Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės bei nuteistojo N. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš N. P. priteista 29 Lt valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 24 d., apie 1 val., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) esančiame B. M. priklausančiame bute išgertuvių metu dėl tarpusavio nesutarimų ir pykčio, grumtynių metu keturis kartus ranka sudavė B. M. į veidą, padarydamas jam nubrozdinimus dešiniojo skruosto viduryje, smakro dešinėje pusėje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje bei kaktos kairėje pusėje, po to virve smaugdamas B. M. padarė jam stranguliacinę vagą kaklo priekiniame kairiame šoniniame paviršiuje, taip sutrikdydamas kraujotaką smegenyse ir jį apsvaigindamas, greitai po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pat vietoje apie 1.15 val. iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsineštu peiliu sudavė B. M. vieną kartą į dešinę kaklo pusę, padarydamas jam pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą, lydimą išorinės ir vidinės jungo venų, bendrosios miego ir galvos sukamojo raumens arterijų visiško nupjovimo, poodinio kaklo raumens, dešiniojo galvos sukamojo raumens ir giliųjų priekinio, vidurinio ir užpakalinio laiptinių raumenų perpjovimo, pjautinę žaizdą kairės rankos nykščio delniniame paviršiuje, tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, sąlygojusiu ūmaus pobūdžio vidaus organų mažakraujystę, ir dėl to B. M. mirus, tokiu būdu tyčia nužudė B. M..

Skunde nurodyta, kad išvados apie N. P. veiksmų motyvus darytinos įvertinus ne tik jo parodymus, bet ir jo atliktus veiksmus. Byloje nustatyta, kad po konflikto su B. M. pastarąjį pargriovęs ir virve jį prismaugęs N. P. nuėjo į savo butą, ten gėrė alų, po kurio laiko (pagal nuteistojo parodymus – po 15 min.) pasiėmęs peilį grįžo į B. M. butą, dūrė peiliu nukentėjusiajam, buvusiam toje pačioje vietoje, kurioje nuteistasis jį ir paliko. Duomenų apie tai, kad N. P. kas nors būtų sutrukdęs nužudyti B. M. smaugiant virve, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis susiformavusią tyčią nužudyti turėjo jau smaugdamas nukentėjusįjį virve. Nuteistojo veiksmų seka kaip tik įrodo, kad nužudyti B. M. jis nusprendė jau po to, kai smaugė jį virve. Antraip lieka neaišku, kokiu tikslu nuteistasis pasiėmęs peilį grįžo į nukentėjusiojo butą. Todėl nuteistojo N. P. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Perkvalifikavus N. P. nusikalstamą veiką atitinkamai jam skirtina ir griežtesnė bausmė, artima BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. P. buvo nuteistas už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliantės tvirtinimu, nuteistojo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Toks apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų vertintinos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

Bylos įrodymai patvirtina, kad N. P. 2012 m. lapkričio 23 d. vakare nukentėjusįjį B. M. traumavo du kartus. Tai seka iš paties nuteistojo parodymų ir juos patvirtinančių kitų bylos įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai vadovavosi N. P. parodymais, duotais atliekant ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 117-118, 121-130, 136-138). Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme N. P. savo kaltę dėl B. M. nužudymo pripažino, tačiau parodymus duoti atsisakė, nurodydamas, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pirmosios instancijos teisme buvo ištirti N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 44). Iš jų seka, kad 2012 m. lapkričio 23 d. stipriai apgirtęs jis užėjo pas kaimyną B. M., kartu gėrė alų. Begirtaujant B. M. jam priekaištavo, kam jis išlaužė B. M. buto duris, o po to netikėtai sudavė kumščiu jam į veidą, jis taip pat kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą ir ketino išeiti, tačiau jį pasivijęs B. M. kažkokiu daiktu trenkė jam per pakaušį. Tuomet rankomis sugriebęs ir pargriovęs B. M., jis kelias sekundes spaudė pastarojo kaklą kišenėje turėta virve. Pastarasis nesipriešino, o kai šio kūnas suglebo, jis atleido virvę ir palikęs B. M. pusiau atsirėmusį į sieną prie lauko durų, išėjo į savo butą. N. P. parodymus apie sudavimą nukentėjusiajam, jo pargriovimą bei prismaugimą patvirtina specialisto išvada Nr. M107/12(12), kurioje nustatyta, kad mirties dieną B. M. be mirtino sužalojimo buvo padaryti nubrozdinimai dešiniojo skruosto srityje, smakro dešinėje pusėje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje bei kaktos kairėje pusėje ir stranguliacinė vaga kaklo priekiniame kairiame šoniniame paviršiuose, padaryta suspaudžiant kaklą smaugvirve ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 46-51). Papildomai pateikta specialisto išvada Nr. M02/12(12)-107/12(12) patvirtina, kad stranguliacinė vaga B. M. kaklo srityje galėjo būti padaryta tyrimui pateikta virve smaugimo metu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galima teigti, kad dėl smaugimo, o tuo pačiu ir kraujotakos sutrikimo smegenyse, B. M. galėjo būti tik apsvaigintas ir būti bejėgiškos būklės (t. 1, b. l. 53–54). Iš N. P. parodymų toliau seka, kad grįžęs į savo butą, jis vartojo alkoholį, o maždaug po 15 minučių, pasiėmęs peilį, vėl nuėjo į kaimyno B. M. butą. Pastarąjį rado toje pačioje vietoje, kurioje paliko ir nesitaikydamas vieną kartą dūrė šiam peiliu. Tiksliai nesuprato, į kurią vietą, bet jautė, kad pataikė į kūną. Specialisto išvada Nr. M107/12(12) patvirtina, kad B. M. mirė nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį sukėlė pjautinė kaklo dešinės pusės žaizda, padaryta vienu ir tuo pačiu aštriu pjaunančiu įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis (t. 1, b. l. 46-51).

