- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-8/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė, Albinas Bielskis (pran.), Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- P. J., A. B., T. S., A. J., A. A., A. R., R. Z., K. Ž., T. V., D. Š., A. M.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė, Julija Asovskaja
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,
gynėjams advokatams Julijai Asovskajai, Nikolajui Kuznecovui, Romui Kersnauskui, Venjaminui Dubrovskiui, Eugenijui Algirdui Burokui, Gediminui Skaisčiui, Valdui Burneikiui, Algirdui Gurauskui, Aleksandr Palamarčukui, Aivarui Surbliui, Eleonorai Adai Unčiurienei, Jurgitai Žiužnienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Z., A. R., T. V., A. A., D. Š., A. M., K. Ž., A. J., P. J., T. S., A. B., jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės ir A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. M. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
K. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trylikai metų;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš P. J. nukentėjusiajai L. R. priteista 4 584,70 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš P. J. valstybei priteista 139 Lt ir 3 787,58 Lt turėtų proceso išlaidų.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. G., I. L. ir Z. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, o būtent: 2007 m. gegužės 21 d. apie 00.40 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), P. J. konflikto su A. R. metu tyčia rankų kumščiais sudavė A. R. penkis smūgius į dešinį žastą, du smūgius į kairįjį žastą, vieną smūgį į pilvą padarydamas sužalojimus, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tyčia sudavė aštuonis smūgius rankų kumščiais ir du smūgius kietu buku nenustatytu daiktu į galvą ir tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, atitinkantį galvos sumušimą su dauginiais masyviais kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir kraujo nutekėjimu į šoninius galvos smegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, dėl kurio A. R. netrukus įvykio vietoje mirė.
P. J., T. V., A. B., A. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, A. A., A. R. ir Z. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad visi A. A., A. R. ir Z. M. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, organizuota grupe neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir psichotropinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti; R. Z. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų ir psichotropines medžiagas; A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su Z. M. ir A. B., neteisėtai įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas. Apygardos teismas nustatė šias aplinkybes:
Žemesnės instancijos teismas
2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d., tikslus laikas tyrimo nenustatytas, P. J., A. A. ir A. R., būdami suimti Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, susitarė organizuoti iš laisvėje esančių asmenų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą į Šiaulių tardymo izoliatorių. Susitarę, tam tikslui subūrę organizuotą grupę, vadovaudami nusikalstamai veikai ir pasiskirstę vaidmenimis, koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, 2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d. P. J., A. A. ir A. R. tiesiogiai ir per bendrininkus susitarė su T. V., A. B., A. B. ir Z. M. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir atgabenimo į Klaipėdą.
T. V., vykdydamas minėtą susitarimą, turėdamas tikslą P. J. perduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, 2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d., tikslus laikas nenustatytas, „Stoties turguje“, esančiame Vytauto pr. 6B, Kaune, iš nenustatyto asmens nupirko ne mažiau kaip 20 vnt. tablečių su jose esančia psichotropine medžiaga – 1,167 g MDMA, ir didelį kiekį – 52,017 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir šias medžiagas tą pačią dieną automobiliu atgabeno į Plungę ir paslėpė po mediniu ženklu „Plungė“, esančiu Rietavo g., bei į nusikaltimą įtraukė R. Z.: apie paslėptas medžiagas informavo jį ir nurodė šias medžiagas pasiimti saugojimui. R. Z. 2007 m. lapkričio mėnesį iki 24 d. iš vietos, kurioje T. V. paslėpė minėtas medžiagas, paėmė, nugabeno ir laikė šias medžiagas nenustatytoje vietoje iki 2007 m. lapkričio 24 d. P. J. 2007 m. lapkričio 23–24 d. telefonu susitarė su A. B. dėl šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nuvežimo į Klaipėdą bei siekdamas, kad minėtos medžiagos būtų perduotos Klaipėdoje gyvenančiam A. B., 2007 m. lapkričio 24 d. mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė žinutę su A. B. mobiliojo ryšio telefono numeriu „864568268.Vasia“ į V. Š. mobiliojo ryšio telefoną taip užtikrindamas V. Š. susisiekimą su A. B.. Tęsdamas nusikaltimą, T. V. 2007 m. lapkričio 24 d. pokalbio telefonu metu nurodė R. Z. perduoti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas A. B., o R. Z., kuriam nebuvo žinoma apie tai, jog T. V. ir A. B. veikia su kitais asmenimis organizuota grupe, tą pačią dieną nežinomoje vietoje laikytas medžiagas – 20 vnt. tablečių su jose esančia psichotropine medžiaga – 1,167 g MDMA, ir didelį kiekį – 52,017 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, Plungėje, tikslesnė vieta nenustatyta, perdavė A. B.. Po to tą pačią dieną A. B., vykdydamas susitarimą, šias medžiagas – 20 vnt. tablečių su jose esančia psichotropine medžiaga – 1,167 g MDMA, ir didelį kiekį – 52,017 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, supakuotas į nepermatomą polietileninį maišelį, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo, perdavė V. Š. nurodydamas šį maišelį nuvežti į Klaipėdą. V. Š., nežinodamas, kas yra maišelyje, šias medžiagas tą pačią dieną nuvežė į Klaipėdą, ten prie kazino salono, esančio Taikos pr. 105, maišelį su minėtomis medžiagomis perdavė A. B., kuriam A. R., vykdydamas bendrą susitarimą su P. J. ir A. A., tą pačią dieną, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, telefoninio pokalbio metu nurodė paimti iš jam (A. B.) paskambinsiančio asmens narkotinę medžiagą – kanapių dervą.
A. B. 2007 m. lapkričio 24 d. telefoninio pokalbio su A. R. metu susitarė paimti iš jam (A. B.) paskambinsiančio asmens narkotinę medžiagą – kanapių dervą, po to A. B., vykdydamas minėtą susitarimą, Klaipėdoje, prie kazino salono, esančio Taikos pr. 105, iš V. Š., kuriam nebuvo žinoma apie maišelio turinį, įgijo maišelį su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos, ir 20 vnt. tablečių su psichotropinėmis medžiagomis – 1,167 g MDMA.
2007 m. lapkričio 24 d. A. A., vykdydamas minėtą susitarimą, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, telefoninio pokalbio metu su Z. M., laikomu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos VPK) areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėdoje, pranešė, kad pastarajam tą pačią dieną bus atgabenta ir perduota narkotinė medžiaga – kanapių derva. Z. M. tą pačią dieną, apie tai nežinant kitiems organizuotos grupės nariams, išskyrus A. B., su A. M., kuriai nebuvo žinoma, kad Z. M. ir A. B. veikia organizuota grupe, susitarė, kad ji įgis ir per A. B. jam perduos į Klaipėdos VPK areštinę narkotinių medžiagų.
A. M. 2007 m. lapkričio 24 d. telefoninio pokalbio metu susitarusi su Klaipėdos VPK areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėdoje, laikomu suimtuoju Z. M., kad ji įgis ir per A. B. jam perduos į Klaipėdos VPK areštinę narkotinių medžiagų, tą pačią dieną iš nenustatyto asmens savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įgijo narkotinę medžiagą – 0,220 g heroino, kurią tą pačią dieną tame pačiame bute perdavė A. B.. A. B., nežinant kitiems organizuotos grupės nariams, išskyrus Z. M., minėtu laiku ir minėtame bute iš A. M. paėmė narkotinę medžiagą – 0,220 g heroino, turėdamas bendrą tyčią su A. M. šią narkotinę medžiagą perduoti Z. M..
A. B. iš V. Š. gautą didelį kiekį narkotinės medžiagos – 52,017 g kanapių dervos, ir psichotropinę medžiagą – 1,167 g MDMA, skirtą nugabenti ar nusiųsti per kitus asmenis į Šiaulių tardymo izoliatorių ten laikomiems P. J., A. A. ir A. R., bei iš A. M. gautą narkotinę medžiagą – 0,220 g heroino – laikė nenustatytoje vietoje iki 2007 m. lapkričio 25 d., kai apie 4 val. nugabeno ir permetė per tvorą į Klaipėdos VPK, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, kiemą. Z. M., kuris, vykdydamas bendrą susitarimą su organizuotos grupės nariais, turėjo šias medžiagas nugabenti ar per kitus asmenis nusiųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių ten laikomiems P. J., A. A. ir A. R., 2007 m. lapkričio 25 d. apie 4 val. šias medžiagas įtraukė per langą į areštinės kamerą Nr. 7, tačiau netrukus minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas šioje kameroje aptiko ir paėmė Klaipėdos VPK pareigūnai.
Tokiu būdu P. J., A. A. ir A. R. organizavo narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinių medžiagų – 1,167 g MDMA – įsigijimą, gabenimą, platinimą bei visi trys organizuota grupe kartu su T. V., A. B. bei su A. B. ir Z. M., kurie, be to, dar disponavo 0,220 g heroinu, Z. M. ir A. A. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas; A. M., veikdama bendrininkų grupe su A. B. ir Z. M., neteisėtai įgijo ir platino 0,220 g heroino; R. Z. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinę medžiagą – 1,167 g MDMA.
P. J., A. A., A. R., T. V., A. B., K. Ž., T. S., L. G. ir I. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, A. J. ir D. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad visi, D. Š. ir A. J. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, organizuota grupe neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdami tikslą jas platinti, o P. J., T. V., A. B., K. Ž. organizuota grupe dar disponavo ir psichotropinėmis medžiagomis turėdami tikslą jas platinti; R. Z. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai platino psichotropines medžiagas. Apygardos teismas nustatė šias aplinkybes:
2007 m. laikotarpiu nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 12 d. P. J., A. A. ir A. R., būdami suimti Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliuose, nepavykus įgyvendinti prieš tai organizuoto susitarimo atsigabenti ar atsisiųsti į Šiaulių tardymo izoliatorių narkotines medžiagas, vėl susitarė organizuoti iš laisvėje esančių asmenų narkotikų platinimą į Šiaulių tardymo izoliatorių. Susitarę ir tam tikslui subūrę organizuotą grupę, vadovaudami nusikalstamai veikai ir pasiskirstę vaidmenimis, koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, P. J., A. A. ir A. R. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2007 m. gruodžio 14 d. tiesiogiai ir per bendrininkus susitarė dėl narkotinių medžiagų atgabenimo į Šiaulių tardymo izoliatorių su T. V., A. B., K. Ž., T. S., L. G., I. L., A. J. ir D. Š.. Taip pat P. J. nutarė organizuoti ir psichotropinių medžiagų platinimą į Šiaulių tardymo izoliatorių ir dėl jų atgabenimo susitarė su T. V., A. B. ir K. Ž..
T. V., vykdydamas susitarimą, veikdamas organizuota grupe, 2007 m. laikotarpiu nuo lapkričio 25 iki gruodžio 6 d., tikslus laikas nenustatytas, „Stoties turguje“, esančiame Vytauto pr. 6B, Kaune, iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią 2007 m. gruodžio 6 d. atgabeno prie prekybos ir pramogų centro „Mega“, esančio Islandijos pl. 32, Kaune, ir perdavė minėtą kiekį kanapių dervos T. S..
T. S., veikdamas organizuota grupe, gavęs šį didelį kiekį kanapių dervos, tą pačią dieną automobiliu, vairuojamu R. G., kuriam nebuvo žinoma apie gabenamą narkotinę medžiagą, iš T. V. gautą kanapių dervą nugabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir laikė ten iki 2007 m. gruodžio 8 d., kai ją nugabeno į Plungę ir perdavė A. B..
A. B., veikdamas P. J., A. A. ir A. R. organizuota grupe, 2007 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini), iš T. S. įgijo ne mažiau kaip 71,374 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, laikė šią narkotinę medžiagą nenustatytoje vietoje iki 2007 m. gruodžio 11 d.
P. J. 2007 m. lapkričio 30 d. telefoninių pokalbių metu susitarė su K. Ž., kad pastarasis įmestų narkotines ir psichotropines medžiagas į Šiaulių tardymo izoliatorių P. J.. P. J. 2007 m. gruodžio 10–11 d. telefoninių pokalbių metu susitarė su A. B., kad pastarasis narkotines medžiagas, gautas iš T. S., nugabentų į Klaipėdą.
A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas bendrą susitarimą, 2007 m. gruodžio 11 d. automobiliu kanapių dervą nugabeno į Klaipėdą, ten prie degalinės „Statoil“, esančios Vilniaus pl. 1A, šią narkotinę medžiagą perdavė L. G., kuriam paimti kanapių dervą telefonu 2007 m. gruodžio 11 d. nurodė A. R..
L. G., veikdamas P. J., A. A. ir A. R. organizuota grupe, minėtoje vietoje minėtu laiku iš A. B. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 71,374 g dervos, kurią tą pačią dieną nugabeno ir laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. gruodžio 14 d.
P. J. 2007 m. gruodžio 12 d. telefoninio pokalbio metu su T. V. susitarė dėl psichotropinių medžiagų – 50 vnt. tablečių su MDMA – perdavimo P. J., po to 2007 m. gruodžio 13 d. telefoninio pokalbio metu P. J. apie tai, kad A. B. bus perduotos psichotropinės medžiagos, skirtos P. J., susitarė su A. B..
T. V., vykdydamas minėtą susitarimą, 2007 m. gruodžio 12–13 d. vykusių telefoninių pokalbių su R. Z. metu pastarajam nurodė perduoti A. B. 50 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA.
R. Z., nežinodamas, kad T. V. ir A. B. su kitais asmenimis veikia organizuota grupe, vykdydamas T. V. nurodymą, nenustatytomis aplinkybėmis įgytas 38 vnt. tablečių ir jų fragmentų su jose esančia psichotropine medžiaga – 3,309 g MDMA – 2007 m. gruodžio 13 d. Plungėje, tikslesnė vieta nenustatyta, perdavė A. B.. A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, šią psichotropinę medžiagą, įpakuotą polietileniniame maišelyje, 2007 m. gruodžio 13 d. Plungėje perdavė ir nurodė paslėpti V. Š., kuris, nežinodamas maišelio turinio, tą pačią dieną automobiliu nugabeno ir paslėpė maišelį su minėta medžiaga prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ten laikė iki 2007 m. gruodžio 14 d., kai iš ten maišelį su psichotropinėmis medžiagomis paėmė R. G., kuris taip pat nežinojo maišelio turinio ir tą pačią dieną Plungėje jį perdavė A. B..
2007 m. gruodžio 11–13 d. telefonu A. R. L. G. nurodė padalyti iš A. B. gautą kanapių dervą ir jos dalį perduoti I. L., o likusią dalį narkotinių medžiagų nurodė perduoti atvyksiantiems asmenims.
L. G., vykdydamas A. R. nurodymus, padalijo gautą iš A. B. didelį kiekį narkotinės medžiagos – 71,374 g kanapių dervos, iš kurios 40,236 g 2007 m. gruodžio 12 d. prie baro „Trys mylimos“, esančio Taikos pr. 23, Klaipėdoje, perdavė I. L., kuriam iš L. G. paimti kanapių dervą telefonu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus nurodė A. A..
I. L., veikdamas P. J., A. A. ir A. R. organizuota grupe, minėtą dieną minėtojoje vietoje iš L. G. gavo didelį kiekį narkotinės medžiagos – 40,236 g kanapių dervos, laikė ją nenustatytoje vietoje iki 2007 m. gruodžio 18 d.
P. J. 2007 m. gruodžio 14 d. telefoninių pokalbių metu R. G., kuriam nebuvo žinoma apie tai, kad P. J. su kitais asmenimis daro nusikalstamą veiką, nurodė paimti dalį minėtos narkotinės medžiagos iš L. G. ir nugabenti į Plungę.
L. G. likusią dalį – 31,138 g – kanapių dervos 2007 m. gruodžio 14 d., tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. nurodymu, nugabeno prie degalinės „Statoil“, esančios Vilniaus pl. 1A, Klaipėdoje, ir perdavė ją A. J. ir D. Š., kuriems paimti kanapių dervą telefonu 2007 m. gruodžio 14 d. nurodė R. G., perduodamas P. J. nurodymą paimti iš L. G. pas jį likusią kanapių dervą.
A. J. ir D. Š., veikdami organizuota grupe, prie degalinės „Statoil“, esančios Vilniaus pl. 1A Klaipėdoje, iš L. G. įgijo didelį kiekį – 31,138 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – ir tą pačią dieną kanapių dervą automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno į Plungę.
A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. gruodžio 14 d., vykdydamas bendrą susitarimą, Plungėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. esančioje aikštelėje, automobilyje perdavė 38 tabletes ir jų dalis su jose esančia psichotropine medžiaga – 3,309 g MDMA – K. Ž., o A. J. telefonu nurodė perduoti K. Ž. narkotinę medžiagą – kanapių dervą, gautą iš L. G., ir K. Ž. liepė vykti į Šiaulius kartu su D. Š. ir A. J. ir perduoti narkotines ir psichotropines medžiagas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomam suimtajam P. J..
K. Ž. kartu su A. J. ir D. Š. tą patį vakarą automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas iš Plungės į Šiaulius. Pakeliui automobilyje A. J. ir D. Š. K. Ž. perdavė 31,138 g kanapių dervos, gautos iš L. G.. Taip pat D. Š. ir A. J. automobilyje, nežinant kitiems asmenims, perdavė K. Ž., turėdami tikslą perduoti į Šiaulių tardymo izoliatorių su kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, narkotinę medžiagą – 0,770 g kanapių dervos, gautos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. K. Ž. iš A. B. gautas tabletes ir jų dalis su 3,309 g MDMA, iš D. Š. bei A. J. gautą didelį kiekį – 31,138 g kanapių dervos, matant A. J. ir D. Š., supakavo į paketą bei 2007 m. gruodžio 14 d. apie 23.45 val. įmetė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritoriją, kurioje minėtas paketas buvo surastas ir paimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų.
I. L., 2007 m. gruodžio 12 d. prie baro „Trys mylimos“, esančio Taikos pr. 23, Klaipėdoje, gavęs iš L. G. didelį kiekį narkotinės medžiagos – 40,236 g kanapių dervos, kurią laikė nenustatytoje vietoje iki 2007 m. gruodžio 18 d., vykdydamas telefoninių pokalbių metu gautus A. A. nurodymus nusiųsti kanapių dervą į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2007 m. gruodžio 18 d. šią narkotinę medžiagą atgabenęs į Lietuvos pašto Klaipėdos skyrių, esantį Paryžiaus Komunos g. 2/ Taikos pr. 37, Klaipėdoje, vykdydamas bendrą susitarimą, išsiuntė siuntiniu iš L. G. gautą didelį kiekį – 40,236 g kanapių dervos – į Šiaulių tardymo izoliatorių, adresuodamas siuntinį A. R.. 2007 m. gruodžio 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių skyriuje minėtos narkotinės medžiagos buvo paimtos Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų.
Tokiu būdu P. J. kartu su A. A. ir A. R. organizavo didelio kiekio – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ir platinimą bei veikdami organizuota grupe su T. V., K. Ž., T. S., A. B., A. J., D. Š., L. G., I. L. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas. Taip pat kaltinamasis P. J. organizavo 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA įsigijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą bei veikdamas organizuota grupe su T. V., A. B., K. Ž. įgijo, laikė, gabeno ir platino šias psichotropines medžiagas; A. B., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – ir 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA; T. V., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – ir 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA; T. S., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos; K. Ž., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – 31,908 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – ir 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA; A. J., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – 31,908 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nežinodamas, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis; D. Š., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – 31,908 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nežinodamas, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis; L. G., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos; I. L., veikdamas šia organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – 40,236 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos; R. Z. platino 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA.
R. Z. taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,382 g kanapių (ir jų dalių), 0,082 g kanapių dervos – ir nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – tabletę ir tabletės fragmentą su 0,0027 g klonazepamo, neturėdamas tikslo jų platinti, ir šias medžiagas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008 m. liepos 9 d., kai laikotarpiu tarp 10.05 val. ir 13.40 val. kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nuteistas R. Z. savo apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neišsamiai įvertinus byloje esančius duomenis, todėl naikintinas.
Pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo A. B. parodymus, kuriuose jis teigė, kad T. V. prie kelio ženklo „Plungė“ paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas pasiėmė jis, o ne apeliantas. Be to, apelianto teigimu, byloje liko nenustatytas 52,017 g narkotinės medžiagos – kanapių dervų – veikliosios medžiagos kiekis. Nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė apelianto prašymą teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją R. G.-Š.. Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis veikė bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis. Pasak apelianto, jis pažinojo tik T. V., tuo tarpu su kitais nuteistaisiais niekuomet nėra bendravęs. Tai savo parodymuose patvirtino ir T. V.. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, nuteistasis prašo jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų esant pakankamai jo kaltės įrodymų, R. Z. prašo pakeisti jo atžvilgiu priimto nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo. Pasak apelianto, apygardos teismas, skirdamas jam akivaizdžiai per griežtą bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis turi nepilnametį vaiką, prižiūri sunkiai sergančią motiną ir iki suėmimo buvo užsiregistravęs darbo biržoje.
Nuteistasis A. R. savo apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Apeliantas tvirtina, kad jis su A. B. tarėsi tik dėl telefono perdavimo Klaipėdos VPK areštinėje esančiam Z. M., dėl narkotinių medžiagų perdavimo tartasi nebuvo.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas dėl kitos jam inkriminuotos veikos neatsižvelgė į tai, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, todėl paprašė L. G. ir I. L. perduoti jam į Šiaulių tardymo izoliatorių narkotines ir psichotropines medžiagas išimtinai savo reikmėms, jų platinti tikslo neturėjo. Be to, pasak nuteistojo, apygardos teismas nepagrįstai L. G. ir I. L. pripažino nusikalstamų veikų bendrininkais, nes jie tebuvo kurjeriai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis T. V. savo apeliaciniame skunde su apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir dėl paskirtos per griežtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe. Byloje nenustatyti visi būtini šios bendrininkavimo formos požymiai – organizuotos grupės narių tarpusavio ryšių pastovumas, organizuotos grupės vadovo vaidmuo, sava grupės struktūra ir kt. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad apeliantas nepažinojo visų teismo nuosprendyje įvardintų organizuotos grupės narių, su jais niekada nebuvo susitikęs ar kitaip bendravęs. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. V. teigė, jog iš telefoninių pokalbių turinio su Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčiu P. J. jis supratęs, kad pastarajam į įkalinimo įstaigą reikia perduoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Todėl jis, savo iniciatyva ir nuožiūra, per kelis kartus Kauno turgavietėje įgijo nuosprendyje įvardintas narkotines ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčiam P. J.. Apeliantui nebuvo žinoma, kad jo įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurias perduoti P. J. turėjo kiti asmenys, pateko ne į Šiaulių tardymo izoliatorių, o į Klaipėdos VPK areštinę. Šios aplinkybės, T. V. teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė ne organizuota grupe, o bendrininkų grupe.
Šalies argumentai
Nesutikdamas dėl antrosios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apeliantas skunde nurodo, kad byloje nenustatytas narkotinės medžiagos – kanapių dervos, už kurios neteisėtą disponavimą T. V. nuteistas, veikliosios medžiagos kiekis. Šios narkotinės medžiagos tyrimus atlikę specialistai davė skirtingas išvadas nurodydami, kad metodika, pagal kurią buvo atlikti tyrimai, nėra akredituota, o kanapių derva buvo ištirta tik kokybiniu aspektu. Tiek apelianto, tiek kiti byloje dalyvavę gynėjai prašė pirmosios instancijos teismo paskirti ekspertizę ir nustatyti tikslų narkotinės medžiagos – kanapių dervos – veikliosios medžiagos kiekį, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai šį prašymą atmetė.
Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti, nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti, kad T. V. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe bei sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pasak apelianto, jo kaltė padarius abu jam inkriminuotus nusikaltimus grindžiama išimtinai telefoninių pokalbių išklotinėmis. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde neigia, kad užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose su Z. M. ir I. L. kalbasi būtent jis. To, nuteistojo teigimu, nepatvirtina ir byloje atliktos fonoskopinės ekspertizės išvados. Pasak A. A., jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameroje buvo mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo galėjo naudotis bet kuris kameroje kalintis asmuo. Tuo tarpu nuosprendį priėmęs teismas, neįsigilinęs į užfiksuotų telefoninių pokalbių turinį, remdamasis prielaidomis, padarė išvadą, kad juose užfiksuotas balsas yra būtent A. A.. Apelianto teigimu, nepagrįsta ir ta teismo išvada, kad A. R. apeliantui buvo sakęs, jog perduodamame pakete bus paslėptos narkotinės medžiagos. Apklaustas teisiamajame posėdyje A. R. kategoriškai patvirtino, kad A. A. apie pakete paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas nežinojo.
Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Š. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Apeliantas tvirtina, kad paprašytas A. J. sutiko jį nuvežti į Klaipėdą ir parvežti atgal į Plungę, tačiau jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A. J. Klaipėdoje įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Taip pat D. Š. teigia nežinojęs ir apie K. Ž. turimas narkotines medžiagas – kanapes. Pastarąjį į Šiaulius sutiko pavežti paprašytas pažįstamo A. B.. Visi byloje apklausti nuteistieji, išskyrus A. J. ir A. B., patvirtino, kad apelianto nepažįsta ir niekada su juo nėra bendravę. Todėl apygardos teismo išvada, kad D. Š. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis veikiant organizuota grupe, yra nepagrįsta. Nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis prielaidomis, padarė objektyviais byloje surinktais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad D. Š. laikė su savimi narkotines ir psichotropines medžiagas bei perdavė jas K. Ž.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi K. Ž. parodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pastarasis yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs. Akivaizdu, kad K. Ž., duodamas apeliantą kaltinančius parodymus, tokiu būdu siekia palengvinti savo padėtį, todėl jo parodymai negali būti pripažįstami patikimu D. Š. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodymu.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistoji A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad apygardos teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, jog jos tėvas V. D. sunkiai serga ir jam pastoviai yra atliekamos dializės. Nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad nuteistoji A. M. nėra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti sunkiai sergančiu tėvu, yra nepagrįsta. Nors V. D. ir gyvena kartu su sutuoktine G. D. ir pastarosios motina A. L., tačiau dėl jų pačių blogos sveikatos būklės jos neturi galimybės pasirūpinti sergančiu V. D.. Apeliantė yra vienintelė artimoji, galinti rūpintis sergančiu tėvu ir nuvežti jį į ligoninę dializei atlikti. Nuteistoji A. M. prašo atsižvelgti ir į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nuteistasis K. Ž. savo apeliaciniame skunde nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas teigia, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, davė išsamius parodymus, kuriuose įvardino ne tik savo, bet ir kitų asmenų nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis K. Ž. prašo atsižvelgti į tai, kad jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo aktyvus, didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalintiems asmenims perdavė ne savo iniciatyva, o paprašytas kitų asmenų. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra vienintelis šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, išlaikytojas.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. Ž. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Apeliantas teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis neneigė, jog kartu su D. Š. vyko į Klaipėdą ir prie degalinės „Statoil“ iš L. G. paėmė kelis mobiliojo ryšio telefonus bei nedidelį supakuotą celofaninį paketėlį. Vėliau paprašytas A. B. perdavė iš L. G. įgytus mobiliojo ryšio telefonus ir paketėlį K. Ž. ir nuvežė jį iki Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Nuteistasis A. J. tvirtina, kad negalėjo žinoti ir nežinojo, kad paketėlyje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Apie tikrąjį jam perduoto paketėlio turinį nuteistasis teigia sužinojęs tik sulaikymo prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus metu. Įrodinėdamas A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi vien tik nepatikimais nuteistojo K. Ž. parodymais. Apelianto teigimu, K. Ž. viso proceso metu duoti parodymai yra nenuoseklūs bei nesutampa su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais – paties apelianto, D. Š. bei L. G.. Tą aplinkybę, kad apeliantui nebuvo žinoma apie jam perduoto paketėlio turinį, patvirtina L. G. parodymai, kuriuose jis teigė, jog gavęs polietileninį paketą ir pats ne iš karto suprato, kad jame yra kanapių derva (hašišas). Apygardos teismas nuosprendyje taip pat pripažino, kad apeliantas paketėlį su narkotine medžiaga – kanapių derva – savo žinioje laikė labai trumpą laiko tarpą, todėl akivaizdu, jog negalėjo suprasti ten esant narkotines medžiagas. Tą aplinkybę, kad apeliantas nežinojo, jog dalyvauja organizuotos grupės, užsiimančios neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, veikloje, patvirtina ir R. G., A. B., L. G. bei D. Š. parodymai, kuriuose jie teigė nesakę apeliantui apie tai, jog L. G. perduotame paketėlyje yra narkotinė medžiaga – kanapių derva. Šią aplinkybę patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo protokolai, kuriuose užfiksuotuose A. J. telefoniniuose pokalbiuose nėra kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Visos pirmiau aptartos aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad A. J. inkriminuotoje nusikalstamos veikos sudėtyje nėra būtino įrodinėti subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, jis nepadarė.
Šalies argumentai
Neigdamas savo kaltę dėl A. R. nužudymo, apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusįjį nužudė ne jis, o M. G.. Nukentėjusioji L. R. ir liudytojas P. B. savo parodymuose pirmosios instancijos teisme teigė, kad žuvusysis A. R. buvo stambaus kūno sudėjimo, aukštas, fiziškai stiprus, todėl nuo tokio kūno sudėjimo asmens kaip P. J., jis tikrai būtų apsigynęs. Be to, tą aplinkybę, kad apeliantas nenužudė A. R., patvirtina liudytojų A. G., R. G., A. B., A. B. parodymai, kuriuos, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, bei byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada. Pastarąją atlikęs teismo medicinos ekspertas nustatė, kad žuvusiajam A. R. buvo suduota ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių, iš kurių dešimt – į galvą. Tuo tarpu nei vienas byloje apklaustas tiesiogiai įvykį stebėjęs liudytojas nenurodė, kad A. R. į galvą buvo suduota dešimt ar daugiau smūgių. Apelianto nuomone, nepaneigta versija, kad specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus suduodant ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių į įvairias kūno vietas galėjo padaryti ir kiti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Be to, specialisto išvadoje teigiama, kad du sužalojimai, rasti A. R. lavono tyrimo metu, buvo padaryti suduodant smūgius nenustatytu cilindro formos daiktu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas joks daiktas, atitinkantis specialisto išvadoje nurodytą cilindro formos daiktą.
Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimo į Šiaulių tardymo izoliatorių jis neorganizavo. Iki suėmimo paskyrimo apeliantas teigia bendravęs su A. B., T. V., R. Z., T. S., K. Ž., tačiau niekada jų neprašė perduoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų į įkalinimo įstaigą. Šią aplinkybę, nuteistojo manymu, patvirtina ir kitų šioje byloje nuteistųjų T. V., R. Z., A. B. parodymai. Be to, apeliantas tvirtina, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis neturėjo ir nesinaudojo jokiu mobiliojo ryšio telefonu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso P. J.. Nepagrįsta ir ta apygardos teismo išvada, kad 2007 m. lapkričio 22 d. 20.06 val. užfiksuotame telefoniniame pokalbyje su A. G. kalba būtent apeliantas. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas prašė atlikti šio telefoninio pokalbio fonoskopinę ekspertizę, tačiau šį prašymą apygardos teismas nepagrįstai atmetė.
Nuteistojo nuomone, apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės taip pat negali būti pripažįstama pagrįsta. Nuosprendį priėmęs teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad P. J. veikė organizuota grupe ir buvo šios grupės vadas, paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde teigia, kad su apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistasis T. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuota grupe. Byloje nenustatyti visi būtini šios bendrininkavimo formos požymiai – organizuotos grupės narių tarpusavio ryšių pastovumas, organizuotos grupės vadovo vaidmuo, sava grupės struktūra ir kt. Byloje esantys duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad visų organizuotų grupės narių, įvardintų teismo nuosprendyje, apeliantas nepažinojo. Tai savo parodymuose patvirtino ir T. V., kuris paaiškino, jog paprašė T. S. į Plungę nuvežti paketą nepasakęs, kad jame yra narkotinės medžiagos. Apeliantas tvirtina perduoto paketo atidaręs nebuvo, todėl nežinojo, kas jo viduje. Parvežęs paketą namo T. S. jį paslėpė nuo nepilnamečių vaikų ir po kelių dienų perdavė A. B.. Už šiuos veiksmus T. S. teigia jokio piniginio atlygio negavęs.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apeliantas skunde nurodo, kad byloje nenustatytas narkotinės medžiagos – kanapių dervos, už kurios neteisėtą disponavimą T. S. nuteistas, veikliosios medžiagos kiekis. Šios narkotinės medžiagos tyrimus atlikę specialistai davė skirtingas išvadas, nurodydami, kad metodika, pagal kurią buvo atlikti tyrimai nėra akredituota, o kanapių derva buvo ištirta tik kokybiniu aspektu. Tiek apelianto, tiek kiti byloje dalyvavę gynėjai prašė pirmosios instancijos teismo paskirti ekspertizę ir nustatyti tikslų narkotinės medžiagos – kanapių dervos – veikliosios medžiagos kiekį, tačiau bylą išnagrinėjęs teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai šį prašymą atmetė.
Nuteistasis T. S. dėl jam paskirtos bausmės nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad apeliantas prižiūri du nepilnamečius brolius ir seserį bei rūpinasi savo šeima, kurioje auga mažametė dukra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad apelianto vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, T. S. nuomone, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. S. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Vidmantas Žylė apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne veikdamas organizuota grupe, o norėdamas padėti savo draugui P. J., kalinčiam Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Apeliantai teigia, kad A. B. ir anksčiau yra perdavęs P. J. vitaminų, todėl ir 2007 m. lapkričio 24 d. paprašytas P. J. per jo nurodytą asmenį – R. Z., įgijo paketus, kurių turinio nežinojo, tačiau pagrįstai manė, kad ten gali būti sportui skirti vitaminai. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti P. J. bei T. V.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantų teigimu, A. B. dėl pirmosios nusikalstamos veikos (narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę) turi būti išteisintas.
Nesutikdami su A. B. nuteisimu dėl antros nusikalstamos veikos – didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, apeliantai nurodo, kad, kaip matyti iš nuoseklių A. B. parodymų, jis K. Ž. perdavė du mobiliojo ryšio telefonus, skirtus P. J., ir 38 „Ekstazi“ tabletes. Tuo tarpu apie K. Ž. turėtą narkotinę medžiagą – kanapės dervą, jis nieko nežinojo. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino ir K. Ž.. Apeliantų teigimu, 38 „Ekstazi“ tablečių neatlygintinas perdavimas K. Ž. nelaikytinas platinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. B. inkriminuota nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo: 1) Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl A. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 2007 m. lapkričio 24 d. nusikalstamos veikos (didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį; 2) Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl A. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl 2007 m. gruodžio 8 d. nusikalstamos veikos (didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) pakeisti, nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišsamiai įvertinus visus byloje esančius duomenis, todėl naikintinas.
Apeliantas skunde neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis permetė paketą į Klaipėdos VPK areštinės teritoriją. Nuteistasis teigia, kad nuosprendį priėmęs teismas nenustatė būtinojo požymio baudžiamajai atsakomybei kilti – jo kaltės, kadangi jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jam perduotame pakete buvusį didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių su A. R. išklotinės, iš kurių matyti, kad apeliantas sutiko perduoti mobiliojo ryšio telefonus Klaipėdos VPK areštinėje kalintiems asmenims su sąlyga, kad pakete nebus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, nuteistojo A. B. teigimu, byloje esantys telefoniniai pokalbiai, kuriuose apeliantas su A. R. neva kalba apie „dūmus“ yra suklastoti, todėl būtina atlikti jų fonoskopinę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai negali būti pripažįstami patikimu A. B. kaltės padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodymu. Juolab, kad nei vienas šioje byloje nuteistas asmuo teisiamajame posėdyje nepatvirtino, kad apeliantas žinojo, jog pakete yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su nuosprendį priėmusio teismo išvadą, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė veikdamas organizuota grupe. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad apeliantas nepažinojo visų nuosprendyje įvardintų organizuotos grupės narių, išskyrus Z. M. ir A. M., su jais niekada nebuvo susitikęs ar bendravęs.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį apeliantas skunde nurodo, kad byloje nenustatytas narkotinės medžiagos – kanapių dervos, už kurios neteisėtą disponavimą A. B. nuteistas, veikliosios medžiagos kiekis. Šios narkotinės medžiagos tyrimus atlikę specialistai davė skirtingas išvadas, nurodydami, kad metodika, pagal kurią buvo atlikti tyrimai nėra akredituota, o kanapių derva buvo ištirta tik kokybiniu aspektu. Tiek apelianto, tiek kiti byloje dalyvavę gynėjai prašė pirmosios instancijos teismo paskirti ekspertizę ir nustatyti tikslų narkotinės medžiagos – kanapių dervos – veikliosios medžiagos kiekį, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai šį prašymą atmetė.
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų bei A. B. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, kiti apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą bei patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nuteistųjų P. J., A. R., A. A., T. V., A. B., A. B., R. Z., A. M., T. S., K. Ž., D. Š. ir A. J. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas bei paskyrė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes.
Dėl A. R. nužudymo
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. J. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, apygardos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jomis remdamasis nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto tvirtinimu, A. R. nužudė ne jis, o M. G., nes stambaus kūno sudėjimo, aukštas ir fiziškai stiprus nukentėjusysis būtų galėjęs apsiginti nuo tokio kūno sudėjimo asmens kaip P. J.. Be to, teismo medicinos ekspertas nustatė, kad žuvusiajam A. R. buvo suduota ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių, iš kurių dešimt – į galvą, tačiau nei vienas byloje apklaustas tiesiogiai įvykį stebėjęs liudytojas nenurodė, kad A. R. į galvą buvo suduota dešimt ar daugiau smūgių, kuriuos galėjo suduoti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas joks daiktas, atitinkantis specialisto išvadoje nurodytą cilindro formos daiktą, kuriuo buvo padaryti du sužalojimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, sudėties bei nuteistojo kaltės pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais bei už šią nusikalstamą veiką paskirta tinkama bausmė.
