Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Eglės Mauricės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas I. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas), kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 25S160277 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi; įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nes jis nepateikė jokių klaidingų ar suklastotų duomenų, taip pat neturi tikslo vykdyti nelegalią migraciją.

1.2. Pareiškėjas yra Maroko pilietis, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Siekė įgyti Ekonomikos mokslų diplomą užsienyje dėl aukštesnio žinių lygio, daugiau praktinių įgūdžių, geresnio Europoje įgyto diplomo pripažinimo tarptautiniu mastu. Lietuvą matė kaip šalį, kurioje aukštojo mokslo kokybės ir kainos santykis yra jam palankesnis negu kitose Europos šalyse, bendra atmosfera draugiškesnė studentams iš užsienio. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą (toliau – ir VDU). Jo norima studijuoti specialybė yra Ekonomika ir finansai. Komunikacija su VDU atstovais turėjo pozityvius rezultatus ir 2025 m. gegužės 26 d. Pritarimo raštu Nr. TRD-SR/L-287 VDU patvirtino, kad pareiškėjas priimtas Ekonomikos ir finansų bakalauro studijas Ekonomikos ir vadybos fakultete, dieninių studijų grafiku, studijų trukmė 3 m., studijų pradžia – 2025 m. rugpjūčio 25 d., numatoma pabaiga – 2028 m. birželio 30 d. 2025 m. birželio 2 d. pervedė 3300 Eur studijų mokestį už 2025/2026 mokslo metus. 2025 m. birželio 3 d. su VDU pasirašė studijų sutartį Nr. BVNF-25-0344. Pareiškėjas 2025 m. liepos 4 d. per išorės tiekėją VFS Global Turkijoje kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 46 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prašymas buvo priimtas, 2025 m. liepos 7 d. paskirta nuotolinė apklausa.

1.3. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas prisistatė, nurodė, kad yra ambicingas žmogus ir jo aistra yra verslo vadyba. Siekia įgauti kuo daugiau žinių bei įgūdžių, kad būtų sėkmingas šioje srityje. Aukštojo išsilavinimo siekimas Lietuvoje būtų sėkmingas žingsnis jo svajonės link. Lietuvą pasirinko, nes aukštasis išsilavinimas Lietuvoje yra kokybiškas, pripažįstamas tarptautiniu mastu, o pragyvenimo išlaidos mažesnės, palyginus su kitomis Europos šalimis. Taip pat atmosfera Lietuvoje ramesnė – idealios sąlygos koncentruotis į studijas. Pasirinko šią studijų kryptį, nes labai nori sužinoti, kaip veikia organizacijos, kaip vystomi projektai, efektyviai valdoma komanda, tai jam labai padės ateities darbuose. Išlaidas už studijas padengs pareiškėjo tėvai. Jo tėvas dirba kompanijoje Maroke, o mama dirba turizmo sektoriuje. Ateityje nori įgauti daugiau patirties verslo vadyboje ir dirbti tarptautinėje kompanijoje Maroke, o galbūt ir pradėti savo verslą. Maroke universitetai suteikia teorinių žinių, bet ne praktikos, ypač, kas susiję su verslo vadyba, todėl norėjo studijuoti užsienyje, kur taip pat turės galimybę augti kaip asmenybė bei profesiniu lygmeniu, pagerinti bendravimo įgūdžius, išmokti gyventi nepriklausomai. Lietuvą jis rado suvedęs „Google“ paieškos sistemoje: „šalis studijoms su prieinamos kainomis“, Atsakovo darbuotoja aštriu tonu užginčijo, kad tokiu būdu jis Lietuvos nerastų, bet jis patikslino, kad tai padėjo jam atrasti Lietuvą, Latviją bei Lenkiją. Atsakovo darbuotoja sarkastiškai klausė, kodėl pasirinko ne Latviją. Pareiškėjas nurodė, kad banko sąskaitoje turi 9500 Eur. Tai buvo pati pirmoji apklausa, siekiant leidimo gyventi kitoje šalyje, pareiškėjas visiškai neturėjo patirties, todėl galbūt jo atsakymai galėjo pasirodyti trumpi ir abstraktūs, tačiau jis visuomet sakė tiesą, nebandė nuslėpti savo atvykimo į Lietuvą motyvų ar pateikti tikrovės neatitinkančius atsakymus.

1.4. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo teiginiais, jog, atsižvelgiant į tai, jog nuotolinės apklausos metu pareiškėjas į jam pateiktus klausimus atsakinėjo netiksliai, teikė neaiškią, abstrakčią, nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė, todėl jo atvykimo į Lietuvą tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Pareiškėjo siekį studijuoti Lietuvoje pagrindžia jo komunikacija su VDU, pasirinkta konkreti specialybė, kuri atitinka jo siekius įgyti teorinių ir praktinių žinių, norą pasiekti sėkmę verslo vadybos srityje ar sukuriant nuosavą verslą. Tikslą studijuoti patvirtina VDU dokumentai, įrodymai apie pareiškėjo atliktą mokėjimą už studijas.2025 m. liepos 7 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas išdėstė savo siekį pabaigęs studijas grįžti į Maroką, tačiau neatmeta ir galimybės po studijų pasilikti bei dirbti Lietuvoje, tuo pačiu sukuriant vertę šiai šaliai. Apklausos metu pareiškėjas patyrė psichologinį stresą, neturi dalyvavimo tokiose apklausose patirties, kartais turėjo sunkumų atsakyti į klausimus laisvai ir aiškiai, tačiau į daugumą klausimų atsakė geriausiai pagal savo galimybes. Pareiškėjo atsakymai galėjo pasirodyti netikslūs dėl ribotos kalbinės išraiškos ar pareiškėjo nervingos būsenos, tačiau tai visiškai nereiškia, kad pareiškėjo siekiai atvykti į Lietuvą studijuoti yra neteisėti ar jis ketina vykdyti nelegalią migraciją.

1.5. Pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka visus reikalavimus, jie nėra suklastoti, taip pat priimantysis subjektas (VDU) yra veikianti universitetinio mokymo įstaiga Lietuvoje, kurios reikalavimus jis turėjo atitikti, jog būtų priimtas. Šiuo metu Maroke nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės, todėl turėjo vykti į Turkijos VFS Global, kad galėtų pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Dėl kelionės į Turkiją patirti nepatogumai bei finansinės išlaidos taip pat rodo pareiškėjo pagarbą Lietuvoje nustatytoms teisinėms procedūroms bei migracijos teisiniam reguliavimui, jo gerą valią bei norą bendradarbiauti su migracijos tvarką užtikrinančiomis institucijomis. Pareiškėjas niekada nepasiliko kitoje šalyje, pasibaigus vizos galiojimui, nebandė patekti į kitą šalį nelegaliai ar kitaip nepažeidė migracijos įstatymų. Tai, kad neturi kelionių po užsienio šalis istorijos, neturėtų būti vertinama kaip faktas, jog turi neteisėtų ketinimų.

1.6. Atsakovas Sprendime nepateikė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog pareiškėjas neketina studijuoti VDU. Kilus abejonių, atsakovas galėjo reikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų arba kreiptis į VDU. Sprendimas paremtas vien išankstine nuostata, kad pareiškėjas neturi rimtų ketinimų studijuoti Lietuvoje, remiantis tuo, kad kai kurie pareiškėjo atsakymai apklausos metu savo aiškumu ar išsamumu neatitiko atsakovo darbuotojos lūkesčių. Tačiau tai neįrodo, jog pareiškėjo tikslas yra ne studijos, o nelegali migracija. Apklausoje pareiškėjas stengėsi atsakyti į klausimus kiek įmanoma aiškiau bei nuoširdžiau. Jei atsakymai neatitiko apklausiančiojo lūkesčių, tai savaime nereiškia, kad gali kilti abejonė dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio mokytis aukštojo mokslo institucijoje. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesilaikė objektyvumo principo bei buvo šališkas, neįsigilino į situacijos esmę, o rėmėsi išankstiniu įsitikinimu, kad pareiškėjas studijas Lietuvoje naudoja tik kaip pretekstą patekti į Šengeno erdvę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjo tikrieji ketinimai skiriasi nuo deklaruotų, rėmėsi vien prielaidomis.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas 2025 m. birželio 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti VDU, remiantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Turkijoje. Vykdyta pareiškėjo apklausa. Nustatyta, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijamu Sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.2. Pareiškėjo skundo teiginys, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą buvo neobjektyvus ir šališkas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Migracijos departamentas priėmė sprendimą objektyviai ir nešališkai. Pareiškėjo apklausa vyko 34 minutes. Pareiškėjui neatsakius į klausimus šis būdavo perklausiamas po kelis kartus, klausimai nebuvo menami, pareiškėjui buvo leidžiama laisvai pasisakyti. Sprendimas priimtas jį derinant Migracijos departamento nustatyta tvarka su keliais darbuotojais. Priimant Sprendimą buvo vertinami visi MIGRIS sistemoje esantys duomenys, t. y. tiek pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys, tiek ir apklausos duomenys. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai turimais duomenimis, išankstinė informacija apie asmenį Migracijos departamentui nebuvo žinoma.

2.3. Migracijos departamentas neturi kitų priemonių išsiaiškinti pareiškėjo tikruosius vykimo į Lietuvą tikslus kitaip nei vykdant apklausą. Pareiškėjas planuoja vykti į Lietuvą studijuoti ekonomiką ir finansus anglų kalba, bet anglų kalba apklausos metu su juo komunikuoti buvo sunku. Pareiškėjas mokėdamas anglų kalbą turėtų gebėti atsakyti į elementarius klausimus apie turimą išsilavinimą, pasirinktą išsilavinimą Lietuvoje, palyginti skirtumus išsilavinimo kilmės šalyje. Manytina, kad universitete studijuojant ekonomiką ir finansus būtų reikalingi ne tik elementarūs komunikacijos anglų kalbos gebėjimai, bet dar ir specifinių anglų kalbos terminų supratimas. Apklausos metu pareiškėjas į klausimus atsakė ne to, ko klausiamas. Pareiškėjas nesuprato klausimų apie studijų programą, atvykimo į Lietuvą tikslą. Net po klausimų pakartojimo pareiškėjas į dalį klausimų atsakyti negalėjo. Pareiškėjas atsakinėjo dalinai prancūziškai. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kodėl pasirinko studijuoti būtent Lietuvoje, kuo skiriasi kilmės šalyje esančios programos nuo Lietuvoje dėstomų programų, kodėl yra geriau studijuoti Lietuvoje lyginant su kilmės valstybe. Pareiškėjas nenurodė, iš kur sužinojo informaciją apie galimybę gauti išsilavinimą Lietuvoje, kodėl laiko, kad Lietuvoje įgytas išsilavinimas yra pranašesnis nei išsilavinimas jo kilmės šalyje. Nors pareiškėjas nurodė, kad lygino skirtingų šalių studijų programas pateikė tik 2 šalis, iš kurių programų rinkosi (Latvijos ir Lietuvos). Kyla pagrįstos abejonės dėl asmens motyvacijos studijuoti anglų kalba ekonomiką ir finansus. Pareiškėjui pateikiant lakoniškus atsakymus į apklausoje užduotus klausimus, nepateikiant aiškių pagrindimų, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės.

2.4. Atsakovo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas.

2.5. Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvą vyksta dėl studijų ir čia pasiliks tik 3,5 metų, o jį išlaikys tėvai. Skunde nurodomi argumentai dėl likimo Lietuvoje tik patvirtina, kad atliekant apklausą pareiškėjas nebuvo atviras, pateikė iš anksto išmoktus atsakymus, kurie atrodė tinkami pareiškimo patenkinimui. Tikrieji pareiškėjo ketinimai teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip ir nebuvo išviešinti.