Vertinant aptartus bylos įrodymus darytina išvada, kad po pirmojo B. M. sužalojimo smaugiant virve, šis buvo gyvas, tačiau bejėgiškos būklės. Tokia jo būsena buvo kilusi tiek dėl N. P. veiksmų prismaugiant nukentėjusįjį virve, tiek dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Specialisto išvadoje Nr. M02/12(12)-107/12(12) nurodyta, kad mirusiojo B. M. kraujuje rasta 6,64 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 48). Be to, nukentėjusiojo bejėgišką būklę patvirtina ir paties N. P. parodymai apie tai, kad antrą kartą su peiliu atėjęs į B. M. butą rado jį susmukusi toje pačioje vietoje, kur ir paliko, pastarasis nesipriešino, o po dūrio peiliu nešaukė ir neaimanavo. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis nesuprato jam gresiančio pavojaus, negalėjo gintis ar aktyviai pasipriešinti. Nuteistojo parodymai tuo pačiu patvirtina ir tai, kad durdamas B. M. peiliu, jis suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę.

Remiantis bylos įrodymais nėra pagrindo daryti išvadą, kad abu B. M. traumavimo epizodai buvo jungiami vieningos nuteistojo N. P. tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Priešingai, pirmą kartą sužalodamas B. M. kumščiu bei virve, N. P. nesiekė atimti pastarojo gyvybės. Tai patvirtina specialisto išvadomis objektyviai nustatyti N. P. veiksmais nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie pagal sveikatos sutrikdymo mastą vertinami tik nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir kurie tam tikram laikui tegalėjo nulemti jo bejėgišką būklę. Tai, kad smaugdamas B. M. N. P. neturėjo sumanymo atimti šio gyvybę, patvirtina pastarojo parodymai, jog prismaugęs nukentėjusįjį, jis netikrino, ar šis gyvas, t. y. tuo visai nesidomėjo. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai būtų sutrukdžiusios N. P. nužudyti nukentėjusįjį pirmuoju traumavimo atveju, jei jis to būtų siekęs. Ta aplinkybė, kad N. P. į nukentėjusiojo butą su peiliu grįžo tik po kurio laiko, leidžia daryti išvadą, kad prismaugęs B. M. jis suprato, jog šis yra gyvas, o tyčia jį nužudyti kilo tik toliau vartojant alkoholį savo namuose. Darytina išvada, kad N. P., durdamas peiliu bejėgiškos būklės B. M., nužudė jį tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad durdamas peiliu kėsinasi į bejėgiško žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir to norėjo.

Esant aptartiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad panaudodamas virvę N. P. realizavo jau susiformavusią tyčią nužudyti B. M. ir abu kartus sužalojo pastarąjį veikdamas vieninga tyčia. Priešingai, iš aptartų paties N. P. parodymų ir juos patvirtinančių kitų bylos įrodymų matyti, kad N. P. tiesioginė tyčia nužudyti B. M. kilo jau po pastarojo prismaugimo, t. y. esant šiam bejėgiškos būklės. Todėl, iš dalies tenkinant prokurorės apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis keistina perkvalifikuojant N. P. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Nusikalstama veika, už kurios padarymą N. P. pripažįstamas kaltu šiuo nuosprendžiu, išdėstoma taip: N. P., 2012 m. lapkričio 24 d., apie 1 val., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) esančiame B. M. priklausančiame bute išgertuvių metu dėl tarpusavio nesutarimų ir pykčio, grumtynių metu keturis kartus ranka sudavė B. M. į veidą, padarydamas jam nubrozdinimus dešiniojo skruosto viduryje, smakro dešinėje pusėje, viršutinės lūpos dešinėje pusėje bei kaktos kairėje pusėje, po to virve smaugdamas B. M. padarė jam stranguliacinę vagą kaklo priekiniame kairiame šoniniame paviršiuje, taip sutrikdydamas kraujotaką smegenyse ir jį apsvaigindamas, greitai po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pat vietoje apie 1.15 val. iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsineštu peiliu sudavė B. M. vieną kartą į dešinę kaklo pusę, padarydamas jam pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą, lydimą išorinės ir vidinės jungo venų, bendrosios miego ir galvos sukamojo raumens arterijų visiško nupjovimo, poodinio kaklo raumens, dešiniojo galvos sukamojo raumens ir giliųjų priekinio, vidurinio ir užpakalinio laiptinių raumenų perpjovimo, pjautinę žaizdą kairės rankos nykščio delniniame paviršiuje, tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, sąlygojusiu ūmaus pobūdžio vidaus organų mažakraujystę, ir dėl to B. M. mirus, tokiu būdu tyčia nužudė bejėgiškos būklės B. M..

Perkvalifikavus N. P. nusikalstamą veiką, atitinkamai keičiama ir nuosprendžio dalis dėl N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmė N. P. skirtina vadovaujantis BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. N. P. padarytas tyčinis baigtas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę už šią nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgiama ir į N. P. charakterizuojančius duomenis. Iš byloje esančių duomenų bei nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis yra jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 157-158), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 161), jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas (t. 1, b. l. 179-181). Įvertinus visumą šių bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. P. bausmę, artimą BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tuo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad N. P. nusikalstama veika perkvalifikuota į griežtesnę atsakomybę numatančią BK 129 straipsnio dalį, atitinkamai skiriant griežtesnę bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti N. P. apeliacinį skundą ir švelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo N. P. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir už šio nusikaltimo padarymą nubausti N. P. trylikos metų laisvės atėmimo bausme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.