Nuteistojo kaltė nužudžius A. R. įrodyta tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų A. G., R. G., iš dalies A. B. parodymais, taip pat nukentėjusiosios L. R., kitų liudytojų P. B., N. V., S. P., D. B., R. G., A. B., V. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. M94/07 (07) ir Nr. M94/07 (07) N, greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo lape, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir kt. užfiksuotais duomenimis. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, apygardos teismas šiuos įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis pagrįstai pripažino P. J. kaltę nužudžius A. R. patvirtinančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą tikrindamas priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė teismo medicinos ekspertą R. R., liudytojus S. P. ir D. B., vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojo S. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais duomenimis nepasitvirtino nuteistojo P. J. iškelta versija, kad A. R. nužudė ne jis, o M. G.. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. gegužės 20 d. vakarą P. J., M. G., A. B., A. G. ir R. G. leido kavinės „Katpėdėlė“ terasoje, du kartus jų raminti buvo atvažiavę policijos pareigūnai, po vidurnakčio pro kavinę ėjo nepažįstamas vyras (nužudytasis A. R.), užkalbino tuo metu trumpam nuo draugų nuėjusį P. J., kilo konfliktas, vyrai susistumdė ir A. R. aukštielninkas griuvo nuo laiptų. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. G. (t. 6, b. l. 64–67, t. 19, b. l. 34), R. G. (t. 1, b. l. 128, t. 6, b. l. 166–168, t. 19, b. l. 35–36) ir ikiteisminio tyrimo metu A. B. (t. 1, b. l. 109–110), taip pat apie įvykį iš tiesioginių liudininkų girdėję liudytojai R. G. ir V. G. bei iš dalies pats apeliantas. Tik nuteistasis P. J. tvirtino, kad konfliktas kilo tarp A. R. ir M. G. ir kad būtent nuo M. G. smūgio nukentėjusysis krito nuo laiptų, o jis į konfliktą nesikišo. Šias nuteistojo nurodytas įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. B., nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus, P. J. kaltinančius parodymus, nes taip buvo sutarę su M. G.. Apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, padarė išvadą, kad versija visą kaltę dėl A. R. nužudymo suversti M. G. kilo po pastarojo mirties. Tai patvirtina 2007 m. rugpjūčio 3–6 d. vykę liudytojo A. B. ir nuteistojo J. P. brolio O. J. pokalbiai, užfiksuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole (t. 2, b. l. 47–52). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino šiuos įrodymus bei pagrįstai ir motyvuotai atmetė šią versiją, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais jų nekartoja.
Apeliaciniame skunde, siekiant sumenkinti nuteistojo kaltę, nepagrįstai keliama ir kita versija, kad A. R. galėjo nužudyti ir kiti ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, nes specialisto išvadoje konstatuota, kad A. R. buvo suduota ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių, iš kurių ne mažiau kaip dešimt – į galvą, tačiau nei vienas įvykį stebėjęs liudytojas nenurodė, kad A. R. į galvą buvo suduota dešimt ar daugiau smūgių. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad visi tiesiogiai įvykį stebėję liudytojai (A. B., A. G. ir R. G.) ir nuteistasis P. J. yra draugai, todėl neatmetė galimybės, kad duodami parodymus šie asmenys siekė sušvelninti P. J. kaltę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi įvykį stebėję liudytojai (nuteistojo P. J. draugai) patvirtino matę P. J. ir A. R. susistumdymą (vieną P. J. smūgį A. R.), tačiau kartu nurodė, kad daugiau niekas į konfliktą nesikišo ir A. R. smūgių nesudavė. Liudytojai N. V., P. B., policijos pareigūnai S. P. ir D. B., matę nužudytąjį A. R. tą vakarą prieš įvykį, nenurodė, kad jis būtų buvęs sužalotas kokio nors kito konflikto metu ar kitomis aplinkybėmis. Priešingai, liudytoja N. V. nurodė, jog apie 20.00 val. A. R. su P. B. užėjo į barą „Sutemos“, kuriame ji tuo metu dirbo, išgėrę apie 250 g degtinės abu išėjo, P. B. link savo namų, o A. R. link parduotuvės „IKI“. Tą patį vakarą apie 24 val. ji grįžo namo ir eidama į savo butą girdėjo, kad P. B. bute kalbasi vyrai. Jie kalbėjosi ramiai, jokio konflikto nebuvo. Liudytojas P. B. patvirtino, kad 2007 m. gegužės 20 d. pas jį buvo užėjęs A. R. ir jie abu išgėrė butelį degtinės, po ko išleidęs A. R. matė, kaip jis nuėjo pro „Snoro“ bankomatą link savo namų, iki kurių buvo apie 300–400 metrų. Policijos pareigūnai liudytojai S. P. ir D. B. nurodė tą patį vakarą prieš įvykį matę, kaip prie „Snoro“ bankomato esančios sankryžos eina stambus vyras. Nei vienas iš liudytojų nenurodė matęs, kad A. R. būtų kaip nors sužalotas. Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis iš draugo P. B. namų tuščia gatve ėjo link savo namų pro kavinę „Katpėdėlė“, prie kurios, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, ir buvo sužalotas. Be to, apeliacinės instancijos teisme vykusiame posėdyje buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas R. R., kuris nurodė, kad visi sužalojimai A. R. buvo padaryti maždaug vienu metu kelios–keliolika minučių iki jo mirties. Šios aplinkybės visiškai paneigia nuteistojo versiją, kad A. R. galėjo nužudyti kiti ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys.
Kaip matyti, apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rastas joks daiktas, atitinkantis specialisto išvadoje nurodytą cilindro formos daiktą, kuriuo A. R. buvo padaryti du sužalojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tai, kad konkretus įrankis, kuriuo A. R. buvo padaryti du iš ne mažiau dešimties nustatytų sužalojimų galvoje, nenustatytas, nepaneigia fakto, kad būtent P. J. padarė nužudymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta ne iš karto po nusikaltimo, o praėjus kelioms valandoms, todėl buvo galimybė nusikaltimo įrankį paslėpti ar sunaikinti. Be to, remiantis specialisto išvadomis darytina išvada, kad A. R. mirė ne nuo tų konkrečių sužalojimų nenustatytu daiktu, o nuo bendro galvos sumušimo, dėl jo atsiradusių daugybinių masyvių kraujo išsiliejimų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir kraujo nutekėjimo į šoninius galvos smegenų skilvelius ir dėl to kilusio galvos smegenų ir plaučių pabrinkimo.
Atmestini ir nuteistojo argumentai dėl nukentėjusiojo A. R. galimybės apsiginti nuo nuteistojo dėl kūno sudėjimų skirtumo. Bylos duomenys patvirtina, kad nužudytasis tikrai buvo stambaus kūno sudėjimo. Specialisto išvadoje Nr. M 94/07 (07) (t. 1, b. l. 19–22) nustatyta, kad nužudytasis buvo 190,5 cm ūgio, padidintos mitybos. Nukentėjusioji L. R. ir liudytojas P. B. nužudytąjį A. R. taip pat apibūdino kaip stambaus kūno sudėjimo, 2 m ūgio ir apie 140 kg svorio, fiziškai stiprų, raumeningą vyrą. Visgi iš bylos duomenų matyti, kad prieš mirtį nužudytasis A. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Tai patvirtino liudytojai N. V. ir P. B.. Specialisto išvadoje Nr. M94/07 (07) konkrečiai nustatyta, kad A. R. lavono kraujyje rasta 2,64 promilės, šlapime – 3,28 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Policijos pareigūnai liudytojai S. P. ir D. B. nurodė tą patį vakarą prieš įvykį matę, kaip prie „Snoro“ bankomato esančios sankryžos apie 50–150 m atstumu nuo kavinės svirduliuodamas eina stambus vyras. Kad šis vyras buvo A. R., patvirtina liudytojo P. B. parodymai. Liudytojas nurodė matęs, kaip A. R., apie 23.30 val. išėjęs iš jo namų, nuėjo pro „Snoro“ bankomatą link savo namų. Taigi iš bylos medžiagos seka, kad nukentėjusysis, net ir būdamas stiprus ir stambaus kūno sudėjimo, šiuo atveju negalėjo visomis jėgomis gintis arba aktyviai priešintis kaltininkui. Tokia būsena galėjo būti dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Teismų praktikoje stiprus nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-535/2013 ir kt.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis, net ir būdamas nestambaus kūno sudėjimo, galėjo nužudyti už save stambesnį, tačiau dėl girtumo negalėjusį visomis jėgomis gintis nukentėjusįjį A. R.. Tai patvirtina ir specialisto išvada Nr. M94/07 (07) N (t. 1, b. l. 30–31), kurioje nurodyta, kad sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, A. R. kūne nėra.
Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis P. J. konflikto su A. R. metu tyčia rankų kumščiais sudavė pastarajam penkis smūgius į dešinį žastą, du smūgius į kairįjį žastą, vieną smūgį į pilvą, taip pat tyčia sudavė A. R. aštuonis smūgius rankų kumščiais ir du smūgius kietu buku nenustatytu daiktu į galvą. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. M94/07 (07), minėtais smūgiais A. R. buvo padaryti atitinkamai nežymus sveikatos sutrikdymas ir sunkus sveikatos sutrikdymą, tai komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, dėl kurio A. R. netrukus įvykio vietoje mirė. Smūgių skaičius, lokalizacija ir stiprumas leidžia daryti išvadą, kad A. R. buvo nužudytas veikiant tyčia.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad P. J. kaltė dėl tyčinio A. R. nužudymo yra neginčijamai įrodyta. Šios teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
Dėl kitų P. J. apeliacinio skundo argumentų
Skundžiamu nuosprendžiu P. J. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Apygardos teismas dėl veikos, susijusios narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu į Klaipėdos VPK areštinę, nustatė, kad P. J. kartu su A. A. ir A. R. organizavo narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinių medžiagų – 1,167 g MDMA – įsigijimą, gabenimą, platinimą bei visi trys organizuota grupe kartu su T. V., A. B. bei su A. B. ir Z. M., kurie, be to, dar disponavo 0,220 g heroinu, Z. M., A. R. ir A. A. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Dėl kitos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo į Šiaulių tardymo izoliatorių – apygardos teismas nustatė, kad P. J. kartu su A. A. ir A. R. organizavo didelio kiekio – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ir platinimą bei veikdami organizuota grupe su T. V., K. Ž., T. S., A. B., A. J., D. Š., L. G., I. L. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas, taip pat P. J. organizavo 3,309 g psichotropinės medžiagos MDMA įsigijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą bei veikdamas organizuota grupe su T. V., A. B., K. Ž. įgijo, laikė, gabeno ir platino šias psichotropines medžiagas.
Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį P. J. nurodo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimo į Šiaulių tardymo izoliatorių jis neorganizavo, iki suėmimo paskyrimo yra bendravęs su A. B., T. V., R. Z., T. S., K. Ž., tačiau niekada jų neprašė perduoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų į įkalinimo įstaigą. Be to, apeliantas tvirtina, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis neturėjo ir nesinaudojo jokiu mobiliojo ryšio telefonu, o apygardos teismo išvada, kad 2007 m. lapkričio 22 d. 20.06 val. užfiksuotame telefoniniame pokalbyje su A. G. kalba būtent apeliantas, nepagrįsta, todėl būtina atlikti šio telefoninio pokalbio fonoskopinę ekspertizę.
Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad būdamas suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje P. J. kalbėjo telefonu su tuo metu laisvėje buvusiais asmenimis, tarp jų ir su T. V., A. B., A. G., V. Š., K. Ž.. Teisiamojo posėdžio metu P. J. pats pripažino, kad 2007 m. lapkričio mėnesį telefonu bendravo su T. V. (t. 21, b. l. 118). Ikiteisminio tyrimo metu T. V. parodė, kad P. J., būdamas suimtas, prašė jo svaiginamųjų priemonių (t. 8, b. l. 23–24), teisme šiuos parodymus pakeitė ir tvirtino, kad narkotines medžiagas įkalinimo įstaigoje esančiam P. J. pirko savo iniciatyva (t. 21, b. l. 201). Net ir iš pakeistų T. V. parodymų matyti, kad P. J., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turėjo ir naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Teisiamojo posėdžio metu P. J. pripažino ir apeliaciniame skunde ginčijamą, 2007 m. lapkričio 22 d. 20.06 val. vykusį pokalbį su A. G. (t. 21, b. l. 117), netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Taigi prašymas dėl fonoskopinės ekspertizės laikytinas pertekliniu, bereikalingai užtęsiančiu baudžiamąjį procesą, kadangi tokio tyrimo metu identifikuojamas asmuo pagal balsą, kalbą ir kalbėseną, užfiksuotą tiriamajame ir lyginamajame garso įrašuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos P. J. telefoninių pokalbių kontrolė buvo sankcionuota Plungės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis, vėliau gauta informacija buvo surašyta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose (suvestinėse). Užfiksuotų pokalbių turinys, pobūdis, kreipiniai, bendravimo būdas leidžia manyti, kad kalbasi vienas kitą pažįstantys asmenys, ir tokiu būdu daryti išvadas apie kalbėjusių asmenų tapatybes. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pokalbio metu A. G. į pašnekovą kreipėsi vardu „P.“, o kameroje tokiu vardu asmenų, išskyrus P. J., daugiau nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, kad 2007 m. lapkričio 22 d. 20.06 val. su A. G. telefonu kalbėjo būtent P. J.. Šio pokalbio metu pašnekovai kalbasi užuominomis, A. G. nurodo, kad susiskambino su žmogumi iš Kauno, kuris „važiuos, paims savaitgalį“, tada P. J. teiraujasi, ar nebūtų galima „dabar“ gauti narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų, pokalbyje vadinamų „dūmais“, nes yra proga jų „atsivaryti“ (t. 11, b. l. 8–9). Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai įvertino šį pokalbį byloje nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kad žmogus iš Kauno pasirodė esąs T. V., o atsiradusi proga – tai su P. J. vienoje kameroje laikyto Z. M. laikinas perkėlimas į Klaipėdos VPK areštinę.
Atsižvelgtina ir į nuteistojo K. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad su P. J. derino narkotinių medžiagų perdavimą į Šiaulių tardymo izoliatorių (t. 19, b. l. 8–10). Nuteistojo P. J. dalyvavimą ir jo vadovavimą nusikalstamos veikos padaryme, taip pat jo kaltę patvirtinantys įrodymai jau buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir šioje nutartyje. Teisėjų kolegija dar kartą konstatuoja, kad teismas teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino P. J. kaltu padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas. Nuosprendyje apygardos teismas tinkamai atskleidė neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų mechanizmą ir P. J. kaip organizatoriaus dalyvavimą šių nusikaltimų padaryme.
Dėl organizuotos grupės
Apeliantai P. J., T. V., A. B., A. B., D. Š., A. J., T. S. kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jiems inkriminuotus nusikaltimus jie padarė veikdami organizuotoje grupėje.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų padarant nusikalstamą veiką. Tokia bendrininkavimo forma pripažįstama tais atvejais, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo.
Apygardos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog nusikalstamas veikas apeliantai padarė veikdami organizuota grupe kartu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų kiekio, jų sunkumo ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darydami nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apeliantai sudarydavo kintančias asmenų grupes, tačiau visais atvejais tose grupėse dalyvavo ne mažiau kaip du asmenys. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad visi kaltinamieji įgyvendino bendrai suderintus nusikalstamų veikų planus. Bylos duomenimis, šiai organizuotai grupei vadovavo, jų narių veiksmus koordinavo, grupės nariams duodavo nurodymus ir kitas vadovo funkcijas atliko P. J., A. R. ir A. A.. Tai, kad organizuotą grupę, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti ir platinti didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, subūrė būtent šie asmenys, įtraukdami į ją kitus nuteistuosius, akivaizdžiai parodo apygardos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, o būtent: telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai (pokalbiuose naudojami menami žodžiai, sutartiniai simboliai, kaip pavyzdžiui, „dūmai”, „ant lengvo“ ir kiti), iš kurių aiškiai matyti, kad P. J., A. R. ir A. A. koordinuoja kitų organizuotos grupės narių (T. V., A. B., K. Ž., A. B. ir kitų) veiksmus ir vadovauja nusikalstamai veiklai, tariasi dėl narkotinių medžiagų perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę ir į Šiaulių tardymo izoliatorių (dvi atskiros veikos). Byloje įrodyta, kad kiti organizuotos grupės nariai – T. V., T. S., K. Ž., D. Š., A. J., A. B., A. B. – atliko įvairius vykdytojų veiksmus – supirkinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, pervežinėjo jas į kitus miestus, saugojo namuose, perduodavo kitiems grupės nariams, pristatydavo į sutartą vietą ir atlikdavo visus kitus P. J., A. R. ir A. A. perduodamus nurodymus. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių veikos atveju matyti, kad T. V. įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą, atgabeno iki susitikimo su T. S. vietos ir jam perdavė, T. S. nuvažiavo į Kauną, iš T. V. paėmė minėtą narkotinę medžiagą ir pargabeno į Plungę, ten laikė savo namuose Babrungo kaime, po to perdavė A. B., kuris šią narkotinę medžiagą iš pradžių laikė nenustatytoje vietoje, vėliau nugabeno į Klaipėdą ir ten perdavė L. G., o šis, vykdydamas A. R. nurodymus, dalį kanapių dervos perdavė I. L., kuris laikė ją tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vėliau išsiuntė pašto siuntiniu į Šiaulių tardymo izoliatorių, o kitą dalį L. G. perdavė A. J. ir D. Š., tada A. J., gautą medžiagą, A. B. nurodymu, perdavė K. Ž., kuris kartu su A. J. ir D. Š. vyko iki Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur K. Ž., supakavęs iš A. J. gautą kanapių dervą, iš D. Š. gautą kanapių dervą ir iš A. B. anksčiau gautą psichotropinę medžiagą – MDMA – į paketą, P. J. nurodymu, įmetė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritoriją. Perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę atveju T. V. atliko analogiškus veiksmus (įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, jas nugabeno į Plungę ir paslėpė po mediniu ženklu „Plungė“, esančiu Rietavo g.), o A. B. pagal A. R. nurodymus paėmė narkotines ir psichotropines medžiagas iš V. Š. ir A. M. ir pristatė į Klaipėdos VPK areštinę ten laikinai iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus perkeltam Z. M.. Taigi kiekvienas iš jų turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko jiems priskirtas užduotis, o bendrais jų veiksmais buvo realizuotas suderintas nusikalstamos veikos planas. Iš bylos medžiagos matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimai į minėtas įkalinimo įstaigas vyko pagal pakankamai sudėtingą schemą, dažnai šios medžiagos buvo perduodamos vis kitiems vienas kitam nepažįstamiems asmenims, o tai reikalauja ypatingo organizuotumo derinant tokius perdavimus. Toks užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie galutinio rezultato – narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinamiems P. J., A. R. ir A. A., leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bendrininkai save identifikavo organizuotos grupės nariais.
Organizuotos grupės subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pažymėtina, jog susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, apie ką liudija byloje esantys įrodymai. Čia pažymėtina ir tai, jog susitarimo buvimui įrodyti nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Pagal suformuotą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad susitarimo pagrindu vieningai veikdami organizuotos grupės nariai, pagal aplinkybes pasiskirstę vaidmenimis, padarė sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės dėl organizuotos grupės narių, kurių buvo daugiau nei du, jų susitarimo daryti kelis nusikaltimus, pastovus, glaudus bendravimas (telekomunikacijų tinklais, tiesiogiai), pasiskirstymas vaidmenimis, užduotimis, veikimas suderintai ir vieningai įgyvendinant nusikaltimų planus ir visų šių aplinkybių suvokimas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, todėl apeliantų P. J., T. V., A. B., A. B., D. Š., A. J., T. S. nusikalstamos veikos teisingai pripažintos padarytomis dalyvaujant organizuotoje grupėje.
Dėl A. A. apeliacinio skundo
Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo į Klaipėdos VPK areštinę A. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kartu su P. J. ir A. R. organizavo narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinių medžiagų – 1,167 g MDMA – įsigijimą, gabenimą, platinimą bei visi trys organizuota grupe kartu su T. V., A. B. bei su A. B. ir Z. M., kurie, be to, dar disponavo 0,220 g heroinu, Z. M., A. R. ir A. A. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Dėl narkotinių medžiagų platinimo į Šiaulių tardymo izoliatorių A. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad kartu su P. J. ir A. R. organizavo didelio kiekio – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ir platinimą bei veikdami organizuota grupe su T. V., K. Ž., T. S., A. B., A. J., D. Š., L. G., I. L. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas.
Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu apeliantas neigia, kad byloje užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose su Z. M. ir I. L. kalbasi būtent jis, ir tvirtina, kad apygardos teismas neįsigilino į šių pokalbių turinį ir išvadą, kad juose užfiksuotas būtent A. A. balsas, padarė remdamasis prielaidomis.
Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos vertinant bei pripažįstant įrodymais byloje esančius telefoninių pokalbių garso įrašus bei juose esančią informaciją. BPK 20 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje nurodoma, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymo nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys. Šios įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Iš bylos duomenų matyti, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir informacijos fiksavimas buvo sankcionuoti teismų nutartimis, vėliau gauta informacija buvo surašyta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose (suvestinėse). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad telefoninių pokalbių įrašus nesudėtinga suklastoti. Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto telefoninių pokalbių buvo klausomasi teisėtai, gauta informacija užfiksuota protokoluose, užfiksuotiems garso įrašams patikrinti buvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, kurioje ekspertės davė išvadą, kad tikėtina, jog pateiktuose tirti garso įrašuose vienas iš pokalbių dalyvių yra A. A., taip pat tikėtina, kad pateikti tirti garso įrašai yra ištisiniai ir nesumontuoti (t. 18, b. l. 140–144). Teisėjų kolegija išanalizavusi telefoninių pokalbių turinį daro išvadą, kad jie yra informatyvūs ir atskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Svarbu pažymėti, jog kalbėdami telefonu bendrininkai naudojo tik jiems suprantamus išsireiškimus („rūkalai“, razinos, riešutai, „plastilinas“ ir pan.) taip tikėdami, kad iš atskiro pokalbio nebus įmanoma suprasti, apie ką kalbama. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos telefoninių pokalbių garso įrašus apygardos teismas tinkamai įvertino ne tik atskirai, bet ir kontekste su visais kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Apeliantas taip pat nesutinka, kad A. R. jam yra sakęs, jog perduodamame pakete bus paslėptos narkotinės medžiagos, nes apklaustas teisiamajame posėdyje A. R. kategoriškai patvirtino, kad A. A. apie pakete paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas nežinojo. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisiamojo posėdžio metu A. R. nurodė, kad kalbėjo su A. A. dėl dribsnių atgabenimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, o ar A. A. suprato, kad ten bus narkotikai, – nežino (t. 19, b. l. 7). Taigi tokiais parodymais A. R. kategoriškai nepatvirtino (kaip kad nurodo apeliantas), jog A. A. apie pakete paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas nežinojo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo apeliaciniame skunde dėstydamas savo parodymus A. R. nurodė, jog yra sakęs A. A., kad siuntinyje bus narkotikų (t. 24, b. l. 103). Bylos duomenų visuma ir be šių parodymų leidžia daryti išvadą, kad A. A. buvo vienas iš trijų organizatorių. Tai patvirtina faktinės aplinkybės – A. A. skambino I. L., kad praneštų, jog siuntinio negavo, nors iš bylos duomenų matyti, kad siuntinys buvo adresuotas A. R.. Tai rodo šių asmenų siekiamų tikslų ir veiksmų bendrumą. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis.
Dėl A. B. apeliacinio skundo
Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinių medžiagų – 1,167 g MDMA, ir kartu su Z. M. disponavo 0,220 g heroinu aukščiau nurodytomis aplinkybėmis.
Apeliantas skunde neginčija apygardos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis permetė paketą į Klaipėdos VPK areštinės teritoriją, tačiau teigia nežinojęs ir negalėjęs žinoti apie jam perduotame pakete buvusį didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šią aplinkybę, anot apelianto, patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių su A. R. įrašai, iš kurių matyti, kad apeliantas sutiko perduoti mobiliojo ryšio telefonus Klaipėdos VPK areštinėje kalintiems asmenims su sąlyga, kad pakete nebus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, nuteistojo A. B. teigimu, byloje esantys telefoniniai pokalbiai, kuriuose apeliantas su A. R. neva kalba apie „dūmus“ yra suklastoti, todėl būtina atlikti jų fonoskopinę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai negali būti pripažįstami patikimu įrodymu, patvirtinančiu A. B. kaltę padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. A. B. kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina nuteistosios A. M., iš dalies paties A. B. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai bei kiti įrodymai. Bylos duomenys nepatvirtino A. B. versijos, kad jis nežinojo apie perduodame pakete buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas.
