Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1538-611/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-14
Bylos Nr.
2S-1538-611/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22166-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Pareiškėjas
P. U., O. L., J. P.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1538-611/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22166-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. U., O. L., J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų P. U., O. L. ir J. P. pareiškimą dėl teismo leidimo parduoti būtą be bendrasavininkų sutikimo išdavimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo leidimo, prašydamos išduoti leidimą parduoti butą (duomenys neskelbtini) be A. P. ir J. P. sutikimo ir be jų pasirašyti šio buto pirkimo-pardavimo sutartį šio teismo sprendimo pagrindu bet kuriam surastam pirkėjui už sutartą buto rinkos kainą ir įpareigoti pareiškėjas atiduoti A. P. ir J. P. ½ dalį pinigų, gautų už parduotą butą, atskaičius A. P. ir J. P. įsiskolinimus už šio buto išlaikymą ir teismo išlaidas, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl teismo leidimo parduoti butą be bendrasavininkų sutikimo išdavimo atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, kad prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, numatytų CPK. Be to, LR Konstitucijos 23 str. numato, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, todėl šiuo atveju butas negali būti parduodamas be A. P. ir J. P. sutikimo. Teismas pažymėjo, kad CPK XXXIX skyriaus ir CK nuostatos nenumato tvarkos, kada galima parduoti butą be savininko leidimo. Be to, išaiškino pareiškėjoms, kad jos turi teisę kitais CK numatytais būdais ginti savo teises – parduoti jiems priklausančias buto dalis, prašyti teismo nustatyti valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti, grąžinti pareiškimą pirmosios instancijos teismui priimti ir išnagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

pareiškėjos pareiškime nurodė, kad jų atvejis yra neeilinis. Pareiškėjų įsitikinimu, teismo nuoroda į konstitucinį nuosavybės neliečiamumą šiuo atveju neturėtų būti aiškinama neliečiamumu. Nesant galimybės su bendrasavininkais susitarti geruoju, bendrasavininkų teisės gali būti apgintos teismine tvarka, kaip kad CK 4.75 ir CPK 579 str., numato.Teismo leidimo išdavimas yra teisių gynimo būdas, o pareiškimas atitinka įstatymų reikalavimus. Buto dalių atidalinti neįmanoma, pinigų sumokėti kitiems bendrasavininkams už jų turimas dalis pareiškėjos neturi. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškimą, nuoroda į CPK 582 str. negali būti daroma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jų pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo. Pareiškėjos prašo išduoti teismo leidimą be bendrasavininkų A. P. ir J. P. sutikimo parduoti butą, bendrąja daline nuosavybe priklausantį pareiškėjoms ir A. P. bei J. P..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. įtvirtina, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau tokia asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Tai, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, dar nereiškia, kad teismas bet kurio asmens bet kurį pareiškimą priims ir iškels civilinę bylą. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens suformuluotas reikalavimas turi būti besąlygiškai priimamas, o iškelta civilinė byla – užbaigiama procesiniu sprendimu dėl visų asmens reikalavimų patenkinimo. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas atsisako priimti asmens suformuluotą reikalavimą, jeigu nustato, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

CPK XXXIX skyrius reglamentuoja bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimą. Pažymėtina, kad minėtas skyrius, o kartu ir Civilinis kodeksas nenumato galimybės išduoti teismo leidimą parduoti butą be buto savininko sutikimo, nes pagal CK 4.37 str. tik teisėtas savininkas turi teisę disponuoti jam priklausančiu daiktu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė yra neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams bei teisingai atlyginama (Konstitucijos 23 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų reiškiamas prašymas iš esmės reiškia prašymą leisti joms parduoti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį turtą be savininkų sutikimo, kas reikštų turto paėmimą ne visuomenės, o atskirų fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Nei CK, nei CPK nenumato galimybės tokį prašymą svarstyti supaprastinta tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas. Todėl, įvertinus visa tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų pareiškimą dėl teismo leidimo parduoti butą be bendrasavininkų sutikimo išdavimo atsisakė priimti.

Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad aplinkybė, jog bendrasavininkams nepavyksta susitarti dėl buto atidalijimo gera valia, nesudaro pagrindo pažeisti CPK ir CK nuostatas ir priimti tokį pareiškėjų pareiškimą ar laikyti jį išskirtiniu. Be to, jau pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjoms, kad dėl buto pardavimo ar naudojimo nepavykus susitarti su buto bendrasavininkais geruoju, pareiškėjos turi teisę savo teises ginti kitais CK numatytais būdais, pavyzdžiui, parduoti joms priklausančias buto dalis ar kreiptis su prašymu dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.)

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo leidimo priėmimo klausimą ir pagrįstai pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjų atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski