Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkės), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės (pranešėjos), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų asmenų E. V., A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-752/2013 pagal ieškovų N. K., E. D., G. G., B. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims E. V., A. V., I. P., A. K., D. K., S. G., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės gynimo, statybos leidimo panaikinimo, senaties termino atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Statybos leidimas pažeidžia ieškovų konstitucinę nuosavybės teisę, kadangi juo neatlygintinai tretiesiems asmenims yra suteikiama 26,12 kv. m. namo palėpės patalpų, kurios yra bendrosios namo patalpos, nuosavybės teise priklausančios ir ieškovams, todėl teismas tokį neteisėtai išduotą Statybos leidimą turi panaikinti;

2. Ieškovai turi nuosavybės teisę į neatidalintą 35,38 kv. m. dydžio namo palėpę, kuri yra proporcinga ieškovų nuosavybės teise valdomų patalpų plotui;

3. Namo gyventojai davė sutikimą atlikti buto Nr. 4 rekonstrukciją, t.y. pertvarkyti 69,81 kv. m. patalpą nedidinant jos ploto;

4. Statybos leidimas yra neteisėtas, nes suteikė Tretiesiems asmenims teisę padidinti buto Nr. 4 plotą nuo 69,31 kv. m. iki 95,93 kv. m., tuo iš ieškovų neatlygintinai ir prieš jų valią atimant teisę į 26,12 kv. m. palėpės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kauno visuomenės centras išduodamas pirmosios instancijos teismo sprendime minimą 2011-06-29 Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymą Nr. 67-945(6), statinio techninį projektą vertino visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų kontekste (ką patvirtina ir vertinimo išvada), o ne statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų aspektais. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, teismas, vertindamas kokiems statybos darbams buvo išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, nepagrįstai vadovavosi minėta Kauno visuomenės sveikatos centro išduota pažyma, kaip dokumentu, nusakančiu statybos darbų pobūdį, nes, kaip jau minėjome, ši institucija vertina ne projekto atitikimą statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojantiems teisės aktams, o visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar erdvės esančios tarp inventorizuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto tretiesiems asmenims E. V. ir A. V. priklausančio buto ir stogo, apskritai gali būti laikomos pastogės patalpomis ir, ar atitinkamai gali būti bendrosios dalines nuosavybės objektu. Ginčo erdvės (nišos) neinventorizuotos, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad plotas, esantis tarp 4 buto ir stogo atitinka aukščiau nurodytus pastogės patalpoms keliamus reikalavimus ir gali būti laikomos namo bendrojo naudojimo patalpomis. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpos Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos, id est, nėra duomenų, kad toks nekilnojamasis turtas apskritai egzistuotų. Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, jog pastogėje yra įrengtas, inventorizuotas ir teisės aktų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. nuosavybės teise priklausantis butas. Ginčo atveju apskritai nėra bendrojo naudojimo pastogės (palėpės), nes joje yra įrengtas butas, o už jo ribų esančios erdvės ar nišos, į kurias nėra jokio kito patekimo tik per 4 butą, negali būti laikomos pastogės patalpomis ir priskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms bei laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Pažymėtina, kad su 2011-06-20 prašymu išduoti statybos leidimą rekonstrukcijai statytojai A. V. ir E. V. Kauno miesto savivaldybės administracijai inter alia pateikė keturių iš esamų septynių name esančių butų savininkų sutikimus. Sutikimai duoti vykdyti rekonstrukcijai, o būtent rekonstrukcijos darbams ir buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas. Minėti sutikimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Teismas pažeidė įrodymų vertimą reglamentuojančias teisės normas, sprendime nevertindamas trečiųjų asmenų nurodytos ir rašytiniais įrodymais ( t. 1, b.1.187), patvirtintos aplinkybės, jog kiti namo gyventojai (ieškovai bei tretieji asmenys), išskyrus E. ir A. V., į erdves (nišas), esančias tarp stogo ir 4 buto patekti neturi jokios galimybės, o visos 5 durys, pro kurias galima patekti į ginčo plotą yra įrengtos 4 bute ir vienintelis patekimas yra tik pro įregistruotą ir E. ir A. V. nuosavybės teise priklausantį 4 butą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai turėjo (turi) galimybę patekti ir naudojosi (naudojasi) palėpės dalimi, teismo vertinama, kaip bendrojo naudojimosi patalpa. Teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010, kuri negali būti laikoma kaip turinti precedento galią šioje byloje dėl bylų skirtingo ratio decidendi. Teismo sprendime nėra nurodyta (arba nurodoma klaidingai) kokie teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, ir konkrečiai kokios jų nuostatos buvo pažeistos išduodant Statybos leidimą. Tokiu būdu teismas konstatuodamas, kad Statybos leidimas naikintinas LR ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, visiškai nepagrindžia savo išvados, kas prieštarauja LR CPK 270 str. 4 d. nuostatoms.

