Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininko Algirdo Budgino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarimo, kuriuo J. P. (J. P.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. K. surašė J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 46 kilometre, vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Medicininės apžiūros akte, darant išvadą, kad J. P. neapsvaigęs, nebuvo nurodyta, ar tiriamasis, t. y. J. P., gali/negali vairuoti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje yra nurodyta, jog atlikus J. P. šlapimo tyrimą, J. P. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Vadinasi, medicininės apžiūros aktas to, kad J. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neapsvaigęs, nepagrindžia. Ir priešingai, J. P. apsvaigimą vairavimo metu patvirtina ne tik jo šlapimo testo rezultatai, bet ir liudytojų policijos pareigūnų I. P., A. K., sustabdžiusių J. P. vairuojamą automobilį, tarnybiniai pranešimai, kuriuose jie nurodė, kad sustabdžius automobilį vairuotojas J. P. atrodė apsvaigęs, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, sutrikusi koordinacija, kalba nerišli. Be to, ir paties J. P. paaiškinimas, kad tos pačios dienos metu jis vartojo narkotinę medžiagą – rūkė žolę, įrodo, kad J. P. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininkas A. Budginas tvirtina, kad medicininės apžiūros aktas neturi pranašumo prieš kitus įrodymus, ir jis turi būti vertinamas pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje yra nurodyta, jog atlikus J. P. šlapimo tyrimą, šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, todėl medicininės apžiūros akte užfiksuoti duomenys nepagrindžia to, kad J. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neapsvaigęs. Tai, kad J. P. vairavo automobilį apsvaigęs, patvirtina ne tik jo šlapimo testo rezultatai, bet ir liudytojų policijos pareigūnų I. P., A. K., sustabdžiusių J. P. vairuojamą automobilį, parodymai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. administracinės bylos nagrinėjimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d., ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose ATPK 257 straipsnio ir šiuo metu galiojančiose ANK 569 straipsnio nuostatose numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 46 kilometre sustabdė automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Patikrinimo metu automobilio vairuotojas J. P. atrodė apsvaigęs, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, koordinacija sutrikusi, kalba nerišli. Vairuotojas paaiškino, kad dienos metu vartojo narkotinę medžiagą – rūkė žolę (b. l. 6).

Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresnysis tyrėjas I. P. 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, papildomai nurodė, kad patikros metu J. P. asmeniniuose daiktuose buvo surasta žalios spalvos augalinės kilmės, galbūt narkotinės medžiagos – kanapių (apie 15 g). J. P. prisipažino, kad narkotinė medžiaga yra jo, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį. J. P. buvo pristatytas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę apsvaigimui nustatyti. Paimtas jo šlapimo tyrimas (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija).

Pažymėtina, kad paties J. P. paaiškinimo, po to, kai jam buvo surašytas administracinis teisės pažeidimas, byloje nėra. Tiek Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. K., tiek ir Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vyresnysis tyrėjas I. P. tarnybiniuose pranešimuose apibūdino administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. būseną po to, kai jis buvo sustabdytas vairuojantis automobilį. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors policijos pareigūnams ir kilo įtarimas, jog J. P. galbūt vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tačiau akcentuotina, kad esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 4.1. punkte reglamentuota, jog bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, vėliau tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai ASPĮ vadovo nustatyta tvarka (Metodikos 4.2. punktas), tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4.3. punktas). Kartu pažymėtina, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ (Metodikos 5. punktas). Gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 punktą, policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3, 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo J. P. buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 5 d., tačiau laikas nenurodytas (b. l. 8). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad J. P. automobilį vairavo ir buvo sustabdytas 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 23 val., o siuntimas atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti išrašytas tik 2016 m. rugpjūčio 5 d. 3 val. (b. l. 9), t. y. po to, kai jis buvo sustabdytas, praėjus net keturioms valandoms. Akcentuotina, kad Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK pateikė apylinkės teismui J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje iš viso nebuvo pridėto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto. Nors minėtas aktas yra vienas iš bylos duomenų, kuris teismo vertinimui privalėjo būti pateiktas kartu su byla, tačiau dėl nežinomų priežasčių šį aktą Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininkas A. Budginas pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 321 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad J. P. atvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę 5.10 val., t. y. praėjus dar beveik dviem valandoms po to, kai jam buvo išrašytas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, jo apžiūra pradėta 5.10 val. (b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 321 nurodyta data – 2016 m. rugpjūčio 4 d., tačiau pagal akte užfiksuotą laiką ir nustatytas aplinkybes, galima manyti, kad nurodant datą, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl vietoj 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo nurodyta 2016 m. rugpjūčio 4 d.

