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė E. G. faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui P. G., jam priklausančią santuokoje įgyto turto dalį paveldėjo E. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tėvai gyveno santuokoje iki mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinai po sutuoktinio mirties atiteko butas ir kitas turtas, kurį E. G. valdė toliau kaip savo nuosavybę, mokėjo mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepateikė jokių prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepateikė mokesčių mokėjimą patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų patvirtinančių valdymo faktą. Iš pareiškėjos prašymo turinio teismui nėra aišku, koks turtas sudaro palikėjo palikimą, pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų apie palikėjo kreditorius (jei tokių yra), duomenų iš VĮ „Registrų centro“ apie paveldimo turto sudėtį (pažymos apie palikėjo nuosavybės teise turimą visą nekilnojamąjį turtą), iš VĮ „Regitra“ pažymos apie palikėjo vardu registruotas transporto priemones, bankų pažymų apie indėlius ir sąskaitas arba kitus duomenis, iš kurių būtų matyti, kas sudaro mirusio asmens palikimą; nepateikė informacijos iš Testamentų registro.
4. Pareiškėja, šalindama nustatytus pareiškimo trūkumus, pateikė notarės pažymą, iš kurios matyti, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, taip pat mokėjimo knygelės dokumento foto nuotrauką apie E. G. mokėtus mokesčius už butą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad P. G. nei kito turto, nei skolų neturėjo ir yra miręs šešiolika metų. Paveldimas turtas buvo registruotas E. G. vardu, po kurios mirties palikimą priėmė pareiškėja. Šio juridinio fakto nustatymas jai yra būtinas, siekiant užbaigti palikimo įteisinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėja, šalindama nustatytus trūkumus, iš esmės ištaisė tik vieną pareiškimo trūkumą, pateikdama notarės pažymą, kuri patvirtina, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kitų pareiškimo trūkumų pareiškėja neištaisė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismui buvo pateiktas byloje reikalingas įrodymas – pažyma iš notaro, kad po P. G. mirties, (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė dėl jo palikimo. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims puikiai žinoma, kad P. G. neturėjo jokio paveldimo turto, nei sąskaitų banke, nei registruotų transporto priemonių. Vienintelis paveldimas turtas nuosavybės teise E. G. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas P. G. ir E. G. santuokoje. Teismo reikalavimas pateikti išrašus iš VĮ „Regitra“ ir pažymas iš apie sąskaitas yra perteklinis ir verčiantis pareiškėją patirti papildomas išlaidas, gaišti laiką. Teismas, manydamas, kad papildomi duomenys yra reikalingi, galėjo pasinaudoti teise savo iniciatyva rinkti įrodymus.
7.2. Pareiškimo palikimas nenagrinėtu vien dėl to, kad procesas vyktų greitai, neatitinka pagrindinių proceso tikslų greičiau, atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Pareiškimo nepriėmimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu, jei principinės civilinio proceso nuostatos yra aiškinamos ir taikomos netinkamai. Šiuo atveju yra pažeidžiami CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai; nutolina teismo sprendimo dėl teisės gynimo įgyvendinimą, nes dėl šioje byloje susidariusios situacijos ieškovė privalės iš naujo kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo paliktas nenagrinėtu, nepašalinus nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad po P. G. mirties, (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė E. G. faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, iš esmės laikydamas, kad pareiškėja nėra pateikusi papildomų įrodinėjimo priemonių. Pareiškėja, šalindama nustatytus teismo trūkumus, pateikė teismui notarės pažymą bei mokėjimo knygelės dokumento foto nuotrauką, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus dėl teismo pareikalautų duomenų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodęs, kad pareiškėja iš esmės ištaisė tik vieną pareiškimo trūkumą, tačiau kitų pareiškimo trūkumų neištaisė. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
13. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą. Nesant pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą, teismas patikrina, ar nėra pareiškimo formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka 111-114 straipsnių ir jam keliamus specialiuosius reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