Dėl senaties termino.

Reikalavimo ginčyti administracinį aktą terminas šioje byloje yra praleistas bei nėra pagrindo jo atnaujinti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog terminas nėra praleistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-25 nutartyje Nr. 3K-3-417/2010 konstatavo, kad termino praleidimas reiškia, kad administracinis teisinis reikalavimas civilinėje byloje gali būti atmestas vien šiuo pagrindu. Dėl to šis terminas pagal teisinę prigimtį - senaties terminas reiškiant reikalavimus dėl individualių administracinių veiksmų ginčijimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, ieškovai, manydami, kad vykdomi rekonstrukcijos darbai pažeidžia jų teises, bei veikdami atidžiai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo visas galimybes anksčiau domėtis, kokiu pagrindu palėpėje vykdomi rekonstrukcijos darbai, pasinaudoti savo teisės aktuose numatytomis teisėmis bei tinkamai jas apginti. Bylos nagrinėjimo metu ir savo procesiniuose dokumentuose ieškovai nenurodė jokių objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, realiai sutrukdžiusių per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovai ir tretieji asmenys yra to paties namo gyventojai, kad apie savo galimai pažeidžiamas teises ieškovai suprato iš atliekamų darbų pobūdžio. Ieškovai nesielgė apdairiai ir rūpestingai gindami savo teises bei interesus, todėl praleido terminą apskųsti Statybos leidimą ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios svarbios priežastys dėl ko terminas buvo praleistas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog senaties terminas nėra praleistas.

Dėl bylinėjimo išlaidų.

Ginčo dalykas yra susijęs su statybos leidimo panaikinimu ir byla pagal ginčo pobūdį nelaikytina sudėtinga, šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos maksimalios rekomenduojamos bylinėjimo išlaidos ir jos, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, atitinkamai turėtų būti sumažintos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovų atstovo pateiktas bylinėjimosi išlaidas, neįvertino ginčo pobūdžio sudėtingumo bei priteisdamas išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pažeidė LR CPK 98 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys E. V. ir A. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo išvados dėl termino nepraleidimo ginčyti leidimą yra nepagrįstos. Kad ieškovai bei kiti namo gyventojai buvo išsamiai susipažinę su 4-ojo buto rekonstrukcijos projektu, patvirtina jų 2011-08-30 bei 2011-11-30 skunduose, adresuotuose Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos skyriui, išdėstyti teiginiai dėl buto esamo ploto 69,81 kv.m. padidinimo iki 95,93 kv.m. Skunduose nurodyti duomenys yra absoliučiai teisingi, juos galėjo sužinoti ieškovai tik susipažinę su projektu dėl 4-ojo buto rekonstrukcijos. Ginčijamame leidime (lt. 29) nėra jokios išsamesnės informacijos apie numatytą rekonstrukciją, nurodytas tik 4-ojo buto plotas 95,93 kv.m., todėl teismo teiginys, kad tik susipažinus su statybos leidimu, t.y. 2011-11-15 ieškovams tapo žinoma ir atskleista rekonstrukcijos esmė, yra visiškai nepagrįstas. Apie ginčijamą leidimą ieškovai gavo reikalingą informaciją 2011-10-12 raštu Nr. (15.2)20-13176 iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (t.1, b.l. 26). Jame nurodyti ne tik ginčijamo leidimo, bet ir rekonstrukcijos projekto vadovas. Rašte buvo nurodyta, kad atsakymas šis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtame 2011-10- 12 rašte nėra nurodyti buto ploto pasikeitimai prieš rekonstrukciją ir po jos. Ginčijamas leidimas nuo 2011 07 15 įregistruotas viešajame registre (2 t. b.l. 199 - 200). LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. numato, jog „nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais bei žymomis susijusių duomenų duomenys yra vieši". Ieškovai apie jų ginčijamą leidimą galėjo sužinoti po 2011 metų liepos 15 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra 2-jų aukštų, t.y. daugiabutis 499,68 kv.m. bendro ploto namas, kuriame yra 6 butai ir 1 negyvenamoji patalpa, priklausanti Kauno miesto savivaldybei (t.1, b.l. 11-12). Ginčo 4-tas butas yra įrengtas namo pastogėje ir jo bendras plotas yra 69,81 kv.m. (t.1, b.l. 11). Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) visos pastogės patalpų plotas yra 69,81 kv.m. (1 t. b.l. 183), o tai reiškia, kad be E. V. ir A. V. priklausančio 4-ojo buto, kurio plotas yra būtent 69,81 kv.m., namo pastogėje jokiu kitu patalpų, priklausančių butu savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra. Iš teismui pateikto 4-ojo buto plano (2 t. b.l. 78) matyti, kad šiame 4-ajame bute yra inventorizuotos net 5 durys, pro kurias galima pateikti tik iš šio buto į tarpus, esančius tarp namo ir 4-ojo buto sienų, Šie plane pažymėti nuo 1 iki 5 plotai erdvės (tarpai) nėra patalpos, jos niekada nebuvo inventorizuotos kaip patalpos, nes aukštis jose nesiekia 1,60 m. ir į tuos tarpus galima patekti tik iš 4-ojo buto, todėl niekas iš namo kitų butų ar patalpų savininkų, išskyrus 4-ąjį butą, jais nesinaudojo. Minėti tarpai niekada nebuvo įskaičiuoti į namo (duomenys neskelbtini) bendrąjį plotą. Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" (patvirtinto LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310), pateiktais apibrėžimais, pastogė (palėpė) yra erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 kv.m. ar didesniame patalpos plote - ne mažesnis kaip 2,3 m. Kadangi tarpai (erdvės) ginčo plotai, esantys tarp 4-ojo buto ir namo sienos yra neįrengti, jų aukštis žemesnis nei 1,60 m, jie negali būti laikomi patalpomis, priklausančiomis visiems kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams ir tuo labiau, kad į jas patekti nei ieškovai, nei kitų butų savininkai neturi jokių fizinių galimybių, todėl tiek ieškovų, tiek teismo argumentas, kad 4-ojo buto savininkai pasididins savo buto plotą visiems namo gyventojams priklausančio patalpos sąskaita ir tuo pažeis jų turtines teises, nepagrįsti. Jokios turtinės ieškovų ir kitų trečiųjų asmenų teisės nebus pažeistos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 96 d., „patalpa yra sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties pastato erdvė". Pažymėtina, jog tarpai tarp namo ir 4-ojo buto sienų niekada nebuvo suformuoti ar inventorizuoti kaip patalpa, aukštis nesiekė iki 1,60 m., todėl nesudarė teisinio pagrindo to ploto kvalifikuoti kaip pastogės patalpos, jų paskirtis taip pat nenustatyta, todėl teismas nepagrįstai šiuos tarpus įvardintos kaip bendrojo naudojimo patalpa, priklausanti namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi trimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-194/2010, 3K-3-96/2012, 3K-3-390/2012. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010. Šioje byloje ieškovė prašė atsakovę nesinaudoti ir per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš palėpės visą savo turtą nes ankstesnių namo bendraturčių susitarimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka, kurios privalo laikytis naujieji bendraturčiai ir pagal kurią ieškovams atiteko teisė naudotis namo pastogėje įrengta palėpe. Šis jos reikalavimas nebuvo patenkintas. Tačiau esminis skirtumas nuo trečiųjų asmenų nagrinėjamos bylos yra tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje į palėpės patalpas galėjo vienodai patekti tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ginčo patalpos yra virš abiejų butų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012 (nutartis 2012-04-10) ginčas kilęs tarp šalių dėl gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, kad vienas jų rekonstruotų jam nuosavybės teise priklausančią namo dalį, tinkamumo. Šioje byloje esminis ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą atlikti kitai šaliai savavališkos statybos įteisinimo procedūras. Išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010 (nutartis 2010-04-30) ginčas dėl pastogės (palėpės) patalpų, esančių po stogu ir į kurias patekti gali visi ginčo subjektai. Teismo precedentas turi teisės šaltinio galią tik tuo atveju, jeigu ankstesnės bylos, kurioje buvo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2003). Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios priimtos išnagrinėtose civilinėse bylose, kurios akivaizdžiai yra skirtingos faktinės aplinkybės.

Atsiliepime į trečiųjų asmenų E. V. ir A. V. apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius prašo trečiųjų asmenų E. V. ir A. V. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad ieškovai praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog terminas nėra praleistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-25 nutartyje Nr. 3K-3-417/2010 konstatavo, kad termino praleidimas reiškia, kad administracinis teisinis reikalavimas civilinėje byloje gali būti atmestas vien šiuo pagrindu. Dėl to šis terminas pagal teisinę prigimtį - senaties terminas reiškiant reikalavimus dėl individualių administracinių veiksmų ginčijimo. Pažymėtina, kad ieškovai šioje byloje yra to paties namo gyventojai ir nurodo, kad statybos leidimas, kurio pagrindu vykdomi rekonstrukcijos darbai, pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai numato ne tik asmenų teises, bet ir tam tikras pareigas, tame tarpe elgtis atidžiai ir rūpestingai. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į ieškovo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y, apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu. Ieškovai nesielgė apdairiai ir rūpestingai gindami savo teises bei interesus, todėl konstatuotina, kad praleido terminą apskųsti Statybos leidimą ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios svarbios priežastys dėl ko terminas buvo praleistas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog senaties terminas nėra praleistas. Ginčo atveju apskritai nėra bendrojo naudojimo pastogės (palėpės), nes joje yra įrengtas butas, o už jo ribų esančios erdvės ar nišos, į kurias nėra jokio kito patekimo tik per 4 butą, negali būti laikomos pastogės patalpomis ir priskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms bei laikomos bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Sutinka su apeliantų teigimu, kad „tiek ieškovų, tiek teismo argumentas, kad 4-ojo buto savininkai pasididins savo buto plotą visiems namo gyventojams priklausančios patalpos sąskaita ir tuo pažeis jų turtines teises, nepagrįsti". Kadangi ginčo plotas negali būti laikomas bendro naudojimo objektu, šiuo atveju nėra aktualus ir CK 4.75 str. nuostatų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, vertinimas.

Atsiliepime į trečiųjų asmenų E. V. ir A. V. apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracijos meras prašo trečiųjų asmenų E. V. ir A. V. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodyti argumentai analogiški Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsiliepime nurodytiems argumentams.

Atsiliepime į trečiųjų asmenų E. V. ir A. V. apeliacinį skundą ieškovai N. K., E. D., G. G., B. K., tretieji asmenys A. K. ir D. K. prašo atmesti trečiųjų asmenų E. V. ir A. V. apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir nusprendė, kad 30 dienų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, Statybos leidimas ir jį paaiškinantys projekto aiškinamasis raštas bei bendrieji statinių rodikliai, nepaisant ieškovų pastangų juos gauti, ieškovams buvo pateikti tik 2011 m. lapkričio 15 d. Teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantams neįrodžius, jog namo techninė palėpė yra buto Nr. 4 priklausinys, Statybos leidimas, kurio pagrindu, nepateikus projektinės medžiagos ir nesant visų namo butų savininkų sutikimo, namo butui Nr. 4 buvo leista išplėsti plotą namo techninės palėpės sąskaita, pažeidė namo butų savininkų bendraturčių teises, nes tokia namo techninė palėpė yra neatidalinta bendroji dalinė nuosavybė.

Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovai N. K., E. D., G. G., B. K., tretieji asmenys A. K. ir D. K. prašo atmesti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, atnaujinti ieškinio pateikimo senaties terminą, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantui neįrodžius, jog namo techninė palėpė yra buto Nr. 4 priklausinys, Statybos leidimas, kurio pagrindu, nepateikus projektinės medžiagos ir nesant visų Namo butų savininkų sutikimo, namo butui Nr. 4 buvo leista išplėsti plotą namo techninės palėpės sąskaita, pažeidė namo butų savininkų bendraturčių teises, nes tokia namo techninė palėpė yra neatidalinta namo bendroji dalinė nuosavybė. Teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir nusprendė, kad 30 dienų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, Statybos leidimas ir jį paaiškinantys projekto aiškinamasis raštas bei bendrieji statinių rodikliai, nepaisant ieškovų pastangų juos gauti, ieškovams buvo pateikti tik 2011 m. lapkričio 15 d. Apeliantas skųsdamas dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažeidžia apeliacijos ribas, kadangi pirmosios instancijos teisme apeliantas argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nebuvo pateikęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis (3 ir daugiau butų) pastatas, jame yra 6 butai ir 1 negyvenamoji patalpa, priklausanti Kauno miesto savivaldybei. Teismas nurodė, kad 2011 m. spalio 24 d. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyti visi šio gyvenamojo namo butai, butų plotai ir jų savininkai bei jų valdomos buto nuosavybės teisės dalys ( t.1, b.l. 11-12). 2011 m. birželio 20 d. šio daugiabučio gyvenamojo namo 4-to buto savininkai pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtrios departamento Statybos leidimų skyriui išduoti leidimą rekonstruoti statinį – butą, pagal projektuotojo UAB „Giru“ parengtą statinio projektą „Buto palėpėje rekonstrukcija“ GU11060601, 2011. Prašyme statybos vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), statinio bendras ir naudingas plotas nurodytas 95,93 kv.m. (1 t. b.l. 155-156). Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų su statybos leidimo išdavimu susijusių dokumentų matyti, kad pareiškėjai kartu su prašymu ir statinio projektu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodytą, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas 69,81 kv.m. bendro ploto ir 47,18 kv.m. gyvenamojo ploto, su rūsiu, dviejų kambarių, trečiame aukšte. (1 t. b.l. 94), taip pat pateikė tris 2010 m. spalio 19 dienos gyvenamojo namo butų (N. K. – 2 buto, I. P. -3 buto, ir B. K. - 7 buto) savininkų sutikimus, kuriuose nurodyta, jog minėti bendrasavininkai neprieštarauja, kad E. V. ir A. V. vykdytų buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Minėtus sutikimus davusių asmenų parašai patvirtinti notarine tvarka ( t.1, b.l. 96-98).

2011 m. birželio 29 d. A. V. ir E. V. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-110629-00489 rekonstruoti jiems priklausantį 4 butą pagal pateiktą projektą, nurodant, kad statinio bendras ir naudingas plotas po rekonstrukcijos 95,63 kv. m. (t.1. b.l. 83). Projekto statinio pavadinimas nurodytas butas pastogėje, tačiau projekto aiškinamajame rašte ir įvertinimo pažymoje nurodoma, kad remontuojama pastogė. Taip pat nurodyta, kad iki rekonstrukcijos mansardos paskirtis – gyvenamoji (butų), patalpų nesikeičia. Nurodyta, kad kapitalinės mūrinės buto sienos paliekamos esamos, taip pat nekeičiamos ir esamos karkasinės medinės pastogės sienos, tik jos apšiltinamos. Demontuojamos tik esamos menkavertės pertvarinės medinės – karkasinės sienos bei keičiamas patalpų išplanavimas, esamos durys keičiamos naujomis medinėmis durimis, keičiamos ant perdangos esamos medinių lentų grindys (t.1, b.l. 107-111, 159).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar numatomi atlikti namo pastogės fasado ir stogo statybos darbai buvo priskirti prie buto rekonstrukcijos darbų.

Statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai „ STR 2.02.09:2005 7.10 punkte nustatyta, kad pastogė (palėpė) yra erdvė tarp namo viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Tai iliustruoja, kad gyvenamasis namas, be gyvenamųjų patalpų ir įprastinių bendro naudojimo paskirties patalpų ( pvz., koridorių, virtuvių, tualetų, laiptų, rūsių), gali turėti kitų patalpų, kurios konkretaus namo su šlaitiniu stogu projekto atveju yra konstrukciškai būtinos ir yra techninės to namo patalpos, objektyviai esančios kaip neatskiriama statinio konstrukcijų – viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo dalis, t.y. nurodytų namo dalių suformuota erdvė – pastogė (palėpė). Gyvenamojo namo techninė pastogė (palėpė), kaip ir pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tretieji asmenys E. ir A. V. pageidavo atlikti ne bendrai valdomo daikto, o savo buto rekonstrukciją, padidinant jo plotą. Jų prašyme išduoti statybos leidimą nebuvo nurodyta nei apie stogo konstrukcijos keitimą, nei apie mansardinio aukšto fasado pakeitimus, nekalbama apie į jų buto plotą neįskaičiuotų palėpės patalpų prijungimą prie rekonstruojamo buto. Tačiau iš pateikto rekonstrukcijos projekto matyti, kad tretieji asmenys siekė gauti statybos leidimą būtent šiems su bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu bei disponavimu susijusiems veiksmams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. ir A. V. privalėjo pateikti visų savininkų sutikimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto (pastogės) prijungimo prie V. buto, o taip pat daugumos butų savininkų sutikimus dėl konkrečių bendro naudojimo objektų (stogo bei fasado rekonstrukcijos darbų). Išduodamas statybos leidimą dėl bendro naudojimo objektų – stogo, pastogės fasado tam tikrų remonto darbų bei bendraturčiams priklausančios pastogės prijungimo prie trečiųjų asmenų buto, neturėdamas tam atitinkamų bendraturčių sutikimo, atsakovas veikė neteisėtai.

Projekto aiškinamajame rašte, o taip pat ir vertinimo išvadoje iš viso nėra aptarta, dėl kokių priežasčių padidėja buto plotas, tačiau nurodyta, kad rekonstrukcijos metu bus išgriaunamos buto išorinės sienos, ribojančios butą nuo patalpų, esančių už buto ribų, taip pat nenurodyta, kad tos patalpos bus įrengiamos, pertvarkant jas į gyvenamąsias ir prijungtos prie esamo buto ploto Nesant duomenų apie už buto ribų esančių patalpų aukštį, jų dydį, vien iš pateikto buto rekonstrukcijos projekto, jo brėžinių paaiškinamojo rašto negalima nustatyti, ar buto plotas padidėja tik dėl stogo rekonstrukcijos (papildomų švieslangių įrengimo ir buto langų keitimo bei jų angų nuleidimo iki vidaus patalpų grindų). Kadangi vykdant rekonstrukciją, tretieji asmenys išardė išorines buto sienas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra tikimybė, jog jų buto plotas padidės ir dėl neinventorizuotų už jų buto ribų esančių patalpų prijungimo.

Kauno miesto savivaldybės administracija, E. V. ir A. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ginčo erdvės (nišos) neinventorizuotos, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad plotas, esantis tarp 4 buto ir stogo atitinka pastogės patalpoms keliamus reikalavimus ir gali būti laikomos namo bendrojo naudojimo patalpomis. Taip pat nurodo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastogės patalpos Nekilnojamojo turto registre nėra registruotos, id est, nėra duomenų, kad toks nekilnojamasis turtas iš viso egzistuotų. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamo ginčo atveju apskritai nėra bendrojo naudojimo pastogės (palėpės), nes joje yra įrengtas butas, o už jo ribų esančios erdvės ar nišos, į kurias nėra jokio patekimo tik per 4 butą, negali būti laikomos pastogės patalpomis ir priskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms bei laikomos dalinės nuosavybės objektu. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai neįrodo ir nepatvirtina aplinkybės, kokių E. ir A. V. teisėtai valdomų namo patalpų sąskaita padidėja trečiųjų asmenų buto plotas nuo 69,835 kv. m. iki 95,63 kv. m. po rekonstrukcijos. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi tik ta aplinkybė, kad pastogėje yra įrengtas, inventorizuotas ir teisės aktų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. nuosavybės teise priklausantis butas.

Iš VĮ Registrų centro išrašo matosi, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklauso butas, esantis pastato trečiame aukšte, kurio plotas 69,835 kv. m. Jokių kitokių duomenų, kad jiems priklausytų ir kitos mansardinio namo aukšte esančios patalpos ( palėpės, sandėliukai ar kitos paskirties) duomenų nebuvo pateikta. Tačiau iš buto rekonstrukcijos projekto matyti, kad tokios patalpos yra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, kad jeigu statybos leidimą išduodanti institucija vertino, kad šios neinventorizuotos patalpos gali būti priskirtos butui, o ne bendrojo naudojimo patalpoms, turėjo iš E. ir A. V. pareikalauti papildomus dokumentus, pagrindžiančius šių patalpų jiems priskyrimą, o jų nepateikus turėjo būti traktuojama, kad šios patalpos yra visų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė.

Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad statybos leidimas pagal parengtą projektą įsirengti ir prisijungti prie 4-to buto namo pastogėje esančias neinventorizuotas ir butui nepriskirtas patalpas galėjo būti išduotas tik dviem atvejais: nustačius, kad šios patalpos yra V. buto priklausinys arba esant butų savininkų daugumos sutikimams leisti V. įsirengti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose palėpės patalpose gyvenamąsias patalpas ir jas įregistruoti savo vardu. Tokie sutikimai turėjo būti gauti ne tik iš visų bendraturčių, bet ir patvirtinti notarine tvarka, nes savo esme toks sutikimas yra sandoris dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo. (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Į bylą yra pateikti duomenys – trys 2010 m. spalio 19 d. gyvenamojo namo butų ( N. K. – 2 buto, I. P. – 3 buto ir B. K. – 7 buto) savininkų sutikimai, kuriuose nurodyta, kad minėti bendrasavininkai neprieštarauja, kad E. V. ir A. V. vykdytų buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Tačiau name yra septyni butai, o buvo gauti trijų butų savininkų sutikimai, bet ne daugumos. Atsižvelgant į tai, kad statybos leidimas išduotas be palėpės nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų ir be daugumos bendraturčių notarine tvarka patvirtintų sutikimų, darytina išvada, kad toks statybos leidimas pažeidžia ieškovų teises ir turi būti panaikintas.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad išduodant statybos leidimą E. ir A. V. nepateikė įrodymų nei apie neinventorizuotos palėpės dalies jiems priskyrimą, nei įrodymų, kad tai yra jų buto priklausinys, o taip pat nebuvo pateikti ir įstatymo reikalaujamos formos visų bendraturčių aiškaus turinio sutikimai buto rekonstrukcijai atlikti.

Atmestini apeliacinių skundų argumentai, kad ieškovai nesielgė apdairiai ir rūpestingai gindami savo teises ir interesus, todėl konstatuotina, kad praleido terminą apskųsti Statybos leidimą ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios svarbios priežastys dėl ko terminas buvo praleistas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog senaties terminas nėra praleistas.

Kauno apskrities viršininko administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus 2011 m. birželio 29 d. statybos leidimas Nr. LNS-21-110629-00489 yra individualus administracinis teisės aktas. Administraciniams teisės aktams ginčyti galioja Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nurodytas administraciniam teisės aktui apskųsti vieno mėnesio terminas.

Ieškovai byloje nurodė, kad 2011-10-12 iš Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus gavo atsakymą į jų 2011-08-31 skundą ir sužinojo apie tretiesiems asmenims 2011-06-29 išduotą statybos leidimą buto rekonstrukcijai. Tačiau apie tai, kad šis dokumentas pažeidžia ieškovų teises, sužinojo tik 2011 m. lapkričio 15 d. gavus statybos leidimą ir buto rekonstrukcijos projekto kopijas iš Kauno miesto savivaldybės. Tik susipažinę su atsakovų buto rekonstrukcijos projektu ieškovai galėjo spręsti, kad V. leista rekonstruoti ne tik jų butą, bet ir bendrosios nuosavybės objektus neturint tam kitų butų savininkų daugumos sutikimų, taip pat kad V. leista jų turimo buto plotą padidinti bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės sąskaita. Ieškovai nurodė, kad tik susipažinę su statinio projektu, galėjo spręsti apie statybos leidimo neatitikimą įstatymų reikalavimams. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai statybos leidimo ir rekonstrukcijos plano kopijas gavo 2011-11-15, o 2011-12-15 paštui įteikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (t.1, b.l. 56), todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

A. K. miesto savivaldybės administracija taip pat skundžia teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje. Nurodo, kad iš atsakovo pirmosios instancijos teismas ieškovams priteisė 3656,66 Lt bylinėjimosi išlaidas neprisilaikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nurodo, kad 2012-06-01 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 061(t.3, b.l. 91) už rengimąsi bylos nagrinėjimui, prašymo pakeisti pareiškėjus bei įtraukti trečiuosius asmenis ir atstovavimą teismo posėdyje 2012-05-31 advokato paslaugos apmokestinamos 544,50 su V. A. nuomone, šios išlaidos neturėtų būti didesnės kaip vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 p. ir 8.18 p. - 216 Lt. 2012-07-03 PVM sąskaitoje-faktūroje (t.3., b.l. 84) nurodoma, kad už atstovavimą 2012-07-02 posėdyje advokato paslaugos apmokestinamos 242 kitais, apelianto nuomone, šios išlaidos neturėtų viršyti 120 Lt. 2012-12-05 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 094 (t.3, b.l. 86) nurodoma, kad už atstovavimą teismo posėdyje advokato paslaugos apmokestinamos 363 litais su PVM, apelianto nuomone, šios išlaidos neturėtų viršyti 127,5 Lt. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais bylinėjimosi išlaidų dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 p. ir 8.18 p. yra pagrindas priteistas bylinėjimosi išlaidas mažinti. Pagal 2012-06-01 PVM sąskaitą faktūrą ginčijamų 544,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dalyje ieškovams priteistina šių išlaidų suma sudaro 261,36 su PVM, pagal 2012-07-03 PVM sąskaitą faktūrą ginčijamų 242 Lt bylinėjimosi išlaidų dalyje ieškovams priteistina šių išlaidų suma sudaro 145,20 Lt su PVM ir pagal 2012-12-05 PVM sąskaitą faktūrą ginčijamų 363 Lt bylinėjimosi išlaidų dalyje ieškovams priteistina ši išlaidų suma sudaro 144,27 Lt. Iš viso ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos 598,85 Lt t.y. iki 3060,81 Lt. Šios išlaidos yra pagrįstos, nėra per didelės ir neviršija aukščiau paminėtų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

Į bylą 2013-07-26 pateiktų apeliantų E. V. ir A. V. rašytinių paaiškinimų teisėjų kolegija nevertina, kadangi juose paaiškinama situacija kitoje Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje.

Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u ta r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 sprendimu iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovams N. K., E. D., G. G., B. K. priteistas 3659,66 bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 3060,81Lt (trijų tūkstančių šešiasdešimt litų 81 cento).