2.6. Pareiškėjas skunde nurodė, jog siekia dirbti verslo vadybos srityje, tačiau pastebėtina, kad stoja ne į verslo ir vadybos studijų programą, o ekonomikos ir finansų. Šie nesutapimai parodo, kad pareiškėjo pozicija nėra nuosekli. Pareiškėjo deklaruojama pozicija neatitinka logikos, apsiriboja bendrais paaiškinimais, kas parodo, jog pareiškėjas nėra atviras, ateities planai nevisiškai siejasi su ekonomika ir finansais. Pareiškėjo tikslai išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje lieka neaiškūs.

2.7. Dėl skundo argumento, kad jei Migracijos departamentui kilo abejonių, atsakovas galėjo kreiptis dėl papildomų dokumentų, pažymėtina, kad Migracijos departamentui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Apklausoje nustatinėjama, ar pareiškėjo dokumentuose ir jo deklaruojami vykimo į Lietuvą tikslia yra tikrieji jo tikslia gavus leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negalėjo rišliai paaiškinti vykimo į Lietuvą tikslo. Vykimo į Lietuvą tikslas negalėjo būti nustatinėjamas tik atsižvelgiant į dokumentus, nes tokiu būdu nebūtų betarpiškai ir tinkamai nustatomas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.

2.8. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jo vykimas į Turkiją galėtų būti vertinami kaip rodantys jo gerą valią, nepiktnaudžiavimą procedūromis. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, privalo pateikti prašymą per išorės paslaugų tiekėją, kitokiu būdu jis leidimo Lietuvos studijų įstaigoje studijuoti negautų.

2.9. Pastebėtina, kad pareiškėjas galimai neskiria neteisėtos migracijos ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis sąvokų. Neteisėta migracija yra teisės pažeidimas, o piktnaudžiavimas migracijos procedūromis – migracijos procedūrų naudojimas ne pagal nurodytą tikslą. Migracijos procedūromis įmanoma piktnaudžiauti ir teisėtais migracijos būdais. Šios sąvokos nėra tapačios. Duomenų apie teisės pažeidimus nebuvimas nereiškia, kad asmuo nepiktnaudžiaus migracijos procedūromis.

2.10. Vertinant užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias asmens galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėjas tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje.

2.11. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų.

3. Pareiškėjas teikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo ir atsakovo pateikto apklausos transkripcinio vertimo, kuriuose dėstė tokius argumentus:

3.1. Atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba kyla nelegalios migracijos grėsmė yra tik atsakovo spėlionės ir subjektyvus situacijos vertinimas. Skundžiamame Sprendime nurodomi analogiški motyvai, kaip ir kituose sprendimuose, kuriais atsisakoma išduoti leidimus laikinai gyventi. Daromos išvados niekaip nemotyvuojamos, neargumentuojamos. Sprendimas priimtas dėl šiuo metu nežinomų priežasčių, paremtas spėlionėmis, nemotyvuotas, nelogiškas, todėl negali galioti.

3.2. Atsakovas Sprendime nesiejo kažkokios apibrėžtos pareiškėjo interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama, ką atsakovas laiko tikrovės neatitinkančią informacija. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vien tai, kad atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai pateikti interviu metu, nesudaro pagrindo priimti Sprendimo ir iš esmės melagingai teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jeigu atsakovas nurodo, kad pareiškėjo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, jis turi pareigą nurodyti, kokio tikslo iš tiesų siekia pareiškėjas ir kokie įrodymai tai patvirtina.

3.3. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo. Atsakovas Sprendime tik referuoja į teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus, tačiau konkreti argumentacija, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvą neva kyla nelegalios migracijos grėsmė, nėra pakankama.

3.4. Dėl atsakovo teiginio, kad pareiškėjo turimos anglų kalbos žinios neva yra nepakankamos studijoms Lietuvoje, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą laikinai gyvent, turi mokėti anglų kalbą tam tikru lygiu. Taip pat atsakovas nėra subjektas, kuris sprendžia, ar pareiškėjo turimų žinių pakanka studijoms Lietuvoje. Studijų atranką vykdo universitetas, todėl jis prieš priimdamas asmenį studijuoti ir įvertina pareiškėjo turimas žinias, išsilavinimą. Atsakovas, vertindamas anglų kalbos žinias, peržengia savo įgaliojimų ribas.

3.5. Apklausos metu atsakovo darbuotojas pareiškėjui net neleido pasisakyti, pertraukdavo, užduodavo menamus, provokacinius klausimus, siekė suklaidinti pareiškėją. Pats darbuotojas, vykdęs apklausą, blogai šneka angliškai, todėl įvykusi apklausa ir buvo nesklandi. Buvo sunku suprasti darbuotojo užduodamus klausimus. Pareiškėjas moka anglų kalbą B2 lygiu. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas buvo priimtas remiantis tam tikromis pareiškėjo asmeninėmis savybėmis, kurios nepatiko atsakovui, tačiau toks elgesys nėra suderinamas su atsakovo veikla. Apklausos metu buvo jaučiama įtampa, spaudimas ir darbuotojo nepagarba pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas prašo teismą prieš priimant sprendimą byloje perklausyti apklausos įrašą, kad būtų įsitikinta, kad pareiškėjas nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos ar suklastotų dokumentų.

3.6. Tai, kad pareiškėjas studijų programą pavadinimo jam patogesniu pavadinimu nereiškia, kad jis nežino, ką jis planuoja studijuoti Lietuvoje arba, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo metu pareiškėjas pradėjo studijas nuotoliu, tai papildomai įrodo jo siekį ir dedamas maksimalias pastangas studijuoti Lietuvoje.

3.7. Pareiškėjo pateiktame skunde nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos atgaline data, lyginamos su Sprendimu ir būti pagrindas įrodantis, kad neva pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas neva buvo nesąžiningas, nes šiuo metu jau yra pakeitęs nuomonę, jog galimai po studijų pasiliks dirbti Lietuvoje. Pareiškėjas gali keisti nuomonę, baigęs studijas gali sukurti šeimą Lietuvoje arba dirbti. Taip pat pareiškėjas gali norėti grįžti į kilmės šalį, todėl atsakovas visiškai nelogiškai teigia, kad dėl to, jog pareiškėjas neapsisprendžia dėl ateities po studijų, jis negali išsiaiškinti pareiškėjo atvykimo tikslo ar teigti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Atsakovas negali priimto Sprendimo teisėtumo grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos priimant Sprendimą.

4. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius atsikirtimus, kuriuose nurodė:

4.1. Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka/nepatinka. Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Sprendimas yra priimamas, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja.

4.2. Migracijos departamentas nenurodo pareiškėjams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar, kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų rizika, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu. Pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus. Raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus, tokiu būdu panaikinant galimybę nustatyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą, kyla pavojus, kad asmenims bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras (leidimas naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį/ leidimas naudojamas kitam tikslui). Dėl to Migracijos departamentas mano, jog ginčijamo sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

4.3. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog Sprendime nėra nurodyta duomenų, kuriais remiantis teigiama, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas Sprendime aiškiai nurodė, kokios nustatytos aplinkybės lėmė, kad Migracijos departamentas padarė išvadą, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

4.4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Migracijos departamentas nėra subjektas, kuris sprendžia, ar pareiškėjo turimų žinių pakanka studijoms Lietuvoje, pastebėtina, kad apklausos metu pareiškėjui nesuprantant elementarių anglų kalbos klausimų, dalinai atsakinėjant prancūziškai, kyla pagrįsta abejonė, ar pareiškėjas supranta anglų kalbą, nors tai ir deklaruoja pateiktuose dokumentuose. Nors studijų atranką vykdo universitetas, tačiau universitetas išsamiai netikrina pareiškėjo anglų kalbos žinių, vykimo į Lietuvos Respubliką tikslų atitikimo leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslui. Pareiškėjas nenurodė, kurie Migracijos departamento darbuotojos klausimai jam pasirodė provokaciniai, menami ar kuriuo metu jam nebuvo leista pasisakyti. Priešingai, Migracijos departamento darbuotoja skatino pareiškėją kalbėti, nurodyti aplinkybes apie pasirinktą studijų programą, ateities tikslus, gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesuprato dalies užduodamų klausimų, atsakydavo ne to, ko buvo prašomas, dažnai prašydavo pakartoti klausimą. Pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamento darbuotoja blogai šneka angliškai yra emocionalūs, vertinami kaip gynybinė versija ir teisinių argumentų stoka. Migracijos departamentas nesivadovauja asmeninėmis pareiškėjų savybėmis kaip kriterijumi, sprendimus priima nešališkai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir veikdamas savo įgaliojimų ribose.

4.5. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu vykdo studijas nuotoliu, kas iš esmės patvirtina, jog nėra jokio pagrindo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimui, nes studijos gali būti vykdomos ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokiu būdu pareiškėjas gali įgyti išsilavinimą be papildomų gyvenimo Lietuvoje išlaidų, būdamas savo kilmės valstybėje.

4.6. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skunde pateikta informacija negali būti vertinama atgaline data ir derinama su Sprendimu, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nėra sprendžiama dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas per tokį trumpą laikotarpį liudija, kad jis galimai neatskleidžia tikrųjų savo tikslų, vykimo tikslą tik deklaruoja, nėra visiškai atviras ir patikimas.

4.7. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl negali būti taikoma kilusiam ginčui

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Migracijos departamentas priėmė 2025 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 25S160277 pareiškėjo I. R. atžvilgiu. Sprendime nurodyta, kad nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: – duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu (b. l. 37-39, 64-67).

6.1. Pareiškėjas I. R., gimęs (duomenys neskelbtini) yra Maroko pilietis (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2025 m. vasario 10 d., kopija) (b. l. 36, 63).

6.2. Vytauto Didžiojo universiteto 2025 m. gegužės 26 d. Pritarimo rašte Nr. TRD-SR/L-287 nurodoma, kad I. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra priimtas į dienines bakalauro studijas, studijų laikotarpis 2025 m. rugpjūčio 25 d. – 2028 m. birželio 30 d., studijų mokestis už 3 metų bakalauro studijų programą 9900 Eur, pirmų studijų metų mokestis (3300 Eur) turi būti sumokėtas pasirašius studijų sutartį, bet ne vėliau kaip 2025 m. birželio 2 d. (b. l. 8, 40).

6.3. Vytauto Didžiojo universiteto informacinės sistemos išraše nurodyta, kad pareiškėjas yra apmokėjęs 2025 m. gegužės 26 d. išankstinę sąskaitą faktūrą #250526TF1244, mokestis už mokslą 2025/2026 mokslo metais, suma 3300 Eur (b. l. 22-23, 45-46).

6.4. 2025 m. birželio 3 d. studijų sutartyje Nr. BVNF-25-0344, sudarytoje tarp VDU, atstovaujamo studijų prorektorės, ir I. R., nurodyta, kad sutartis sudaryta bakalauro pakopos Ekonomikos ir finansų studijoms. Studijų sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, studento statusas įgyjamas nuo akademinių metų semestro pradžios. Sutartyje yra VDU atstovės parašas, taip pat nurodyta, kad I. R. sutartį 2025 m. birželio 3 d. 13:04 val. pasirašė elektroniniu būdu (b. l. 41-44).

6.5. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS pateiktame 2025 m. birželio 18 d. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad I. R., gim. (duomenys neskelbtini), Maroko pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) – Vytauto Didžiojo universitete. Nurodyta, kad pragyvenimo lėšoms asmuo skirs 600 Eur iš savo banko sąskaitos. Vidurinį išsilavinimą įgijo 2024 metais (b. l. 47-53, 68-70).

6.6. Atsakovo teismui pateiktame 2025 m. liepos 7 d. apklausos transkripciniame vertime išdėstyta Migracijos departamento ir pareiškėjo pokalbio stenograma (b. l. 88-97).

7. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ), kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (UTPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taip pat Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Leidimų aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).

