Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nuteistiesiems T. A., S. J., jų gynėjams advokatams Vaidotui Sviderskiui, Kristupui Ašmiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. ir nuteistojo S. J. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam skirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.

S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam skirta 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. A. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 3.00 val., viešoje vietoje – vandens transporto priemonių prieplaukoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , įžūliu elgesiu, veikdami bendrininkų grupėje kartu su S. J., kuomet abu sukėlė žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju L. S., kurio metu S. J. dešine ranka sudavus nukentėjusiajam L. S. ne mažiau vieno smūgio į veido sritį, dėl ko L. S. įkrito į vandenį ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nubrozdinimu viršutinės lūpos kairėje, o jam išlipus iš vandens ir einant molo taku, T. A. kartu su S. J. jį prisivijo ir pašalinių asmenų akivaizdoje abu bendrai sudavė L. S. ne mažiau kaip po vieną smūgį į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizini skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. S. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 27 d. apie 3.00 val., viešoje vietoje – vandens transporto priemonių prieplaukoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. J., kuomet abu sukėlė žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju L. S., kurio metu S. J. dešine ranka sudavė nukentėjusiajam ne mažiau vieno smūgio į veido sritį, dėl ko L. S. įkrito į vandenį ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nubrozdinimu viršutinės lūpos kairėje, o nukentėjusiajam išlipus iš vandens ir einant molo taku, S. J. kartu su T. A. jį prisivijo ir pašalinių asmenų akivaizdoje abu bendrai sudavė L. S. ne mažiau kaip po vieną smūgį į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizini skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendyje konstatuota, kad S. J. ir T. A. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jiems inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl jie pripažinti kaltais padarę šią nusikalstamą veiką.

4. T. A. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo T. A. išteisinti.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją, bei jo aplinkybes dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė, kad netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiojo L. S. bei jo draugų parodymais, tačiau tinkamai neįvertino apeliantą teisinančių įrodymų. T. A. įsitikinimu, šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, jog jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o kaltinimas grindžiamas tik subjektyviais ir itin nenuosekliais, bei prieštaringais nukentėjusiojo L. S. ir jo draugų, kurie neabejotinai yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Jo kaltė grindžiama vieninteliais nukentėjusiuoju pripažinto L. S. ir liudytojo M. K. parodymais, kurie yra neįtikinami, nepatikimi ir nepakankami T. A. nuteisti.

5.2.S. J. kaltę iš dalies pripažino. Vertinant tai, kad jis kaltę pripažino iš dalies, reikšminga, kad kaltinimų esmę jis pripažino visiškai, neneigė nei įvykio fakto nei jo esminių aplinkybių, tik patikslino, kad nesudavė smūgių L. S., ko ir pastarasis kategoriškai neteigė. Apelianto vertinimu, prokuroras visiškai pagrįstai prašė S. J. veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Advokato įsitikinimu, įvertinus nustatytas aplinkybes, nebuvo jokio įžūlaus elgesio, nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams, taip pat nebuvo nei tyčiojimosi nei vandališkų veiksmų ar kito, kas būtų numatyta BK 284 str.

5.4. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai individualizavo bausmes. Abu kaltinamieji užsiėmė visiškai priešingas pozicijas. S. J. parodymus davė nuoširdžiai, dėl įvykusio gailėjosi, atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju, o T. A. to nepadarė, tačiau teismas jiems abiems paskyrė visiškai vienodą bausmę, o jų bausmių net nesivargino individualizuoti.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis T. A. savo teikto apeliacinio skundo atsisakė, nurodė, kad pripažįsta padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, labai gailis, prašo bylą nutraukti. T. A. advokatas K. Ašmys palaikė ginamojo prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, prašė teismo priimti prašymą dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju ir bylą T. A. atžvilgiu nutraukti. Nuteistasis S. J. kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino, prašė teismo priimti jo susitaikymą su nukentėjusiuoju ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jo gynėjas pritarė ginamojo pozicijai, nurodė, kad S. J. atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Nukentėjusysis L. S. išsakytiems prašymams neprieštaravo. Prokuroras dėl BK 38 straipsnio taikymo neprieštaravo, nurodė, kad nuosprendis turi būti panaikintas, ir nuteistieji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. A. ir S. J. advokato apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniuose skunduose buvo ginčijama nuteistųjų asmenų kaltė ir veikos kvalifikavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliaciniuose skunduose išreikštų reikalavimų, susijusių su įrodymų vertinimu, kalte bei veikos kvalifikavimu buvo atsisakyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra ginčo dėl padarytų nusikaltimų kvalifikavimo bei nuteistųjų kaltės. S. J. advokato skunde bei T. A. prašyme apeliacinės instancijos teisme keliamas tik BK 38 straipsnio taikymo klausimas, prašoma atleisti abu nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija bylą patikrina šiose ribose.

7. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui taikos sutartį, pasirašytą tarp nukentėjusiojo L. S. ir kaltinamojo S. J., kurioje patvirtintas jų susitaikymas ir nukentėjusiojo sutikimas, kad S. J. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas ir kaltinamasis S. J. prašė teismo atsižvelgti į pasirašytą taikos sutartį ir pripažinti, kad yra pagrindas S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas BK 38 straipsnio nuostatų S. J. atžvilgiu netaikė. Pirmosios instancijos teismas galimybės atleisti apeliantą T. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nesvarstė, kadangi nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs jam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo.

8. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. lapkričio 9 d. gautas susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aktas, pagal kurį nukentėjusysis L. S. susitarė su T. A., kad pastarasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kurios metu sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pareiškė, kad kaltininkas jo atsiprašė ir jie susitaikė. Šalys susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. L. S. sutinka, kad baudžiamoji byla T. A. atžvilgiu būtų nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu. Šio susitarimo pagrindu T. A. pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ( t. 4. B .l. 135-136 ).

9. Teisėjų kolegija, įvertinus proceso dalyvių prašymus bei siekdama išsiaiškinti apeliantų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygas, atliko įrodymų tyrimą, apklausė nuteistuosius ir nukentėjusįjį. T. A. paaiškino, kad kaltę pilnai pripažįsta, sudavė nukentėjusiajam smūgius kaltinime nurodytu metu ir aplinkybėmis, labai gailisi dėl padaryto, žalą atlygino, su nukentėjusiuoju susitaikė, prašo bylą nutraukti. S. J. paaiškino, kad kaltę pilnai pripažįsta, gali būti, kad netiksliai atsiminė visas aplinkybes, tačiau su kaltinimu sutinka, pripažįsta visas jame išdėstytas aplinkybes. Prašo bylą nutraukti. Nukentėjusysis L. S. paaiškino, kad abu kaltinamieji jo atsiprašė, su jais susitaikė, žalą jie abu jam atlygino, pretenzijų jiems neturi, neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta.

10. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

11. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis T. A. ir S. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistieji savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino visiškai, dėl savo elgesio gailisi. Nusikalstamais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino savo noru, nukentėjusysis jiems jokių pretenzijų neturi. Pirmosios instancijos teisme pateikta taikos sutartis tarp S. J. ir L. S. ( t. 4, b. l. 61 ) bei apeliacinės instancijos teisme pateiktas susitaikymo aktas, pasirašytas tarp T. A. ir L. S. ( t. 4, b. l. 134) patvirtina, kad abu nuteistieji nukentėjusiojo atsiprašė, dėl savo elgesio labai gailisi, nukentėjusysis tokį atsiprašymą priėmė, neprieštarauja ir sutinka, kad T. A. ir S. J. būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius. T. A. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą. S. J. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba UAB „Grinla“. Abu nuteistieji Psichikos sveikatos centro apskaitoje, Priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašyti, dirbantys, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra jokių duomenų ( tokių neturi ir teismas), kad po šio nusikaltimo padarymo, nuteistieji būtų padarę dar kokių nors nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Taigi, neigiamai jų asmenybes charakterizuojančių duomenų byloje nėra, kas leidžia pagrįstai manyti, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomoms sąlygos atleisti T. A. ir S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į paminėtą, yra pagrindas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendį panaikinti BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamąją bylą T. A. ir S. J. atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

12. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> gali būti skiriamos šio straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Skirti baudžiamojo poveikio priemones ar jų neskirti yra teismo teisė, teismas kiekvienu atveju dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju įvertinus teigiamai kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis, rodančius, kad jie nėra linkęs daryti nusikaltimus, atsižvelgiant į jų požiūrį į savo padarytą nusikaltimą ( savo elgesį vertina neigiamai ), dėl nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą atlygino savanoriškai, nėra neigiamai jų asmenybę ir elgesį visuomenėje apibūdinančių duomenų, taip pat atsižvelgiant į sąlyginį šio sprendimo pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už visas veikas jam per metus vėl nusikaltus, yra pagrindas pripažinti, kad bausmės paskirtis gali būti užtikrina ir neskiriant BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl proceso išlaidų

14. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (asmuo nepilnametis ar turi negalią), gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Kadangi nuteistasis T. A. apie susitarimą su gynėju neparnešė, šioje byloje VGTPT nuteistajam buvo parinkta gynėja advokatė Violeta Naujokienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. A., išlaidas sudaro 127, 33 Eur ( t. 4, b. l. 137 ).

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal T. A. ir kito nuteistojo apeliacinius skundus, kad T. A. dirbantis, sudarė susitarimą su advokatu, iki to, kai jam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios teikiant T. A. antrinę teisinę pagalbą, kurios sudaro 111, 03 Eur, priteistinos iš T. A..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui S. J., kad per vienus metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienus metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, T. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui T. A., kad per vienus metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienus metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

T. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti byloje.

Iš T. A. valstybės naudai priteisti 111,06 (vieną šimtą vienuolika eurų, 6 ct.) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.