Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – J. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo – J. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys įteiktas tinkamai (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis).

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovė L. M. yra nepilnamečio vaiko E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) motina. Vaiko gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos, kadangi nepilnametis E. M. buvo likęs be įstatyminių atstovų priežiūros - vaiko motina nuo 2015 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, o tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu E. M. nustatyta laikinoji rūpyba nuo (duomenys neskelbtini) d., vaiko dėdė J. M. paskirtas laikinuoju rūpintoju ir nustatyta vaiko gyvenamoji vieta laikinojo rūpintojo gyvenamojoje vietoje.

8. Nepilnamečiu vaiku rūpinasi ir jį augina vaiko dėdė ir senelė, kurie Tarnybos specialistams nurodė, jog tinkamai rūpinasi nepilnamečiu, jį išlaiko (motina išlaikymo neteikia) tačiau tam, kad E. M. galėtų būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) klasę, dėl jo gydymo bei kitų svarbių procedūrų buvo reikalinga, kad vaikas turėtų įstatyminį atstovą. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad apie tai informavo vaiko motiną, tačiau ji sutvarkyti dokumentų dėl vaiko perkėlimo į gimnaziją neatvyko, dėl to trečiasis asmuo ir kreipėsi į Tarnybą.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

9. Tarnyba ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovės L. M. motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. M. atžvilgiu. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

10. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

12. Ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu dėl to, kad ji vengia atlikti ir neatlieka savo kaip motinos pareigos, nesirūpina vaiku ir neįgyvendina savo motinos pareigų sūnaus atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, kad ši situacija ateityje pasikeis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė L. M. jau ilgą laiką (nuo 2015 m.) gyvena Jungtinėje Karalystėje skyrium nuo savo sūnaus, palikusi vaiką savo brolio ir motinos žinioje. Motina 2022 m. lapkričio mėnesį buvo grįžusi į Lietuvą tvarkytis savo finansinių reikalų, prieš tai vaikas mamą buvo matęs prieš 5 metus; grįžusi mama jam atvežė atvirutę bei šokoladuką, turguje, močiutės iniciatyva, nupirko jam batus. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė išlaikymo vaikui neteikia. Į polikliniką vaiką veda trečiasis asmuo, anksčiau senelė, vaiko ugdymu motina nesidomi. Vaikui nuo (duomenys neskelbtini) d. nustatyta laikinoji rūpyba, tačiau per šį laikotarpį atsakovė nedarė nieko, kad vaikas galėtų augti su ja. Visą atsakomybę dėl sūnaus auginimo atsakovė nuo 2015 m. perdavė savo broliui, berniuko dėdei – J. M., ir savo motinai – vaiko senelei. Atsakovė per visą sūnaus laikinosios globos laiką su juo matėsi tik vieną kartą, nesidomėjo vaiko ugdymu, priežiūra, neteikė ir neteikia išlaikymo sūnui. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų, jų neįgyvendina sūnaus atžvilgiu, vaiku nesirūpina. Motinos pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo motiniškoms pareigoms laikytinas jos kaltais veiksmais. Teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovės elgesys ir požiūris į nepilnametį sūnų pasikeis, nėra duomenų, kad atsakovės situacija galėtų pasikeisti, todėl atsakovei L. M. motinos valdžia sūnaus atžvilgiu apribojama neterminuotai.

Dėl išlaikymo

13. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovas, atsižvelgdamas į nepilnamečio E. M. poreikius, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina visiškai. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio po mokesčių (kuri yra 633 Eur), kurios ieškovas pagal teismų praktiką neprivalo įrodinėti. Berniukas lanko valstybinę ugdymo įstaigą, neturi specialiųjų poreikių. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, į E. M. amžių, sveikatą ir poreikius aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, į atsakovės darbingą amžių, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymas kartu su valstybės skiriamomis lėšomis yra pakankamas užtikrinti būtinus nepilnamečio poreikius. Remdamasis paminėtu, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės išlaikymą E. M. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (t. y. nuo 2023 m. gegužės 23 d.) iki vaiko pilnametystės.

15. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo

16. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas). CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.

17. Nepilnamečiui E. M. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju rūpintoju paskirtas trečiasis asmuo J. M. Ieškovo atstovės paaiškinimai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir emocinį saugumą, rūpinasi jo sveikata ir ugdymu, rūpyba trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje atitinka vaiko interesus bei jau minėtus vaiko globos (rūpybos) nustatymo principus: geriausių vaiko interesų pirmumo, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai (nagrinėjamu atveju – dėdė), vaiko aplinkos ir globos vietos pastovumo (E. M. nuo gimimo gyvena su trečiuoju asmeniu, laikinoji globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje nustatyta nuo (duomenys neskelbtini d.). Taigi apribojus atsakovei motinos valdžią, o tėvystei vaiko atžvilgiu esant nenustatytai, yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), rūpybą (CK 3.251 straipsnio 2 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis).

18. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – J. M. Nepilnametis sutinka, kad jo rūpintoju taptu jo dėdė. Trečiasis asmuo yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės, nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka Tarnyba 2022 m. gruodžio 14 d. parengė teigiamą išvadą dėl trečiojo asmens pasirengimo globoti vaiką. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų tapti vaiko rūpintojais, nėra. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo teismui paliko teigiamo ir patikimo asmens įspūdį, jis patvirtino, kad sutinka ir nori būti sūnėno rūpintoju. Papildomai papasakojo apie ryšį su vaiku ir suteiktas gyvenimo sąlygas, apie sūnėno bendravimą su motina. Todėl, vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečiam vaikui E. M. nustatoma rūpyba, nepilnamečio vaiko rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi skiriamas J. M.

19. Trečiajam asmeniui išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko rūpintojas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad berniukas gyvena su dėde bei močiute bute. Butas dviejų kambarių, švarus, tvarkingas. Vaikas turi atskirą erdvę, kurioje ruošia namų užduotis, leidžia laisvalaikį. Iš Vaiko globos peržiūros akto matyti, jog nepilnametis teigia, kad jam patinka gyventi su dėde (rūpintoju) bei močiute, tarp visų šeimos narių yra glaudus ryšys. Su mama gyventi nenori. Atsižvelgęs į tai, teismas nustato E. M. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoju J. M.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

22. Byloje pareikštas ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (8.1Mr )ATP-C-2023-06866 atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei yra 100 procentų, taip pat atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 5 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi atsakovė neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, vaiko rūpintoju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.