8. Vadovaujantis UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją. Pagal UTPĮ 46 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės (UTPĮ 46 straipsnio 6 dalis).

9. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

10. Leidimų aprašo 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, išskyrus JK piliečių ir jų šeimos narių, kuriems taikomas Susitarimas, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Leidimų aprašo 102 punkte nustatyta, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir nustatęs, kad surinktų dokumentų ir duomenų pakanka sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, priima sprendimą išduoti ar pakeisti arba atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris užregistruojamas MIGRIS. Leidimų aprašo 103.1.1 punkte numatoma, kad jeigu Migracijos departamentas priima sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, privalo išsiųsti užsieniečiui šį sprendimą per MIGRIS.

11. Aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų nuostatų numatytais pagrindais.

12. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (su vėlesniais pakeitimais; toliau – Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų pateiktų dokumentų, kurie patvirtina, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti Vytauto Didžiojo universitete bakalauro pakopos Ekonomikos ir finansų programoje, studijų pradžia 2025 m. rugpjūčio 25 d. Dėl pareiškėjo argumento, kad jei Migracijos departamentui kilo abejonių, atsakovas galėjo kreiptis dėl papildomų dokumentų, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų ar dokumentų (LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1811-556/2024). Šioje byloje atsakovas akcentavo, kad Migracijos departamentui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Nustatyta, kad Skundžiamame sprendime nėra pasisakoma dėl dokumentų (ne)pakankamumo, todėl teisėjų kolegija vertina, kad dokumentų tinkamumo ir/ar pakankamumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas.

14. Šiuo atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl apklausos metu atsakovo nustatytų aplinkybių vertinimo.

15. Aprašo 64.3¹ punkte nurodyta, jog kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą per išorės paslaugų teikėją – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo dienos išsiunčia užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą. Aprašo 64² punkte nustatyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.

16. Kriterijų aprašas reglamentuoja pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką. Minėto aprašo 6 punktas numato, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus (Kriterijų aprašo 6.10 papunktis).

17. Pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu pareiškėjas pateikė per išorės paslaugų teikėją Turkijoje, todėl, prieš priimant sprendimą, vadovaujantis Aprašo 64.31 papunkčiu ir 64² punktu, Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiais, Kriterijų aprašo 6.2, 6.10 papunkčiais ir 7 punktu, buvo atliekama užsieniečio apklausa ir duomenų vertinimas.

18. Vertinant pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti pareiškėjo tikslą Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik UTPĮ numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). LVAT vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016).

19. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, kad „asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, neteisingai, teikė neaiškią, abstrakčią ar nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė“, ir kad tai reiškia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti pareiškėjo veiksmus „kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. Asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje)“.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2025 m. liepos 7 d. apklausos transkripciniu vertimu, sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas negebėjo tinkamai paaiškinti studijų Lietuvoje (VDU) pasirinkimo motyvų ir aplinkybių, pavyzdžiui:

Užsienietis Aš labai susidomėjau, nes jis turi puikia reputaciją ir aukštą įvertinimą...

MD darbuotoja Atleiskite, pone, ar atsakysite į mano klausimą? Kokiais universitetais domėjotės?

MD darbuotoja Palyginkite šią programą su panašiomis savo šalyje.

MD darbuotoja Koks pagrindinis jūsų atvykimo į Lietuvą tikslas?

Užsienietis Taikus. Čia nėra daug žmonių, kaip kitose šalyse.

MD darbuotoja Kokioje įstaigoje ketinate studijuoti Lietuvoje?

MD darbuotoja Palyginkite šią programą su panašiomis savo šalyje. Kuo ji unikali? Studijų programa.

Užsienietis Man labai patinka, tai aš noriu sužinoti, kaip veikia organizacija, kaip rengti projektus ir juos valdyti.

MD darbuotoja Atsiprašau, pone, ar atsakysite į mano klausimus? Palyginkite šią jūsų pasirinktą programą su panašiomis jūsų šalyje. Kuo ji unikali?

