Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1087-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-06-26Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-04-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
2S-1087-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08226-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
P. U., O. L., J. P.
Atsakovas
A. P., J. P.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1087-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08226-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1.; 122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių P. U., O. L. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių P. U., O. L. ir J. P. ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl nuosavybės teisės gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės ieškiniu prašė išduoti joms leidimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovų A. P. ir J. P. sutikimo ir be jų pasirašyti šio buto pirkimo – pardavimo sutartį šio teismo sprendimo pagrindu bet kuriam ieškovių surastam pirkėjui už sutartą kainą ir įpareigoti ieškovus atiduoti atsakovams ½ dalį pinigų, gautų už parduotą butą, atskaičius A. P. ir J. P. įsiskolinimus už šio buto išlaikymą ir teismo išlaidas. Nurodė, kad ieškovei J. P. priklauso ¼, ieškovėms O. L. ir P. U. – po 1/8, A. P. - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės bandė tartis su sutuoktiniais A. P. ir J. P. dėl turto pardavimo, tačiau negavo jokio atsakymo. A. P. ir J. P. nemokant mokesčių už komunalines paslaugas bei netvarkingai elgiantis su butu ieškovės kreipiasi į teismą dėl buto pardavimo be atsakovų A. P. ir J. P. sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovių P. U., O. L. ir J. P. ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl nuosavybės teisės gynimo – leidimo parduoti butą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas išduoti ieškovėms leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą be atsakovų sutikimo negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi Civilinis kodeksas nenumato galimybės suteikti leidimą parduoti butą be buto savininko sutikimo. Nurodė, kad aplinkybė, jog bendrasavininkams nepavyksta susitarti dėl buto atidalijimo gera valia, nesudaro pagrindo pažeisti įstatymų nuostatų ir priimti tokį ieškinį. Teismas ieškovėms išaiškino, kad pagal ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes jos turėtų reikalauti atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), o nagrinėjant tokio pobūdžio reikalavimą teismas galėtų spręsti kompensacijų bendraturčiams priteisimo klausimą.

Šalies argumentai

Ieškovės atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad žmogaus teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, o Konstitucijoje nėra nei vieno draudimo ar apribojimo, kuris užkirstų kelią kreiptis į teismą. CK 4.75 str. leidžia bet kuriam savininkui reikšti ieškinį kitiems bendraturčiams ir dėl naudojimosi daiktu, ir dėl daikto valdymo, ir dėl disponavimo daiktu. Tai nėra nuosavybės neliečiamumo pažeidimas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai neprisideda prie buto išlaikymo, nenori geruoju nei remontuoti, nei sumokėti už ieškovių dalis. Teismo pasiūlymas dalintis tarpusavyje – ne ginčo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėja nenustatė (Lietuvos Respublikos CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jų ieškinį atsakovams A. P. ir J. P. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtina, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau tokia asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Tai, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, dar nereiškia, kad teismas bet kurio asmens bet kurį ieškinį priims ir iškels civilinę bylą. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens suformuluotas reikalavimas turi būti besąlygiškai priimamas, o iškelta civilinė byla – užbaigiama procesiniu sprendimu dėl visų asmens reikalavimų patenkinimo. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas atsisako priimti asmens suformuluotą reikalavimą, jeigu nustato, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovėms kreipusis į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo prašant išduoti joms leidimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovų A. P. ir J. P. sutikimo, argumentuojant tuo, kad su bendraturčiais geruoju susitarti dėl ginčo turto pardavimo nepavyksta, daroma išvada, kad byloje yra kilęs ginčas ne dėl nuosavybės teisės pažeidimo, bet dėl leidimo parduoti turtą be bendraturčių sutikimo išdavimo. Tokį leidimą išduoti nagrinėjamu atveju teismas neturi įstatyminio pagrindo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovėms toks teisinis reglamentavimas jau buvo išaiškintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1538-611/2013.

Pažymėtina, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio l dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.). Todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo pagrįstai padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės siekdamos ginti savo teises, tai gali padaryti kitais būdais – kreipdamosios į teismą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) ar reikalauti atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą ir pagrįstai ieškovių ieškinį atsisakė priimti, todėl atskirojo skundo motyvais pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas