Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-03 · Administracinė byla Nr. AS-63-117-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-402-422/2012Nutartis · 2012-05-31Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Apeliacija2013-10-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-03
Bylos Nr.
AS-63-117-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00955-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
N. K., E. D., V. G., B. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. AS63–117/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00955-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų N. K., E. D., V. G., B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011-12-28 nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. K., E. D., V. G., B. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjų N. K., E. D., V. G., B. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus 2011-06-29 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-21-110629-00489, kuriuo leista atlikti rekonstrukcijos darbus A. V. ir E. V. nuosavybės teise valdomame bute Nr. 4, (duomenys neskelbtini), Kaune, panaikinimo. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, butų Nr. 2, 5, 6 ir 7 savininkai.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teismo taip pat prašė sustabdyti 2011-06-29 statybos leidimo Nr. LNS-21-110629-00489 galiojimą. Prašyme nurodė, jog Erna ir A. V. šiuo metu vykdo buto Nr. 4 rekonstrukcijos darbus. Tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas pareiškėjų prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, situacijos grąžinimas į iki ginčijamo statybos leidimo išdavimo buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų atlikti rekonstrukcijos darbai, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011-12-28 nutartimi netenkino pareiškėjų N. K., E. D., V. G., B. K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 92 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2008-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-548/2008), pažymėjo, kad teismas spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl LR ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kai ginčijamas administracinis aktas yra statybos leidimas, be kitų reikšmingų aplinkybių, yra ypač svarbu įvertinti faktinę statybų padėtį, t. y. kokioje stadijoje yra pastato, kuriam išduotas ginčijamas statybos leidimas, statybos darbai.

Teismas nustatė, kad ginčijamu statybos leidimu trečiajam suinteresuotam asmeniui (statytojui) A. V. suteikta teisė rekonstruoti butą (unikalus Nr. 1993-9022-8012:0003), esantį (duomenys neskelbtini)-4, Kaune (taip nurodė teismas). Kaip nurodė pareiškėjai, ginčijamo statybos leidimo pagrindu buvo pradėta ir yra vykdoma rekonstrukcija. Šią aplinkybę patvirtina ir prie skundo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-10-12 raštas Nr. (15.2)-20-13176 „Dėl (duomenys neskelbtini)-4, Kaune, rekonstrukcijos“.

Teismo vertinimu, prie skundo nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Nepateikta jokių įrodymų apie rekonstrukcijos, kuriai atlikti yra išduotas ginčijamas statybos leidimas, darbų apimtį. Pareiškėjai savo prašymą grindžia iš esmės tik tuo, kad rekonstruoto buto pagal ginčijamą sprendimą grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas, nes iki bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų atlikti rekonstrukcijos darbai, o tai galėtų sukelti naujų teisinių ginčų. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad LR ABTĮ, apibrėždamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtį, neįtvirtina, kad vienas iš reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslų – padėti pareiškėjams išvengti ateityje galimų teisminių ginčų, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ir turi būti taikomos nagrinėjamos administracinės bylos ribose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtus procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. AS146–47/2010, AS502-451/2008). Taigi teismas pabrėžė, kad siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, pateiktus argumentus teismas įvertino kaip prielaidas, nenustatė, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, todėl pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

III.

Pareiškėjai N. K., E. D., V. G., B. K. atskiruoju skundu (b. l. 63-65) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011-12-28 nutartį ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo:

1. Skundžiamas statybos leidimas, kurio pagrindu būtų padidintas buto plotas, buvo išduotas be palėpės nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir be daugumos bendratučių įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų sutikimų, t. y. rekonstrukcija buvo vykdoma savavališkai užimant pareiškėjams priklausančias palėpės patalpas. Ta aplinkybė, kad Algirdas ir E. V. jau vykdo rekonstrukcijos darnus, patvirtina būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

2. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą reikšmingos yra faktinės aplinkybės, kurios yra pareiškėjų skundo dalykas, bei faktas, kad ginčijamas aktas yra priimtas pažeidžiant pareiškėjų teises. Pareiškėjai skunde buvo nurodę, jog Algirdas ir E. V. buto Nr. 4 rekonstrukcijos metu išgriovė buto ribų išorines ir pertvarines sienas, likvidavo esamas buto grindis ir pašalino viso 3 aukšto grindų izoliacinį užpildo sluoksnį, dėl ko name yra didelis šilumos pralaidumas ir 2 aukšto gyventojų butuose temperatūra siekia vos 15-16°C, nors yra pastoviai šildoma. Be to, atsakovams išgriovus buto Nr. 4 sienas, nebeliko galimybės užlipti ant stogo.

3. Nesustabdžius ginčijamo administracinio akto galiojimo tiek pareiškėjams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti padaryta žala, sukurtos teisinės pasekmės, kurios gali tapti nauju administracinių ir civilinių ginčų objektu, akivaizdžiai apsunkintas galimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymas.

4. Pažymi, kad administracinio akto teisėtumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, turėtų įvertinti bylos faktinių aplinkybių visumą, nustatyti aplinkybes, įrodančias, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo vykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Atsiliepimas

Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011-12-28 nutartį palikti nepakeistą. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prie skundo nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą jo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjai nurodė jau atliktus rekonstrukcijos darbus, tačiau jie nenurodė, kokie dar rekonstrukcijos darbai gali būti atliekami pagal ginčijamą statybos leidimą. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas jau nebepakeis esamos pastato būklės, todėl pareiškėjų argumentai dėl jau atliktų rekonstrukcijos darbų negali būti laikomi pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl pareiškėjų prašymo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus 2011-06-29 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-21-110629-00489 galiojimą. Ginčijamu statybos leidimu tretiesiems suinteresuotiems asmenims (statytojams) A. V. ir E. V. suteikta teisė rekonstruoti butą (unikalus Nr. 1993-9022-8012:0003), esantį (duomenys neskelbtini)-4, Kaune.

LR ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl LR ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (LR ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtus procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS556-619/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – statybos leidimo galiojimo laikino sustabdymo – teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų negalimas. Pareiškėjai savo prašymą iš esmės grindžia subjektyviu trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmų vertinimu ir prielaidomis dėl galimai kilsiančios turtinės žalos, kurios nagrinėjamu atveju negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo. Byloje nepateikta jokių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą patvirtinančių įrodymų.

Pareiškėjų nurodomi galimi tretiesiems suinteresuotiems asmenims kilsiantys turtiniai nuostoliai, tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, kad priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tretieji suinteresuoti asmenys patys turi įvertinti galimus savo nuostolius ateityje. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotu 2011-06-29 statybos leidimu Nr. LNS-21-110629-00489 suteiktų teisių vykdyti statybos darbus realizavimas bei su jų vykdymų susijusių pasekmių atsiradimas sietinas išimtinai su valiniais trečiųjų suinteresuotų asmenų, kuriems ir buvo išduotas statybos leidimas, veiksmais. Todėl šioje byloje ginčijamo statybos leidimo galiojimas savaime negali padaryti įtakos būsimo teismo sprendimo dėl skundžiamų administracinių aktų įvykdymo apsunkinimui ar negalimumui. Nors pareiškėjai nurodė trečiųjų suinteresuotų asmenų pagal statybos leidimą atliktus buto rekonstrukcijos darbus, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo stabdyti statybos leidimo galiojimo. Be to, pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra užkirsti kelią tokioms aplinkybėms, kurioms kilus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų. Pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik perspektyviai, t. y. tais atvejais, kai egzistuoja grėsmė, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas retrospektyviai, t. y. tais atvejais, kai aplinkybės, kurioms pareiškėjas siekia užkirsti kelią, jau yra įvykusios, prieštarautų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai (žr, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-381-09).

Pareiškėjai taip pat nuogąstauja, kad buto rekonstrukcijos darbai bus atliekami ir toliau, tačiau nekonkretizuoja, kokie darbai dar galėtų būti atlikti pagal ginčijamą statybos leidimą. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tuo tarpu pareiškėjai byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtus procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. AS525-242/2009, Nr. AS858-922/2011, Nr. AS63 – 799/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad, nesustabdžius šioje byloje ginčijamo statybos leidimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta. Tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (LR ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (LT ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų N. K., E. D., V. G., B. K. atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2011-12-28 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAudrius BakaveckasVaida Urmonaitė-Maculevičienė