Užsienietis Taigi, pone, aš mokysiuosi verslo teisės, ekonomikos, rinkodaros ir verslo vadybos. Taip pat bendravimo.

Užsienietis Atsiprašau, aš nesuprantu jūsų klausimų.

MD darbuotoja Ačiū. Palyginkite šią programą su panašiomis jūsų pasirinktos šalies programomis. Palyginkite šią programą.

Užsienietis Palyginti šią programą? Atsiprašau, nesuprantu šio klausimo.

MD darbuotoja Palyginkite šią programą, kurią pasirinkote, su panašiomis jūsų šalyje. Kuo ji unikali?

Užsienietis Esu labai motyvuotas ir pasirengęs sunkiai dirbti. Noriu tobulėti kaip asmenybė, kaip studentas. Ir tikiu, kad Lietuva tam bus geriausia vieta.

MD darbuotoja Kaip tai dera su universitetu, kaip tai dera su jūsų tikslais?

Užsienietis Šiame universitete yra vieni geriausių dėstytojų.

Užsienietis Vieni geriausių dėstytojų yra tie, iš kurių galiu mokytis.

MD darbuotoja Ką turite omenyje? Kokias konkrečias paskaitas turite omenyje? Kuo jos tokios

Užsienietis Draugiški ir jie gali jums padėti.

Užsienietis Taip, draugiški.

21. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose prašė teismo išsireikalauti ir perklausyti apklausos garso įrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad apklausa vyko anglų kalba bei kad į bylą pateiktas detalus apklausos transkripcinis vertimas, iš kurio yra aiškus pokalbio turinys, garso įrašo klausymas yra netikslingas ir būtų beprasmis. Pažymėtina, kad įrodymams esant ne valstybine kalba teismas neturėtų galimybės įvertinti jų sąsajumo su pateiktu skundu, taip pat įrašui esant ne valstybine kalba, teismas negali juo remtis priimdamas sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia ABTĮ 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku. Ne valstybine kalba pateikti dokumentai (įrodymai) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų (LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, 2012 m. rugsėjo 19 d. apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 542-877; LVAT 2024 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1797-442/2024).

22. Pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetencijos ribas, nes neva vertino pareiškėjo anglų kalbos mokėjimą, nors to nėra įgaliotas daryti, atmestini tuo pagrindu, kad šiame sprendime jau konstatuota, kad pareiškėjas negebėjo atsakyti į pakartotinai užduodamus klausimus apie studijų pasirinkimo motyvus, kurie laikytini esminiais, kritiniais. Kaip matyti iš apklausos transkripcinio vertimo, pareiškėjo atsakymai liudijo, kad jis, labai tikėtina, pasirinkdamas studijas VDU, jų nelygino su panašiomis studijų programomis, taigi sutiktina su atsakovu, kad savo tikslo atvykti studijuoti konkrečioje institucijoje, konkrečioje studijų programoje tinkamai nepagrindė. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas apklausos metu akcentavo šalį, miestą (taiki šalis, draugiški žmonės, nedidelis miestas), o dėl studijų atsakinėjo pasikartojančiomis bendro pobūdžio frazėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas atitinka teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. priimtas remiantis objektyviais duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos. Ginčijamas Sprendimas atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Tokią išvadą dėl Sprendimo motyvų pakankamumo teismas daro atsižvelgęs be kita ko ir į atsakovo papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėta, kad Migracijos departamentas nenurodo pareiškėjams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar, kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų rizika, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu, pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus, nes raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus kyla pavojus, kad asmenims bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras.

24. Pastebėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas turėtų ekonominių ar socialinių ryšių su Lietuva.

25. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko pakankamą tyrimą (išnagrinėjo pareiškėjo su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, vykdė apklausą) ir padarė surinktų duomenų visuma pagrįstas išvadas, kurių pareiškėjas nepaneigė ir neįrodė, kad šiuo atveju egzistavo realus pagrindas jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes. Teismas taip pat nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnis). Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundo netenkinus, atitinkamai netenkinamas ir pareiškėjo prašymas priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. R. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.