14. Akcentuotina ir tai, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).
15. Taigi ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
16. Analizuojamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja, prašydama bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepateikė prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, motinos mokesčių mokėjimą patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų patvirtinančių valdymo faktą, be to, iš pareiškimo turinio teismui nebuvo aišku, koks turtas sudaro palikėjo palikimą, pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų apie palikėjo kreditorius (jei tokių yra), duomenų iš VĮ „Registrų centro“ apie paveldimo turto sudėtį (pažymos apie palikėjo nuosavybės teise turimą visą nekilnojamąjį turtą), iš VĮ „Regitra“ pažymos apie palikėjo vardu registruotas transporto priemones, bankų pažymų apie indėlius ir sąskaitas arba kitus duomenis, iš kurių būtų matyti, kas sudaro mirusio asmens palikimą, nepateikė informacijos iš Testamentų registro. Pareiškėja, šalindama nustatytus pareiškimo trūkumus, pateikė notarės pažymą, iš kurios matyti, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, taip pat mokėjimo knygelės dokumento foto nuotrauką apie E. G. mokėtus mokesčius už butą. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad P. G. nei kito turto, nei skolų neturėjo ir yra miręs šešiolika metų. Paveldimas turtas buvo registruotas G. G. vardu, po kurios mirties palikimą priėmė pareiškėja. Šio juridinio fakto nustatymas jai yra būtinas, siekiant užbaigti palikimo įteisinimą. Taigi, byloje kyla ginčas, ar skundžiama nutartimi teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus papildomas įrodinėjimo priemones, pagrįstai nurodė, jog ji iš esmės nepašalino visų pareiškimo trūkumų, ir ar tinkamai buvo pritaikytas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas.
17. Akcentuotina, kad jei asmuo neskundė teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria procesinis dokumentas grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo asmeniui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, jog teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Šiuo atveju pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, iš esmės taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų trūkumų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinta ir tai, ar nustatyti trūkumai yra esminiai ir sudarė kliūtis tolimesnei bylos eigai.
18. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis).
19. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Iš esmės tokie patys reikalavimai numatyti ir pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 447 straipsnis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Šių išaiškinimų turi būti laikomasi ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo priėmimo.
21. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo taip pat gali nagrinėti ir žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas nėra saistomas proceso šalies prašymo nagrinėti bylą išimtinai rašytinio proceso tvarka, jei mano esant reikalinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kartu su pareiškimu pareiškėja yra pateikusi įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius pareiškime nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad teismo nurodyti pareiškimo trūkumai dėl įrodymo nepakankamumo gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, t. y. jie nėra esminiai ir nesudarė kliūčių tolimesnei bylos eigai. Būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, įrodymų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su palikimo, pradėjus jį faktiškai valdyti, priėmimu nepateikimą (nepakankamumą) nepagrįstai laikė pareiškimo trūkumais ir nustatė terminą jiems pašalinti.
22. Minėta, kad teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.).
23. Iš pareiškėjos pareiškimo turinio ir kartu su juo pateiktų duomenų matyti, kad ji yra aiškiai nurodžiusi tiek kokių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia, t. y. suformulavusi pareiškimo reikalavimą (pareiškimo dalyką), tiek nurodžiusi aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (pareiškimo faktinį pagrindą), tiek pateikusi įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina išdėstytas aplinkybes. Šioje byloje pareiškėja siekia įrodyti, jog E. G. priėmė sutuoktinio P. G. palikimą faktiškai pradėdama valdyti po jo mirties likusį paveldimą turtą. Taigi juridinio fakto nustatymas yra būtinas tikslu priimti po P. G. mirties likusį palikimą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, t. y. byloje pasitvirtinus, kad po P. G. mirties likęs paveldimas turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti, bus laikoma, kad įpėdinė (E. G.) priėmė visą po palikėjo mirties atsiradusį palikimą (o ne konkretų turtą). Šiuo atveju pareiškėjai byloje įrodinėjant, kad vienintelis palikėjo P. G. paveldimas turtas yra nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau pareiškimo priėmimo stadijoje pareiškėja nepagrįstai buvo įpareigota pateikti įrodymus ir apie visą palikėjui priklausiusio turto masę (registro duomenis apie nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, bankų sąskaitas ir kt.). Be to, minėta, kad pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo turinys yra atskleistas CPK 447 straipsnyje, kuriame nėra įtvirtina, jog pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, kartu su pareiškimu taip pat turėtų pateikti ir duomenis apie palikėjo įsiskolinimus (turimus kreditorius) ir juo labiau, kad jų nenurodamas jau pareiškimo priėmimo stadijoje būtų kliūtis tolimesnei bylos eigai.
24. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų (šiuo atveju pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo) trūkumų šalinimo institutą, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos pareiškimo dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir pareiškėjos J. M. pareiškimo dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.