Teisiamajame posėdyje A. B. nurodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį jam paskambino A. R. ir pranešė, kad Klaipėdos miesto VPK areštinėje laikomam Z. M. reikia perduoti siuntinį, kurį atneš kažkoks žmogus. Paskambinęs Z. M. papildomai paprašė atnešti į areštinę telefono aparatą bei užeiti į namus pas jo žmoną A. M.. Netrukus jam paskambino nepažįstamas asmuo, jie susitarė susitikti prie kazino, susitikus minėtas asmuo jam padavė paketą, kuriame, jo manymu, turėjo būti telefono aparatas ir kroviklis, po to jis užėjo pas A. M. ir iš jos paėmė kitą paketą, mažesnį. Kas yra tuose paketuose, jis nežinojo, tų paketų neišvyniojo, nes jų turinys nedomino. Jis buvo visus įspėjęs, kad narkotikų neperdavinės, todėl pasitikėjo, kad šiuose siuntiniuose narkotinių medžiagų nėra. Jis dar pridėjo vieną paketą nuo savęs ir visus tris paketus nugabeno prie areštinės ir permetė per tvorą, o Z. M. siuntinį įtraukė į kameros vidų.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta A. M. nurodė, kad savo namuose iš nepažįstamo asmens įsigijo narkotinę medžiagą – heroiną, kuris buvo įpakuotas į mažesnį už vienkartinių nosinaičių pakelį. Šį paketėlį tą pačią dieną ji atidavė A. B., kad jis perduotų paketėlį Klaipėdos VPK areštinėje laikomam Z. M.. Iš šių parodymų seka, kad perduodamas paketėlis buvo mažas, taigi nuteistasis A. B. galėjo suprasti, jog jam perduotame siuntinyje yra ne telefono aparatas. Be to, telefono aparatas yra tvirtas (kietas) daiktas, o paketėlyje įpakuotas heroinas buvo miltelių pavidale, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog A. B. suvokė, jog perduoti Klaipėdos VPK areštinėje laikomam Z. M. skirtame siuntinyje yra ir narkotinių medžiagų. Apie narkotinių medžiagų perdavimą Z. M. A. B. užuominomis kalbėjosi su A. M. telefoninio pokalbio, vykusio 2007 m. lapkričio 24 d. 11.18 val. (t. 12, b. l. 89–90, 109), metu. Tokią išvadą leidžia daryti A. B. pasakojimas apie prieš dieną vykusį siuntinio perdavimą Z. M., kuris buvo nustebęs, nes siuntinyje nerado, ko norėjo („jis nustebo, kad nebuvo to, žinai, nu to, ko jis norėtų“), todėl turėtų prašyti, kad dar vieną siuntinį paduotų. Tada A. M. sako, kad tai padarys (gaus narkotinių medžiagų), jeigu bus kam perduoti, į ką A. B. atsako, kad nelabai nori tuo užsiimti, bet sutaria susiskambinti vėliau. Išvadą, kad kalbama būtent apie narkotinių medžiagų perdavimą, sustiprina ir užfiksuotas Z. M. ir A. M. telefoninis pokalbis, vykęs 2007 m. lapkričio 24 d. 13.52 val. (t. 12, b. l. 90–94, 110–114). Jo metu Z. M. klausia, ar jau paruošta (narkotinė medžiaga), A. M. atsako, kad dar gaus, tada Z. M. sako „V. tada nusiųsiu“. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad A. M. A. B. atpažino kaip „V.“, kuriam perdavė paketėlį su narkotine medžiaga – heroinu (t. 3, b. l. 169–172). Šių duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad A. B. žinojo, jog Z. M. perduotame siuntinyje buvo narkotinė medžiaga – heroinas. Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad jis kartu su Z. M. disponavo 0,220 g heroinu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. lapkričio 23 d. 20.27 val. telefoninio pokalbio su A. R. metu A. B. prašo, kad siuntinyje, kurį jis sutiko perduoti Z. M., nebūtų narkotinių medžiagų („nu, klausyk, kad tiktai tos chuinios nebūtų“), A. R. patikina, kad nebus („ne, ne“). Šį pokalbį apeliantas vertina kaip įrodymą, kad jis tikrai nežinojo apie siuntinyje buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas. Visgi byloje yra užfiksuota daugiau telefoninių pokalbių apie Z. M. perduodamą siuntinį, iš kurių galima daryti išvadą, kad A. B. žinojo visą siuntinio turinį. 2007 m. lapkričio 24 d. 17.58 val. vykusio pokalbio metu A. R. paaiškino A. B., kad ten (siuntinyje) yra „dūmai“, vėliau A. B. prašo A. R. pinigų „ant kuro“ ir „lengvos kokį vieną“. Į tai A. R. atsako, kad galės užtraukti dūmą iš to, ką gaus perdavimui (t. 11, b. l. 28–29). Šis pokalbis patvirtina, kad A. B. žinojo, jog į areštinę jis turės perduoti ir narkotines medžiagas. Nors nuteistasis A. B. neigia šio pokalbio metu kalbėjęs su A. R., tai patvirtina kiti bylos duomenys. Visų pirma, skambutis buvo iš A. B. naudojamo judriojo telefono ryšio numerio. Tuo pačiu numeriu (8 645 68 268) buvo skambinta ir 2007 m. lapkričio 23 d. 20.27 val. (šį pokalbį A. B. pripažino, nes jo metu prašė į siuntinį nedėti narkotinių medžiagų). Be to, pašnekovai vienas į kitą kreipiasi vardais „V.“ (A. B.) ir „A.“ (A. R.). Svarbu įvertinti ir tolesnius įvykius po šio pokalbio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji A. M. su siuntiniu A. B. davė 20 Lt. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad tai padaryti jos prašė Z. M., pastarasis tokius nurodymus gavo iš A. R., o įvykdęs nurodymus (perdavęs pinigus) apie tai telefonu pranešė A. A. (t. 11, b. l. 30, 52, 33–34, 53, t. 12, b. l. 94–95, 115–116). A. B. buvo sulaikytas 2007 m. liepos 25 d., iš netrukus po sulaikymo surašyto daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš A. B. su kitais daiktais paimti ir 20 Lt (t. 3, b. l. 60). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2007 m. lapkričio 24 d. 17.58 val. su A. R. telefonu kalbėjosi būtent A. B.. Kalbėdami telefonu bendrininkai naudojo šifruotes ir tik jiems suprantamus išsireiškimus („chuinia“, „lengvas“, „dūmai“) taip tikėdami, kad iš atskiro pokalbio nebus įmanoma suprasti, apie ką kalbama. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuos ir kitus telefoninių pokalbių garso įrašus apygardos teismas įvertino tinkamai, todėl pagrįstai konstatavo, kad A. B. iš V. Š. gautą didelį kiekį narkotinės medžiagos – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinės medžiagos – 1,167 g MDMA, skirtą nugabenti į Šiaulių tardymo izoliatorių ten laikomiems P. J., A. A. ir A. R., bei iš A. M. gautą narkotinę medžiagą – 0,220 g heroino, skirtą perduoti asmeniškai Z. M., nugabeno ir permetė per tvorą į Klaipėdos miesto VPK areštinės kiemą.
Nuteistasis taip pat nurodo, jog nežinojo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis. Šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta. Teismų praktikoje kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį užtenka nustatyti, jog asmuo suvokė, kad neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, numano šių medžiagų kiekį (bendrais bruožais suvokia šių medžiagų kiekį) ir nori taip veikti. Apygardos teismas nustatė, jog A. B. matė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, nes šias medžiagas, supakuotas permatomuose maišeliuose, suvyniojo į vieną paketą, kurį permetė Klaipėdos miesto VPK areštinėje laikomam Z. M.. Atsižvelgiant į tai, kad telefoninio pakalbio su A. R. metu A. B. buvo leista pasinaudoti dalimi narkotinių medžiagų, esančių jam perduotame siuntinyje, spręstina, kad A. B. suvokė ten esančių medžiagų kiekį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti motyvai nuoseklūs, bylos duomenys, kuriais grindžiamas A. B. kaltumas, įvertinti patikimumo aspektu, o teismo išvados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, atskirus įrodymus sugretinus tarpusavyje ir su byloje surinktų įrodymų visetu.
Dėl narkotinių medžiagų – kanapių dervos – kiekio
Apeliantai T. V., R. Z., T. S. ir A. B. mano, kad apygardos teismas netinkamai nustatė narkotinių medžiagų – kanapių dervos – kiekį, o tai galėjo turėti įtakos veikos kvalifikavimui. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas nustatė, kad T. V. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino 52,017 g (perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę atveju) ir ne mažiau kaip 71,374 g (perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių atveju) narkotinės medžiagos – kanapių dervos; R. Z. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino 52,017 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę atvejis); A. B. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino 52,017 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę atvejis); T. S. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino ne mažiau kaip 71,374 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių atvejis).
Nuteistieji ginčija teismo nustatytą narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekį nurodydami, kad byloje nebuvo nustatyta kanapių dervos veikliosios medžiagos kiekis, nes kanapių derva buvo ištirta tik kokybiniu aspektu, o tai galėjo lemti neteisingą veikų kvalifikaciją. Su šiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 140-(11491)-IS1-8696 (t. 3, b. l. 26–28) matyti, kad rudos spalvos vienalytės masės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 52,017 g. Specialisto išvadoje Nr. 140-(12187)-IS1-9464 nurodyta, kad rudos spalvos supresuotos medžiagos gabalėlis ir rudos spalvos stačiakampio formos gabalas, 2007 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti pakete, permestame į Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritoriją, yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 31,908 g. Specialisto išvadoje Nr. 140-(12260)-IS1-1803 nurodyta, kad tyrimui pateiktuose paketuose iš K. U. siuntinio rasta kieta tamsi medžiaga ir du kietos tamsios medžiagos fragmentai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendra masė yra 40,236 g.
Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta paskutinę iš nurodytų išvadų davusi ekspertė R. Š.. Ekspertė nurodė, kad veikliosios medžiagos kiekio kanapių dervoje nenustatinėja, nes ekspertinėje įstaigoje tokia metodika nėra patvirtina. Be to, ekspertė paaiškino, kad tokia metodika ir nėra būtina, nes bet kokia kanapių derva yra laikoma narkotine medžiaga nepriklausomai nuo to, koks kiekis veikliųjų medžiagų joje būtų nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų apeliacinius skundus, 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi paskyrė narkotinių medžiagų ekspertizę ir pavedė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar tyrimui pateikta medžiaga – kanapių derva (specialisto išvados Nr. 140-(11491)-IS1-8696, Nr. 140-(12187)-IS1-9464 ir Nr. 140-(12260)-IS1-1803), pagaminta tuo pačiu būdu, ar ji priklausė vienai masei; 2) kokia tyrimui pateiktoje medžiagoje – kanapių dervoje – veikliosios medžiagos koncentracija; 3) ar tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga – kanapių derva – yra narkotinė medžiaga. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. rugsėjo 3 d. ekspertizės akte Nr. 11-1577(13) nurodyta, kad kanapių derva yra narkotinė medžiaga, įrašyta į I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą ir kad kanapių derva, nepriklausomai nuo joje esančios kanapių veikliosios medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabiniolio – koncentracijos, yra narkotinė medžiaga, todėl delta-9-tetrahidrokanabiniolio koncentracija neapskaičiuota. Kaip matyti, tirta kanapių derva pagal savo sudėtį nėra vienalytė masė, todėl to paties gabalo kitoje dalyje kanapių veikliosios medžiagos kiekis gali skirtis nuo kitoje dalyje esančio kiekio. Nepaisant to, kanapių derva yra narkotinė medžiaga.
Išdėstyti ir aptarti įrodymai paneigia nuteistųjų aiškinimus ir išsklaido visas abejones dėl nustatyto narkotinės medžiagos kiekio. Byloje kanapių dervos kiekis tiek perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę, tiek perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių atveju nustatytas teisingai. Apeliantų T. V., R. Z., T. S. ir A. B. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
Dėl A. R. apeliacinio skundo
Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo į Klaipėdos VPK areštinę A. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kartu su P. J. ir A. A. organizavo narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinių medžiagų – 1,167 g MDMA – įsigijimą, gabenimą, platinimą bei visi trys organizuota grupe kartu su T. V., A. B. bei su A. B. ir Z. M., kurie, be to, dar disponavo 0,220 g heroinu, Z. M., A. R. ir A. A. nežinant, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis. Dėl narkotinių medžiagų platinimo į Šiaulių tardymo izoliatorių A. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad kartu su P. J. ir A. A. organizavo didelio kiekio – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ir platinimą bei veikdami organizuota grupe su T. V., K. Ž., T. S., A. B., A. J., D. Š., L. G., I. L. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino šias medžiagas.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio į BK 259 straipsnį ir atitinkamai paskirti švelnesnę bausmę nurodydamas, kad yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, todėl jų platinti tikslo neturėjo, ketino naudoti išimtinai savo reikmėms.
BK 260 straipsnio 1 dalyje (kaip ir 2 dalyje) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis (noras) atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims (bent vienam asmeniui). Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36/2009, 2K-75/2009). Nagrinėjamu atveju A. R. veiksmai – prašymas A. B. paimti narkotines ir psichotropines medžiagas iš vieno asmens (V. Š.) ir perduoti Z. M., taip pat prašymas L. G. paimti narkotines medžiagas iš A. B. ir dalį perduoti atvykusiems asmenims (A. J. ir D. Š.), o kitas atiduoti I. L. – vertinamas kaip neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo bei siuntimo organizavimas turint tikslą platinti, nes šią narkotinę medžiagą kiti organizuotos grupės nariai neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei platino A. R., P. J. ir A. A. prašymu su tikslu ją platinti, t. y. perduoti A. R., P. J. ir A. A. į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. R. veikos teisingai kvalifikuotos pagal 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl D. Š. ir A. J. apeliacinių skundų
Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendžiu nustatyti nuteistųjų D. Š. ir A. J. veiksmai dėl disponavimo narkotine medžiaga – 31,908 g kanapių dervos – bei apeliacinio skundo argumentai glaudžiai susiję, ir siekiant išvengti pasikartojimų, šių nuteistųjų apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu. Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. ir A. J. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis veikdami organizuota grupe kartu su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – 31,908 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nežinodami, kad narkotinių medžiagų kiekis yra didelis. Nesutikdami su nuosprendžiu apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi K. Ž. parodymais, nes pastarasis yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs, o jo parodymai nenuoseklūs ir nesutampa su apeliantų ir kito nuteistojo L. G. parodymais.
Šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai pripažįstami nepagrįstais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino duomenis, kuriais grindžiamas D. Š. ir A. J. kaltumas, nuosprendyje nurodyti motyvai nuoseklūs, teisingi ir visapusiški.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek D. Š., tiek A. J. pripažino visas apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes (važiavo į Klaipėdą, ten A. J. iš L. G. paėmė maišelį, grįžo į Plungę, ten susitiko su A. B., R. G. ir K. Ž., kurį vėliau vežė į Šiaulius ir kuriam A. J. perdavė iš L. G. gautą maišelį), tačiau tvirtino nežinoję, kad automobilyje yra vežamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.
Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nuteistasis K. Ž.. Jis patvirtino, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė teisingus parodymus. Kaip matyti, K. Ž. yra vienas iš nuteistųjų šioje byloje, tačiau priešingai nei jų dauguma jis nuo pat pradžių kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jam paskambino kaltinamasis P. J. ir paprašė per tvorą į Šiaulių tardymo izoliatorių permesti hašišo, sutartinai vadinamo „dūmais“. 2007 m. gruodžio 14 d. jis autobusu vyko į Plungę. Atvažiavęs susitiko su A. B., kuris savo automobilyje padavė maišelį su tabletėmis ir pavežė jį iki aikštelės, esančios netoli stoties, ten K. Ž. persėdo į kitą automobilį „Volkswagen Passat“, kurį vairavo D. Š., šalia jo keleivio vietoje važiavo A. J.. D. Š. padavė hašišą, kad jis supakuotų, tada D. Š. pasitarė su A. J. ir pastarasis pridėjo dar gabalėlį hašišo. K. Ž. automobilyje kartu važiavusių D. Š. ir A. J. paprašė nupirkti SIM kortelių ir dvi kempines apvynioti telefonus, kad metant per tvorą nesudužtų. D. Š. ir A. J. degalinėje nupirkto kempines ir SIM kortelių. Jis turėjo nusipirkęs izoliacinės juostos ir mašinoje viską (telefono aparatus su SIM kortelėmis, hašišo gabalus ir pakelį tablečių) supakavo į vieną paketą. Prieš tai paprašė kokio nors daikto įdėti hašišą, A. J. jam padavė kompakto dėkliuką, todėl, K. Ž. manymu, A. J. suprato, kad pakuojamas hašišas, kuris buvo muilo gabalo dydžio. Apie 23.45 val. nuvykus prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus, jis kartu su A. J. nuėjo prie tvoros ir permetė P. J. paketą su telefono aparatais, SIM kortelėmis, hašišo gabalais ir pakeliu tablečių. Kai tik permetė paketą, iš karto buvo sulaikyti. Iš esmės analogiškus parodymus K. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 159–161), papildomai K. Ž. nurodė, kad degalinėje matė, kaip A. J. kalbėjo telefonu. Tai, kad A. J. kalbėjo telefonu, byloje neginčijamai nustatyta. Tai patvirtino ir pats nuteistasis A. J. nurodydamas, kad važiuojant į Šiaulius jam paskambino A. B. ir nurodė atiduoti iš L. G. gautą maišelį K. Ž..
Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme K. Ž. papildomai nurodė, kad automobilyje važiuojant į Šiaulius vieną hašišo gabalėlį davė D. Š., kitą – A. J., abu gabaliukai buvo be įpakavimo, tik mažesnis gabaliukas buvo skaidriame maišelyje. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo, jie nuoseklūs, išsamūs ir sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš 2007 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. 140-(12187)-IS1-9464 (t. 4, b. l. 118–121), P. J. skirtame siuntinyje, rastame 2007 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu, buvo rasti du gabalai kanapių dervos, vienas didelis ir vienas mažas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 15 d. sulaikius K. Ž., A. J. ir D. Š. buvo patikrintas jų blaivumas, nustatyta, jog visi buvo blaivūs, nevartoję nei alkoholio, nei narkotinių ar psichotropinių medžiagų (t. 6, b. l. 27–29). Taigi nepasitvirtino apelianto D. Š. teiginiai, kad K. Ž. neteisingus parodymus davė, nes sulaikymo metu buvo apsvaigęs.
Apelianto A. J. tvirtinimas, kad K. Ž. parodymai prieštarauja L. G. parodymams, taip pat nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis L. G. patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Apie kanapių dervos perdavimą A. J. nuteistasis L. G. parodė, kad po to, kai dalį iš nepažįstamo asmens gauto hašišo perdavė I. L., A. R. liepė likusią dalį atiduoti jo draugui, kuris vėliau paskambins L. G.. Tą pačią dieną A. R. minėtas draugas paskambino L. G. ir jie abu susitarė apie 17 val. susitikti prie „Statoil“ degalinės. Nuvažiavęs pamatė juodos spalvos automobilį „Volkswagen Passat“, kuriame sėdėjo du vyrai, L. G. priėjo prie vairuotojo, bet jis pasakė: „čia ne man“, tada keleivio vietoje sėdėjęs vyras (A. J.) pasakė, kad „čia jis laukia“. L. G. padavė jam hašišą ir du telefono aparatus. Šie parodymai nė kiek nesisieja su nuteistojo K. Ž. parodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. Ž. parodymai prieštarauja L. G. parodymams. Apeliacinės instancijos teisme L. G. papildomai nurodė, kad A. J. perduota kanapių dervos plytelė buvo aptraukta celofanu. Kaip matyti, K. Ž. taip pat nurodė, kad vienas hašišo gabalas buvo skaidriame maišelyje. Ši detalė leidžia daryti išvadą, kad A. J. tikrai matė, ką A. B. prašymu perduoda K. Ž..
Nepasitvirtinus apeliantų teiginiams jų apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl T. S. apeliacinio skundo
Skundžiamu nuosprendžiu T. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su kitais nuosprendyje nurodytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Apygardos teismas nustatė, kad T. S., iš T. V. gavęs didelį kiekį – ne mažiau kaip 71,374 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tą pačią dieną automobiliu, vairuojamu R. G., šią narkotinę medžiagą nugabeno į savo namus ir laikė, po to nugabeno į Plungę ir perdavė A. B.. Nesutikdamas su nuosprendžiu be jau anksčiau aptartų apeliacinio skundo argumentų nuteistasis nurodė ir tai, kad nežinojo, kas yra T. V. duotame pakete, nes jo atidaręs nebuvo, be to, už savo veiksmus negavo jokio atlygio.
Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisiamojo posėdžio metu T. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį jam telefonu iš tardymo izoliatoriaus paskambino P. J. ir paprašė nuvykti į Kauną paimti siuntinį. T. S. paprašė R. G., kad nuvežtų į Kauną, R. G. sutiko ir jie abu R. G. automobiliu nuvyko į Kauną pas T. V.. Iš jo gavo siuntinį ir jį parsivežė į savo namus. Kas buvo siuntinyje, netyrinėjo, matė, kad plastikiniame maišelyje pridėta įvairių daiktų, kad jame yra narkotinių medžiagų, nežinojo. Siuntinį paslėpė bute, kad nesurastų nepilnamečiai jo broliai. Siuntinys pas jį išbuvo apie 2 dienas, po to maišelį nuvežė A. B. ir atidavė. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją T. S. iš esmės davė analogiškus kaip ir teisiamajame posėdyje tik detalesnius parodymus, be to, papildomai parodė, jog paėmęs siuntinį suprato, kad maišelyje buvo plytelė narkotikų – „žolė“, bet nebuvo kaip atsisakyti. Narkotinę medžiagą T. S. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), paslėpęs sofoje. Dar kitą dieną jam paskambino P. J. ir pasakė, kad su juo susisieks vienas žmogus, kuriam reikės paduoti. Jis nesakė, ką reikės paduoti, sakė, kad apie tai žino „B.“ (A. B.). Tą pačią ar dar kitą dieną jam paskambino nepažįstamas vaikinas, kuris sakė, kad yra nuo Pauliaus. Su šiuo vaikinu susitarė susitikti Plungės miesto centre prie prekybos centro „IKI“. T. S. telefonu apie tai pasakė A. B.. Netrukus jis susitiko su A. B. prie Babrungo upės krioklio Plungėje. Jis A. B. padavė plytelę narkotinės medžiagos, kad šis nulaužtų dalį Pauliui. A. B. atlaužė dalį plytelės, dalį pasilikdamas sau, o kitą dalį atidavė T. S.. Gautą iš A. B. dalį jis perdavė Pauliui (t. 7, b. l. 170–172). Šiais nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, netikėti nėra pagrindo. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais pripažįstami tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors teisiamajame posėdyje duodamas parodymus T. S. savo kaltę neigė, tačiau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirti teisiamajame posėdyje yra šaltinis duomenų, patvirtinančių jo kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis.
Be to, tai, kad T. S. žinojo apie tai, kad įgijo, gabeno, laikė ir platino narkotines medžiagas, patvirtina kiti bylos duomenys. Iš 2008 m. vasario 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir jo priedų matyti, kad T. S., naudodamasis judriojo telefono ryšio numeriu 8 684 67 263, tariasi su T. V., A. B. ir P. J. dėl disponavimo narkotine medžiaga – kanapių derva (t. 14, b. l. 54–83). Apygardos teismo nuosprendyje šie pokalbiai detalizuoti, tinkamai įvertinti, todėl teisėjų kolegija atskirų pokalbių fragmentų neanalizuoja. Kad pokalbiai tarp minėtų asmenų vyko, patvirtina ir T. S. naudojamo judriojo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) vykusių pokalbių išklotinė (t. 14, b. l. 25–43).
Pirmiau aptartais bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad T. S. tikrai žinojo, kad iš T. V. gavo didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių dervos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą, pagrįstai T. S. pripažino kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl šių pirmiau išdėstytų aplinkybių nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl A. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo
Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Apygardos teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo į Klaipėdos VPK areštinę, nustatė, kad A. B., veikdamas organizuota grupe su nuosprendyje nurodytais asmenimis, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinių medžiagų – 1,167 g MDMA. Dėl kitos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo į Šiaulių tardymo izoliatorių – apygardos teismas nustatė, kad A. B., veikdamas organizuota grupe su nuosprendyje nurodytais asmenimis, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 71,374 g kanapių dervos – ir psichotropinių medžiagų – 3,309 g MDMA.
Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde, prašydami A. B. išteisinti dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę, nepagrįstai nurodo, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad nuteistasis žinojo disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl A. B. kaltės įrodymų padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pakankamumo. Nors pats nuteistasis A. B. savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis neigė, teisiamajame posėdyje nurodė manęs, kad maišelyje, skirtame perduoti P. J., buvo anabolikai (maisto papildai sportuojantiems), tačiau užfiksuoti telefoniniai pakalbiai su P. J. ir nustatytos nusikaltimo aplinkybės patvirtina, kad A. B. žinojo, ką perduoda P. J.. Iš 2008 m. sausio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir jo priedų matyti, kad A. B., naudodamasis judriojo telefono ryšio numeriu 8 684 51 878, tariasi su P. J., T. V. ir R. Z. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Klaipėdos VPK areštinę (t. 11, b. l. 69–87, 92–157). Apygardos teismo nuosprendyje šie pokalbiai detalizuoti, tinkamai įvertinti, todėl teisėjų kolegija atskirų pokalbių fragmentų nedėsto, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nepavykus perdavimui (pareigūnams radus siuntinį pas Z. M.) 2007 m. lapkričio 25 d. 22.02 val. P. J. skambino A. B. ir pranešė, kad „aš praskridau, parišo žmones“ (t. 11, b. l. 86–87). Pokalbio metu A. B. pasiteirauja, ar pareigūnai paėmė narkotines ir psichotropines medžiagas („tai nebėr jau to?“), kas leidžia daryti išvadą, jog A. B. buvo aktyvus organizuotos grupės narys. Pažymėtina, kad abu nuteistieji teisiamojo posėdžio metu pripažino šį pokalbį buvus (t. 21, b. l. 117).
Nesutikdami su A. B. nuteisimu dėl antros nusikalstamos veikos – didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių, apeliantai nurodo, kad A. B. K. Ž. perdavė du mobiliojo ryšio telefonus ir 38 „Ekstazi“ tabletes, o apie K. Ž. turėtą narkotinę medžiagą – kanapės dervą, jis nieko nežinojo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Nuteistasis K. Ž. patvirtino, kad iš A. B. gavo tik tabletes (psichotropines medžiagas), o kanapių dervą (narkotinę medžiagą) jam jau po susitikimo su A. B. davė A. J.. Šie parodymai patvirtintų apeliantų versiją, tačiau ją paneigia kiti bylos duomenys. Nuteistasis A. J. nurodė, kad vežant K. Ž. į Šiaulius jam paskambino A. B. ir liepė perduoti iš L. G. gautą maišelį. Apygardos teismas nustatė, kad L. G. narkotines medžiagas – kanapių derva – gavo būtent iš A. B., o pastarasis jas gavo iš T. S.. Pagal T. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, susitikimo su T. S. metu A. B. pasiėmė dalį narkotinės medžiagos – kanapių dervos (atsilaužė iš plytelės), o kitą grąžino T. S.. Iš šių parodymų seka, kad A. B. betarpiškai matė narkotinę medžiagą (kanapių dervą), kurią K. Ž. pristatė į Šiaulių tardymo izoliatorių, taigi apie ją žinojo.
