Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį, jam skirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmės laikotarpiu dirbti ar be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendį – 3 mėnesiai, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent – jis, 2024 m. vasario 8 d., apie 19.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto su sutuoktine E. L. metu tyčia dešinės rankos delnu sudavė pastarajai ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį ir į dešinę ranką, ne mažiau kaip 3 smūgius į dešinę koją bei tempė ją už plaukų, tokiais tyčiniais veiksmais sukeldamas sutuoktinei E. L. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. L. neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent – jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje laikė į baltą popieriaus lapą supakuotą psichotropinę medžiagą – heksahidrokanabinolį, kurio grynoji masė yra 0,0413 g, iki tol, kol 2024 m. vasario 8 d., apie 23.30 val., šią psichotropinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. įtariamuoju apklaustas A. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. vasario 8 d., apie 19.00 val., grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Žmonos E. L. namie nerado, todėl nuėjo jos ieškoti pas kaimyną, kur ji dažnai užsuka. Atėjo pas kaimyną V., pavardės nežino, kuris gyvena šalia jo namo adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. Ten rado savo žmoną. Su žmona grįžo namo. Eidami namo konfliktavo dėl to, kad žmonai nesvarbi šeima, aiškinosi santykius. Konfliktui įsisiūbavus, jų vaiko kambaryje jis sudavė savo žmonai dešinės rankos delnu ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį. Jam žmona pasakė, kad jai skauda, tačiau jis ir toliau su ja pykosi bei vėl kumščiu sudavė žmonai į dešinės kojos šlaunį ne mažiau kaip 3 kartus. Po to jie toliau aiškinosi santykius ir jis vėl sudavė su delnu vieną kartą savo žmonai į jos dešinę ranką. Apie 21.00 val. žmona nubėgo pas kaimyne L. V., kuri gyvena priešais jų namą toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis liko namie. Savo žmonai sudavė minėtus smūgius, nes galvojo, kad ji vėl pabėgs nakčiai pas draugus. Apie 22.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo klausinėti, ar buvo konfliktas. Jis pasakė, kad buvo. Vėliau pareigūnai aiškinosi dėl konflikto aplinkybių, apžiūrėjo namą ir jį sulaikė. Labai gailisi, kad mušė žmoną (el. b. l. 163-164).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. gruodžio 4 d. įtariamuoju apklaustas A. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, kad lieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 133-135).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. L. parodė, kad 2024 m. vasario 8 d., ji buvo pas draugą V. (adreso nepamena). Apie 19.00 val. atėjo jos sutuoktinis ir pradėjo rėkti, kad ji yra prostitutė, rankomis griebė jai už plaukų ir pradėjo tempti. Dėl šio veiksmo ji patyrė fizinį skausmą. Tempdamas ją už plaukų, sutuoktinis sakė, kad eitų namo. Tada ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose sutuoktinis pradėjo daužyti ją rankomis – apie 10 kartų sudavė jai į galvą, taip pat trankė į dešinę ranką bei koją. Dėl visų šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Skausmą jaučia ir šios apklausos metu – jai skauda galvos srityje prie dešinės akies bei dešinės rankos srityje ties riešu. Ji paskambino greta gyvenančiai draugei L. V. ir rėkė, kad ši jai padėtų – ateitų ir paskambintų jos (E. L.) mamai. Tuo metu, kai vyras ją mušė, jos sūnus buvo namuose ir viską matė. Dėl tokių tėvo veiksmų vaikas verkė (el. b. l. 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistas. 2024 m. vasario 8 d. darbo pamainą pradėjo 18.00 val. Apie 23.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį adresu (duomenys neskelbtini), - pranešėjai paskambino jos dukros E. L. kaimynė G. K. ir pasakė, kad pranešėjos dukrą labai stipriai sumušė šios vyras, E. L. negali net kalbėti. Vyras uždarė moterį namuose ir galimai atėmė mobilųjį telefoną. Apie 23.10 val. atvykus nurodytu adresu, namuose buvo A. L. ir jo nepilnametis vaikas. Vyras paaiškino, kad tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas ir ši išėjo pas kaimynę. Nuėjus į vyro nurodytą namą pas kaimynus, jame buvo rasta E. L. Moteris paaiškino, kad ją sumušė sutuoktinis, kuris prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą (el. b. l. 43-46).

E. L. 2024 m. vasario 9 d. pateiktame pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodoma, kad 2024 m. vasario 8 d., apie 19.00 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), viduje jos sutuoktinis konflikto metu kumščiu apie 10 kartų trenkė jai į galvą, po to ranka trenkė jai į dešinę koją ir ranką, o vėliau ranka suėmė už galvos plaukų ir tempė į šonus. Dėl šių sutuoktinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia ir šio pareiškimo teikimo metu (el. b. l. 104-107).

Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo 2024 m. kovo 20 d. apžiūros protokole nurodoma, kad 2024 m. vasario 8 d., 22.48 val., bendruoju pagalbos numeriu paskambino pranešėja, kuri atsisakė prisistatyti, ir nurodė, kad sutuoktinis sumušė pranešėjos dukrą E. L., pastaroji negali šnekėti, sutuoktinis E. L. neišleidžia iš namų, neleidžia naudotis telefonu. Įvykis nutiko adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėja teigė apie dukters sumušimą sužinojusi iš kaimynės (el. b. l. 201-204).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos T. V. 2024 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad telefonu buvo bendrauta su L. V., kuri paaiškino, kad įvykio nematė, o tik gavo žinutę iš kaimynės E. L. su pagalbos prašymu. Perskaičiusi minėtą žinutę, L. V. iš karto nuėjo pas kaimynę E. L. ir tiesiog ją išsivedė iš namų bei kartu su E. L. sulaukė policijos pareigūnų (el. b. l. 21-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos T. V. 2024 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nukentėjusioji E. L. ikiteisminį tyrimą atliekančiai pareigūnei telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad po 2024 m. vasario 8 d. įvykio į gydymosi įstaigą nesikreipė, civilinio ieškinio neteiks, pretenzijų sutuoktiniui neturi (el. b. l. 39-40).

Byloje surinkti įrodymai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. įtariamuoju apklaustas A. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis kartais parūkydavo narkotinės medžiagos – kanapių. Nuo narkotikų priklausomas nėra ir nesigydo. 2024 m. vasario 8 d., apie 23.30 val., policijos pareigūnai jo namo adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje rado narkotinę medžiagą – „žolę“, o tiksliau smalą nuo „žolės“, kuri pas jį liko nuo senų laikų, kai rūkė savadarbi „bonga“ (tai toks plastmasinis butelis, gal 2 litrų talpos ir kartu kibiriukas nuo vandens 5 litrų talpos). Narkotinę medžiagą „žolę“ gal prieš metus jam davė pažįstamas A., kurio pavardės neprisimena, nežino, kur šis gyvena. Pas A. kartais paimdavo „žolės“. Pas jį pareigūnų rastą narkotinę medžiagą „žolės smalą“ naudojo savo reikmėms, siekdamas nusiraminti. Tikslo platinti neturėjo. Dėl savo poelgio labai gailisi (el. b. l. 163-164).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. gruodžio 4 d. įtariamuoju apklaustas A. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad lieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 133-135).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 9 d. liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas. 2024 m. vasario 8 d. darbo pamainą pradėjo 18.00 val. Apie 23.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusia moterimi E. L., pastaroji nurodė, kad ją sumušęs sutuoktinis A. L. yra „apsirūkęs“, t. y. pavartojęs narkotinių medžiagų. Pareigūnai moters paklausė, ar jos ir sutuoktinio namuose yra narkotinių medžiagų. Moteris teigė, kad yra ir narkotikai priklauso jos vyrui. Kokie konkrečiai narkotikai, nenurodė, tik iš konteksto liudytojas suprato, kad tai yra rūkoma medžiaga. Kartu su E. L. nuėjo į jos namus anksčiau minėtu adresu. Moteris juos nuvedė į rūsį, į kurį įėjimas yra iš vidinio kiemo pusės. Nusileido su moterimi laiptais, ji pareigūnus įleido į rūsį, nurodė eiti tiesiai. Rūsio gale, dešinėje pusėje, kampe ant suoliuko pamatė pusiau perlenktą popierių, kuriame buvo rudos spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Bendraujant su moterimi, ši paaiškino, kad jos vyras visus pinigus išleidžia narkotinėms medžiagoms. Narkotines medžiagas, pasak E. L., sutuoktinis perka internetinėje svetainėje „Facebook“, pas tą patį asmenį, kurio ji nenurodė. A. L. pareigūnams prisipažino, kad rastos narkotinės medžiagos priklauso jam (el. b. l. 43-46).

Kratos atliktos, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 9 d. protokole nurodoma, kad šio namo rūsio patalpoje buvo rastas perlenktas A4 formato baltas popieriaus lapas su rudos spalvos augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, kuri kratos metu paimta ir supakuota į voką Nr. 1 (el. b. l. 54-59).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2024 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje nurodoma, kad: 1) rudos ir tamsiai rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinyje iš sulankstyto popieriaus lapo (vokas Nr. 1), rastame ir paimtame 2024 m. vasario 9 d. kratos metu name, adresu (duomenys neskelbtini), pas A. L., yra kanapių (antžeminių dalių), atitinkančių Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 0,1 % ir psichotropinės medžiagos – HHC, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes ekspertinėje įstaigoje nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio; 2) nuoplovose, paimtose nuo A. L. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (el. b. l. 62-67).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad tirti pateiktame rudos ir tamsiai rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinyje, rastame ir paimtame 2024 m. vasario 9 d. kratos metu name adresu (duomenys neskelbtini), pas A. L., yra 0,0413 g grynos psichotropinės medžiagos – heksahidrokanabinolio (HHC) (el. b. l. 105-106).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. kovo 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. L. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, karfentanilio, benzodiazepinų, opiatų nerasta (el. b. l. 1).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimo.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. vasario 8 d., apie 19.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau žmonos E. L. namie nerado, todėl nuėjo jos ieškoti pas kaimyną. Grįždami namo aiškinosi santykius ir konfliktavo. Namuose, jų vaiko kambaryje jis sudavė savo žmonai dešinės rankos delnu ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį. Jam žmona pasakė, kad jai skauda, tačiau jis ir toliau su ja pykosi bei vėl kumščiu sudavė žmonai į dešinės kojos šlaunį ne mažiau kaip 3 kartus. Po to jie toliau aiškinosi santykius ir jis vėl sudavė su delnu vieną kartą savo žmonai į jos dešinę ranką. Apie 22.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. L. duoti parodymai. Pastaroji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2024 m. vasario 8 d., apie 19.00 val. atėjo jos sutuoktinis pas draugą ir pradėjo rėkti bei rankomis griebė jai už plaukų, pradėjo tempti. Dėl šio veiksmo ji patyrė fizinį skausmą. Grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis pradėjo daužyti ją rankomis – apie 10 kartų sudavė jai į galvą, taip pat trankė į dešinę ranką bei koją. Dėl visų šių veiksmų ji taip pat patyrė fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio specialisto R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, o taip pat kiti byloje surinkti įrodymai – E. L. 2024 m. vasario 9 d. pateiktame pareiškime apie nusikalstamą veiką užfiksuoti duomenys, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo 2024 m. kovo 20 d. apžiūros protokole nurodoma informacija.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmęs fizinio skausmo E. L. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo A. L. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2024 m. vasario 8 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. L. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. vasario 8 d., apie 19.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), A. L. nukentėjusiosios E. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo A. L. bei nukentėjusiosios E. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra nukentėjusioji – sutuoktiniai. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2024 m. vasario 8 d., apie 19.00 val., smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją E. L.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 4 d. nukentėjusiajai E. L. buvo pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. L. tikslo platinti pastarojo neteisėtai laikoma psichotropinę medžiagą. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastos psichotropinės medžiagos kiekį, o būtent – 0,0413 g grynos psichotropinės medžiagos – heksahidrokanabinolio (HHC), kuri viršija nedidelio kiekio kategoriją, bet nesiekia didelio kiekio kategorijos, numatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo aktualioje redakcijoje. Visų antrą, tokią išvadą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2024 m. kovo 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. L. šlapime rasta pėdsakų tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Visų trečią, tokią išvadą patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad rasta psichotropinė medžiaga buvo skirta jo asmeniniam vartojimui.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis A. L. suvokė, kad neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą ir norėjo taip veikti. Paties kaltinamojo duoti parodymai dėl rastų medžiagų priklausymo psichotropinių medžiagų kategorijoms, jo nurodytos aplinkybės dėl šių medžiagų vartojimo, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą, bendrais bruožais suprato pastarosios medžiagos kiekį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent – neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo jos platinti. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. L. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

A. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. L. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis, BK 259 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimai baigti. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. L. ne kartą yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o taip pat už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Baustas administracine tvarka. Byloje nepateikta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Teismo vertinimu, A. L. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės prašomas bausmes – laisvės apribojimą ir baudą. Prokurorės pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo trukmė už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokį įpareigojimą, kuris ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir skirti 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 72² straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tiems asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. L. įvykdė smurtinį nusikaltimą savo sutuoktinės atžvilgiu, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti jam BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, kurią pastarasis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, mano, kad A. L. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 10 (dešimties) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis A. L. nuo 2024 m. vasario 8 d., 23.15 val. iki 2024 m. vasario 9 d., 13.25 val. buvo lakinai sulaikytas (el. b. l. 165-167). Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas šis jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas T. V. 2024 m. vasario 9 d. nutarimu kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 171-174). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

1. Po objektų tyrimo (2024 m. spalio 21 d. specialisto išvados) likusios psichotropinės medžiagos, 2024 m. lapkričio 26 d. raštu perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinos;

2. Po objektų tyrimo (2024 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados) likę objektai ir jų pakuotės, 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

A. L., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 8 d., 23.15 val. iki 2024 m. vasario 9 d., 13.25 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, A. L. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui:

1. Po objektų tyrimo (2024 m. spalio 21 d. specialisto išvados) likusios psichotropinės medžiagos, 2024 m. lapkričio 26 d. raštu perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;

2. Po objektų tyrimo (2024 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados) likę objektai ir jų pakuotės, 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimu perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), , teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-4098-865/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.