Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) skundą dėl 2017 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalies ir 9 dalies nuostatomis 2017 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant ir A. V. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai, taip pat bausmės dalis atlikta pagal 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

A. V. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, suklastojo dokumentą bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sumažinti 2017 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skunde nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimu dėl paskirtos bausmės dydžio ir pridėtos bausmės dalies.Pareiškėjas teigia, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra 2 kartus teistas, nors paminėjo, kad po nusikaltimo padarymo buvo neteistas. Skirdamas bausmę teismas privalėjo A. V. vertinti kaip neteistą asmenį. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo neteistas, tai buvo pirmas nusikaltimas, todėl 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per didelė. Skirdamas bausmę teismas rėmėsi vėliau jau po padaryto nusikaltimo buvusiais įvykiais. Vėlesnių įvykių vertinimas skiriant bausmę laikytinas neteisėtu.Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Bendrindamas bausmes teismas prie 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 8 mėnesius iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir galutinę bausmę paskyrė 4 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. teismas pridėjo 2/3 nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nuteistasis teigia, kad toks dalinis bausmių sudėjimas yra neteisingas ir neproporcingas. 2017 m. sausio 31 d. nuosprendyje subendrinant bausmes teismas taikė kitokią proporciją ir prie 2016 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių paskirtos bausmės buvo pridėti 6 mėnesiai iš paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. 1/3 paskirtos bausmės dalies. Subendrinant bausmes buvo taikytos skirtingos bausmių subendrinimo proporcijos, o subendrinta bausmė nėra tokia, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį. Buvo pažeistos bausmių bendrinimo taisyklės, todėl nuosprendis keistinas, o paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina pritaikant vienodas bendrinimo proporcijas. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pagal šią įstatymo nuostatą asmuo laikomas teisiamu pirmą kartą ir tais atvejais, kai jis jau yra teistas už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, t. y. ją padarė iki pirmo nuosprendžio priėmimo. Iš byloje esančių ir nuosprendyje išvardintų ankstesnių nuteistojo atžvilgiu priimtų teismų nuosprendžių matyti, kad A. V. buvo nuteistas 2016 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. V. padarė 2015 m. balandžio 20 d., t. y. iki nurodytų nuosprendžių priėmimo. Taigi, apeliantas teisus teigdamas, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas ir jis turėjo būti vertinamas kaip pirmą kartą teisiamas. Iš esmės taip pirmosios instancijos teismas jį ir vertino, tik nuosprendyje kartu surašęs tiek tai, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą, tiek tai, kad anksčiau jis yra teistas, nepadarė aiškios išvados.BK 55 straipsnis nedraudžia pirmą kartą teisiamam asmeniui paskirti laisvės atėmimo bausmę, tik teismas privalo ją motyvuoti. Skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvuose teismas nurodė, kad A. V. yra teistas 2 kartus, šiuo metu teisiamas trečią kartą. Be to, teismas nurodė, kad po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nuteistajam buvo taikytas atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepaisant to nuteistasis po to du kartus nusikalto, dėl ko jau yra nuteistas. Šios aplinkybės buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui manyti, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir kartoti tokias pat veikas. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo motyvai dėl didelio nusikaltimų skaičiaus ir jų darymo net po to, kai nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir iš šių motyvų padaryta išvada, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti bei vienintelė teisinga bausmės rūšis už jo padarytus nusikaltimus yra laisvės atėmimas, yra teisingi.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (tai trečias nuteistajam priimtas nuosprendis) paskirtą bausmę subendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme buvo pridėta didesnė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis nei ankstesniojo (antrojo) nuosprendžio paskirtos bausmės dalis pridėta prie pirmojo nuosprendžio. Nuteistojo nuomone, subendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo taikytos skirtingos pridėtų bausmių dalių proporcijos ir taip buvo pažeistos bausmių bendrinimo taisyklės. Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo motyvais. Tiek bausmių, paskirtų tuo pačiu nuosprendžiu, subendrinimo tvarką, tiek atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo tvarką nustato BK 63 straipsnis. Jame nėra nustatyta, kokias paskirtų bausmių dalis turi pridėti teismas taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Tokia išvada neseka ir iš teismų praktikos, tarp jų ir iš nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių. Nuteistojo nurodytoje ir kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojama vienintelė taisyklė, kad subendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas turi naudoti tą patį bausmių subendrinimo būdą. Šioje byloje tiek ankstesniais nuosprendžiais, tiek šiuo nuosprendžiu bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, todėl teismų praktikos išaiškintos įstatymo taikymo taisyklės nebuvo pažeistos. Atsakant į šį nuteistojo motyvą svarbios BK 63 straipsnio 4 dalies, 6 dalies ir 9 dalies nuostatos. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. BK 63 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. BK 63 straipsnio 6 dalis nustato, kad bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata apima ir teismo teisę pačiam parinkti pridedamų bausmių dalių dydžius. Ji reiškia ir galimybę teismui paskyrus bausmes už kelias nusikalstamas veikas bei subendrinant bausmes taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridėti skirtingas kiekvienos paskirtos bausmės dalis. Svarbu, kad parinkdamas dalis teismas atsižvelgtų į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei motyvuotų tokį savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas padarė BK 63 straipsnio 4 dalies pažeidimą nemotyvuodamas parinktų subendrinamų dalių, tačiau kolegija ištaiso šį pažeidimą. Parenkant bendrinamų bausmių dalis svarbu, kad A. V. 2017 m. sausio 31 d. nuosprendžiu jis nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas ir dėl to pridėtina dalis turi būti didesnė, viena jo padaryta nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, jis pats yra linkęs nusikalsti, nesilaiko įstatymų ir bendro gyvenimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas subendrindamas šiuo nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir parinkdamas pridėtinas jų dalis BK nuostatų nepažeidė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. skundą atmesti.