Akcentuotina, kad policijos pareigūnams įtarus, jog vairuotojas galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jie privalo imtis visų priemonių tam, kad vairuotojas kuo skubiau būtų pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą ir medikai objektyviai galėtų įvertinti vairuotojo būseną, tačiau nuo J. P. sustabdymo iki jo pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigą praėjo net daugiau kaip šešios valandos. J. P. apžiūrėjusi VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja N. K. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatavo, kad J. P. kalba rišli, artikuliacija nesutrikusi, jis negestikuliuoja, yra orientuotas, atmintis gera, dėmesys geras, mąstymas nuoseklus. 5.15 val. paimtas 80 ml šlapimo mėginys. Atlikusi apžiūrą, gydytoja konstatavo, jog J. P. neapsvaigęs, galutinė išvada po tyrimų.

Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2126/2016(01) konstatuota, jog ištyrus J. P. šlapimą, paimtą 2016 m. rugpjūčio 5 d., šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opijatų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (b. l. 15).

Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2126/2016(01) nurodyta, jog ištyrus J. P. šlapimą, paimtą 2016 m. rugpjūčio 5 d., šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, tačiau ši aplinkybė nurodo tik į psichoaktyvios medžiagos pavartojimo faktą ir objektyviai nepatvirtina fakto, kad J. P. buvo apsvaigęs vairavimo ir protokolo surašymo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 23 val. Buvus įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas J. P. yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo patikrinimas, kaip jau buvo aptarta, kuo skubiau turėjo būti tęsiamas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse ir Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje nustatyta tvarka, tačiau J. P. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo pristatytas tik praėjus daugiau kaip šešioms valandoms po to, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, todėl objektyvių duomenų, kad J. P. buvo apsvaigęs vairavimo metu, nėra. Kai gydytoja įvertino J. P. būseną pagal atitinkamus kriterijus, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 321 konstatavo, kad J. P. neapsvaigęs.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai policijos pareigūnai įtaria, jog asmuo yra neblaivus, jo neblaivumas nustatomas ne tik vizualiai, bet ir alkotesteriu, todėl netgi praėjus atitinkamam laiko tarpui, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dar kartą patikrinus alkotesteriu asmens neblaivumą ir nustačius, kad neblaivumo laipsnis yra sumažėjęs, galbūt yra leistinas ar netgi 0 promilių, savaime nereikštų, kad jis buvo blaivus ir vairavimo metu, nes per atitinkamą laiką alkoholio kiekis iškvėptame ore atitinkamai mažėja. Apygardos teismas dar kartą pažymi ir visiškai sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad šiuo atveju vien policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių ir parodymų, jog jiems vizualiai stebint J. P. elgesį ir būseną, kilo įtarimų, kad jis gali būti apsvaigęs nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, apsvaigimo faktui nustatyti nepakanka. Iš policijos pareigūnų A. K. ir I. P. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad J. P. neneigė rūkęs žolę, tačiau jis parodė, kad žolę rūkė dienos metu, o automobilį jis vairavo ir buvo sustabdytas 23 val. Šiuo atveju dar kartą akcentuotina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 4.1. punkte reglamentuota, jog bendrą asmens būklės vertinimą atlieka būtent gydytojai. Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte Nr. 321 konstatuota, kad J. P. neapsvaigęs.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė. Atsižvelgdamas į nustatytas ir įvertintas aplinkybes, administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją, apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl J. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė pagrįstai ir teisėtai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininko Algirdo Budgino apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.