Nuteistojo A. B. kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 38 „Ekstazi“ tabletes A. B. K. Ž. perdavė neatlygintinai. Teismų praktikoje platinimu laikomas bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims išmainant juos į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Taigi remiantis teismų praktika, net ir neatlygintinas psichotropinių medžiagų davimas kitam asmeniui, žinant apie disponavimo šiomis medžiagomis draudžiamumą laikytinas baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiu psichotropinių medžiagų platinimu. Pagal byloje apygardos teismo nustatytas aplinkybes A. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jų perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį nėra jokio pagrindo.
Apeliantai atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį (dvi veikos) ir 290 straipsnį ir jam paskirta subendrinta bausmė už veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje (viena veika) ir 290 straipsnyje, – vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant atviroje kolonijoje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 286 straipsnį (kita veika), bei dalis bausmės, paskirtos Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta dveji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 8 d.
BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Jei nustatoma, kad asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas iki priimant nuosprendį pirmojoje byloje, teismas iš pradžių paskiria bausmę pagal kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai, o po to – subendrintą bausmę. Vėliau ši subendrinta bausmė subendrinama su bausme, nuosprendžiu paskirta pirmojoje byloje. Bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, laikas privalo būti įskaitytas į galutinės subendrintos bausmės laiką. Nagrinėjamoje byloje visos A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos 2007 m. lapkričio–gruodžio mėnesį, t. y. iki priimant Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį. Tokiu atveju vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bendrinant bausmes taikytinas bausmių apėmimo būdas. Esant šioms aplinkybėms apygardos teismo nuosprendis keistinas nurodant, kad šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinama su bausme, paskirta Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. skiriama laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Dėl R. Z. apeliacinio skundo
Skundžiamu nuosprendžiu R. Z. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, lakė, gabeno ir platino didelį kiekį narkotinių medžiagų – 52,017 g kanapių dervos – ir psichotropinę medžiagą – 1,167 g MDMA (veika, susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimu į Klaipėdos VPK areštinę); pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad platino 3,309 g psichotropinės medžiagos – MDMA (veika, susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimu į Šiaulių tardymo izoliatorių); ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,382 g kanapių (ir jų dalių), 0,082 g kanapių dervos – ir nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – tabletę ir tabletės fragmentą su 0,0027 g klonazepamo, neturėdamas tikslo jų platinti.
Nesutikdamas su nuosprendžiu apeliantas nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo A. B. parodymus, kuriuose jis teigė, kad T. V. prie kelio ženklo „Plungė“ paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas pasiėmė jis, o ne apeliantas. Įvertinus visus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad šie A. B. parodymai atmesti pagrįstai. Iš ikiteisminio tyrimo metu T. V. duotų parodymų matyti, kad jis įsigijo 100 „ekstazi“ tablečių ir apie 50 g kanapių dervos, šias medžiagas atvežė iki Plungės ir paslėpė po miesto ženklu „Plungė“, tada nuvažiavo pas R. Z., paaiškino, kur paslėpė minėtas medžiagas, ir paprašė nuvežti jas asmeniui, kurį nurodys vėliau (A. B.), po kurio laiko paskambino R. Z. ir paprašė iš paslėpto paketo išimti 20 „ekstazi“ tablečių ir kanapių dervą. Būtent toks kiekis tablečių buvo rastas Klaipėdos VPK areštinėje pas Z. M.. Nuteistasis A. B. tvirtino, kad radęs T. V. paslėptą paketėlį nesidomėjo jo turiniu ir visą perdavė V. Š., kad šis nuvežtų į Klaipėdą. Tokiu atveju atsižvelgiant į T. V. parodymus policijos pareigūnai pas Z. M. rastame pakete turėjo rasti 100 „ekstazi“ tablečių. Atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas R. Z. tvirtina, kad jis A. B. atgabeno ne narkotines ir psichotropines medžiagas, o pinigus. Šią versiją paneigia tai, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys būtų prašę R. Z. atgabenti jiems ar A. B. konkrečias pinigų sumas. Byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujantys nuteistojo A. B. parodymai vertintini kaip siekimas suklaidinti teismą ir sušvelninti kito nuteistojo R. Z. padėtį, todėl apygardos teismas pagrįstai jais nesirėmė.
Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis veikė bendrininkų grupe su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, nes pažinojo tik T. V., o su kitais nuteistaisiais niekuomet nėra bendravęs. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad tarp įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių nėra nurodyta, kad R. Z. veikė bendrininkų grupe. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija į šiuos apeliacinio skundo argumentus neatsako.
Apeliantas taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė apelianto prašymą teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją R. G.-Š.. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas ėmėsi priemonių, kad ši liudytoja būtų apklausta. Liudytojai R. G.-Š. buvo siunčiami šaukimai į Klaipėdos apygardos teismo posėdžius, tačiau šaukimai grįždavo neįteikti (t. 19, b. l. 84, t. 20, b. l. 135), net ir asmeniškai įteikus šaukimą liudytoja į posėdį neatvyko (t. 19, b. l. 46, 48), 2009 m. lapkričio 6 d. buvo priimta nutartis atvesdinti šią liudytoją į teisiamąjį posėdį (t. 19, b. l. 99), tačiau ji nebuvo įvykdyta. Šios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (t. 21, b. l. 47) ir teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jais nesirėmė. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atliekamas įrodymų tyrimas, tačiau nei nuteistasis R. Z., nei jo gynėjas neprašė iškviesti ir apklausti liudytoją R. G.-Š.. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kuo šios liudytojos parodymai yra reikšmingi. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė nuteistąjį kaltinančius parodymus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ir be liudytos R. G.-Š. parodymų yra pakankamai duomenų, nurodytų ir tinkamai įvertintų apygardos teismo nuosprendyje, leidžiančių daryti išvadą, kad R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, jo apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti motyvai nuoseklūs, teisingi ir visapusiški, bylos duomenys, kuriais grindžiamas R. Z. kaltumas, įvertinti tinkami, teismo išvados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes.
Dėl paskirtų bausmių
Apeliantai P. J., K. Ž., R. Z. ir A. M. skunduose teigia, kad paskirta bausmė yra neadekvati, per griežta, K. Ž., R. Z. ir A. M. mano, kad jiems turėjo būti paskirta kita su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Taigi teisinga laikoma bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nėra per griežta ar per švelni. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. J. bausmes už kiekvieną nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Apygardos teismas, motyvuodamas nuteistajam skiriamą bausmę už A. R. nužudymą, atsižvelgė į tai, kad P. J. yra teisiamas ketvirtą kartą, kad dėl kilusio menko konflikto tyčia nužudė nepažįstamą jam praeivį, kad šį labai sunkų nusikaltimą padarė praėjus vos trims dienoms nuo jo paleidimo iš pataisos namų atlikus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog P. J. nesiekia pasitaisyti ir nekeičia gyvenimo būdo. Apygardos teismas nenustatė P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes skyrė P. J. bausmę, griežtesnę už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Griežtesnės nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis bausmės P. J. paskirtos ir už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmes už šiuos nusikaltimus apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti sunkūs nusikaltimai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, jog P. J. nusikalto veikdamas organizuota grupe, be to, P. J. buvo aktyvus šių nusikaltimų organizatorius, aktyviausiai iš visų bendrininkų vadovavo ir koordinavo vykdant nusikaltimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, nėra per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Nuteistasis P. J. savo reikalavimą sušvelninti jam paskirtą bausmę grindžia tuo, kad nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai pripažino P. J. veikus organizuota grupe ir buvus šios grupės vadu. Motyvai dėl organizuotos grupės yra nurodyti anksčiau, pakartotinai šiuo klausimų teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad apygardos teismas tinkamai nustatė bendrininkavimo formą, sušvelninti P. J. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Apygardos teismas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą K. Ž. skyrė minimalią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas atsižvelgė į K. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią aplinkybę (nusikalto organizuota grupe), į tai, kad yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kad davė išsamius parodymus, kurie padėjo išaiškinti nusikaltimą, taip pat į tai, kad yra teistas septynis kartus, tarp jų ir už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, o naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Kaip matyti, apygardos teismas įvertino visas nuteistojo K. Ž. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Skirdamas bausmes R. Z. už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse, ir už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas atsižvelgė į jį charakterizuojančias aplinkybes (teisiamas dešimtą kartą, nuo 2006 m. spalio 11 d. iki 2007 m. sausio 13 d. dirbo UAB „Vičiūnai ir partneriai“ šaldytų žuvų fasuotoju, nuo 2007 m. vasario 22 d. iki 2007 m. lapkričio 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, vėliau buvo registruotas darbo biržoje, bet darbo paieška nutraukta be teisės registruotis bedarbiu šešis mėnesius), tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jo motina Z. Z. turi sveikatos problemų, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad būtinumas padėti sergančiai motinai nebuvo faktorius, sulaikęs R. Z. nuo nusikaltimų darymo. Už tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, R. Z. paskirta subendrinta bausmė atitinka vieno iš inkriminuotų nusikaltimų (BK 260 straipsnio 2 dalis) sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Z. paskirta subendrinta devynerių laisvės atėmimo bausmė, net ir atsižvelgus į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, negali būti pripažinta aiškiai per griežta ir todėl neteisinga. Apeliantas nurodo, kad turi nepilnametį vaiką, prižiūri sunkiai sergančią motiną ir iki suėmimo buvo užsiregistravęs darbo biržoje. Šios aplinkybės iš tikrųjų teigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau savo reikšmingumu negali nusverti bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą T. S. paskirta aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vertindama, ar ši bausmė T. S. paskirta teisingai, t. y. ar bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija atsižvelgia į apygardos teismo nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto veikdamas organizuota grupe, anksčiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, į tai, kad turi mažametę dukrą, padeda mamai prižiūri nepilnamečius brolius ir seserį, yra paskirtas savo įsteigtos įmonės direktoriumi, kad nusikalto būdamas jauno amžiaus ir į nusikaltimą buvo įtrauktas žymiai vyresnių asmenų. Nesutikdamas su paskirta bausme T. S. nurodo, jog tai, kad jis prižiūri du nepilnamečius brolius ir seserį bei rūpinasi savo šeima, kurioje auga mažametė dukra, turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tiek T. S. dukra, tiek jo broliai ir sesuo turi mamas, kurios gali prižiūrėti savo vaikus, todėl šeimyninės aplinkybės negali būti dominuojantis faktorius skiriant bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam už sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų minėtą aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Nuteistasis T. S. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos yra susijusios su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Kartu pabrėžtina, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra diskrecinė teismo teisė, bet ne pareiga. Iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad nuteistasis, nors ir būdamas jauno amžiaus, yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir yra abejingas dėl savo elgesio galimų nusikalstamų padarinių (narkotines medžiagas buvo atsinešęs į namus, kur gyvena nepilnamečiai vaikai). Be to, jam paskirta bausmė yra vos trimis mėnesiais didesnė už sankcijos minimumą, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti pagrindo nėra.
Vertindama, ar skundžiamu nuosprendžiu A. M. bausmė paskirta teisingai, t. y. ar bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, teisėjų kolegija atsižvelgia į apygardos teismo nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė A. M. minimalią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas atsižvelgė į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad yra neteista ir kad jos tėvas sunkiai serga. Nuteistoji nesutinka su jai paskirta laisvės atėmimo bausme nurodydama, jog apygardos teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad jos tėvas V. D. sunkiai serga ir jam pastoviai yra atliekamos dializės, nes ji yra vienintelė artimoji, galinti rūpintis sergančiu tėvu ir nuvežti jį į ligoninę dializei atlikti. Apeliacinės instancijos teismui nuteistoji pateikė pažymą apie tai, kad nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ kambarine (t. 25, b. l. 152). Šios aplinkybės iš tikrųjų teigiamai charakterizuoja apeliantę, tačiau savo reikšmingumu negali nusverti bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Byloje nenustatyta pagrindų ir sąlygų, leidžiančių taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 62 straipsnį ar atidėti bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį. Pažymėtina, kad byloje duomenys apie A. M. tėvo ligą yra seni (2011 m.), atnaujintų duomenų byloje nėra. Nesant tokių duomenų daryti išvadas iš nepagrįstų skundo teiginių teisėjų kolegija negali. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą A. M. nuteista, pobūdį bei pavojingumo laipsnį, tokia bausmė yra parinkta tinkama ir visiškai pagrįsta.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas P. J., R. Z., T. S., K. Ž. ir A. M. skyrė tiksliai individualizuotas bausmes ir švelninti jų nėra pagrindo.
Dėl BK 76 straipsnio T. V.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iškilo klausimas dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo T. V. atžvilgiu. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. 2013 m. spalio 25 d. ekspertizės akte Nr. EKG 112/13(01) nurodyta, kad ligos, kuriomis serga T. V., neatitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578, kriterijų, todėl nėra laikomos sunkiomis ir nepagydomomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo atleisti nuteistąjį T. V. nuo bausmės dėl sveikatos būklės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta, pagal apygardos teismo nustatytas ir nuosprendyje aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes apeliantų veikos kvalifikuotos teisingai, o apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti byloje priimto nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu A. B. paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti trylika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų R. Z., A. R., T. V., A. A., D. Š., A. M., K. Ž., A. J., P. J., T. S. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.