Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-485/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
1A-140-485/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-032558-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nukentėjusysis
G. D.
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-485/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-032558-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.4.6.4.1; (S)
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,nukentėjusiajam G. D.,nuteistajam T. P., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. P. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 00.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 prom. girtumas), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą patėvio G. D. atžvilgiu, tai yra tyčia ne mažiau 6 kartus kumščiu sudavė G. D. į veido sritį bei kartą spyrė į pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam D. D. lūpos žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad T. P. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas vertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, mano, kad ji per griežta. Skunde nuteistasis nurodo, kad pradėjo ieškoti darbo, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis pretenzijų jam neturi. Nuteistojo draugė laukiasi vaiko, todėl jis turės išlaikyti būsimą šeimą. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, skirti intensyvią priežiūrą. Skunde nuteistasis teigia, kas prižada įsidarbinti, lankyti anoniminius alkoholikus, gyventi dorai, nedaryti naujų nusikaltimų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis pritarė nuteistojo skundui ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimai, nuteistasis T. P. skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog yra pagrindo T. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

8. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šio BK straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tačiau kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K‑61-895/2015, 2K‑66-303/2015).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų kaltinamajam T. P. taikymo ir priimdamas sprendimą netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, šį savo sprendimą argumentavo. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. P. praeityje ne kartą teistas, kad jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės, kad kaltinamojo atžvilgiu jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas, tačiau buvo panaikintas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmės, kad dauguma jo nusikalstamų veikų padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad T. P. nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog šį kartą bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į paminėtus duomenis, tačiau įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad jų visuma sudaro prielaidas susiformuoti vidiniam įsitikinimui, jog T. P. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10. Šiame kontekste paminėtinas Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Taikant asmeniui BK 75 straipsnio nuostatas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Taigi, šiuo atveju aktualu išsiaiškinti, ar byloje nustatytos aplinkybės gali sudaryti pagrindą T. P. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, be skundžiamame nuosprendyje aptartų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė spręsdamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam netaikytinas, būtina atkreipti dėmesį ir į kitas aplinkybes. T. P. nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nukentėjusysis G. D. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas praėjus keletui dienų po įvykio, paaiškino, kad dėl sumušimo T. P. jo atsiprašė, todėl G. D. pretenzijų jam neturi. G. D. taip pat paaiškino, kad su T. P. gyvena tame pačiame bute, sutaria gerai, jis yra kaltinamojo patėvis. Įvykio dieną jie konfliktavo, nes nukentėjusysis priekaištavo, liepė Tomui nesivedžioti draugų, dėl ko jis susinervino ir sudavė jam smūgius. Po įvykio jie susitaikė ir toliau gyvena kartu. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 27-30). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis G. D. taip pat dėl T. P. nubaudimo už jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, laikėsi nuoseklios pozicijos, – prašė neskirti T. P. realios laisvės atėmimo bausmės, nurodė, kad jis kuria šeimą, stengiasi gyventi dorai, netiki, kad realios bausmės atlikimas nuteistąjį pataisytų. Taigi, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pastarasis iš esmės švelnina nuteistojo padarytos veikos pavojingumą jo atžvilgiu. Be kita ko, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės taip pat yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad T. P. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. T. P. nuo pat bylos tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi. Duodamas parodymus teisme, jis paaiškino, kad supranta tokio savo elgesio priežastis, blaivus taip nebūtų padaręs, todėl po įvykio alkoholio nebevartoja. Tokie jo parodymai nepaneigti. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors pagal oficialius bylos duomenis jis nevedęs, niekur nedirba, tačiau apeliaciniame skunde jis nurodė, kad jo draugė laukiasi vaiko, jis turės išlaikyti šeimą, todėl ieško darbo, ruošiasi lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir keisti gyvenimo būdą. Nėra gauta duomenų apie po šio įvykio T. P. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar kokius kitus jo padarytus teisės pažeidimus. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus bei nesiformuojančius teigiamus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis – tiek pavojingas, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, išvadą, kad bausmės tikslai T. P. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis.

13. Kasacinis teismas taip pat yrą pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir 5 dalyje nurodytas pareigas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo T. P. asmenybę bei padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visumą, mano, kad bausmės tikslų šiuo atveju galima pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešerių mėnesių terminui ir paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą bei BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, kurios padėtų jam keisti ir palaikyti jau teigiama linkme keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į visuomenės saugomas vertybes.

15. Remiantis aptartu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. P. atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo ir (BK 75 str. 2 d. 8 p.) ir 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.). Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (BPK 339 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu, 339 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, T. P. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai iš gyvenamosios vietos būtina išvykti dėl darbo ar į gydymo įstaigą), bei šias pareigas:

1) per du mėnesius pradėti dirbti (arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje);

2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika