Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2023-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-103-641/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
e2-103-641/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02966-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Rasa Milvydaitė (pirm.)
Ieškovas
S. H.
Atsakovas
I. H.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-103-641/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02966-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.9.; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.4.1.2; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. H. patikslintą ieškinį atsakovui I. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė S. H. kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą, kuriuo prašo: 1) neskirti termino susitaikyti ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti ieškovės S. H. ir atsakovo I. H. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę K., atsakovui – H.; 3) pripažinti keleivinį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1560,00 Eur, asmenine atsakovo nuosavybe; 4) skolinius įsipareigojimus kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), pagal antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomą išieškojimą vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) bauda, suma 1100 Eur), pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis; 5) priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad S. H. ir I. H. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodė, kad jau beveik 1,5 metų ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena bendro santuokinio gyvenimo, nevysto šeiminių santykių. Ieškovė su atsakovu pažeidė savo pareigas, neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje galėtų padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas, be to, nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi santuokinį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, ši ieškovės santuoka su atsakovu yra faktiškai iširusi ir nėra jokios galimybės atkurti santuokinius ryšius, todėl ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės neskiriant termino susitaikyti.

3. Ieškovė S. H. į 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdį neatvyko, jai pranešta tinkamai, ji yra atstovaujama atstovo advokato padėjėjo K. Č..

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas K. Č. nurodė, kad ieškovė S. H. ir I. H. daugiau nei du metus neveda bendro ūkio, šeimos problemos kilo dėl interesų nesuderinamumo. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, kad nėra tik vieno iš sutuoktinių kaltės – tiek S. H., tiek I. H. nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Galimybės susitaikyti sutuoktiniai nemato, jie jokių tarpusavio kontaktų nepalaiko. Ieškovė su atsakovu bendrų nepilnamečių vaikų neturi, dalintino nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė prašo turimą automobilį pripažinti atsakovo nuosavybe, nes atsakovas jį įsigijo iš savo sutaupytų lėšų, šalims jau nebevedant bendro ūkio. Turimą sumokėti baudą VMI prie FM, prašo pripažinti ieškovės prievole, nes atsakovas su šiuo įsipareigojimu niekaip nesusijęs. Ieškovo atstovas nurodė, kad S. H. prašo palikti iki santuokos turėtą pavardę.

5. Atsakovas I. H. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, procesinius dokumentus paliekant deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir juos laikant teiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie paliktinus procesinius dokumentus palikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apie bylos procesą jam yra žinoma, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

6. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VMI prie FM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) duomenimis, I. H. valstybės biudžetui neskolingas, S. H. valstybės biudžetui skolinga 1100,00 Eur, kuri atsirado dėl skirtos baudos pagal ANK. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis, išieškojimą VMI prie FM naudai iš ieškovės vykdo antstolė Eurika Rulienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl minėtos 1100,00 Eur baudos. VMI prie FM pažymėjo, kad neprieštarauja, jog ieškovės administracinė bauda būtų pripažinta jos asmenine prievole, kartu nurodydama, jog bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, šalių paaiškinimų nustatyta, kad S. H. ir I. H. susituokė (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 17). Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Ieškovė S. H. savo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 19, 21). Atsakovo I. H. vardu nekilnojamųjų daiktų registruota nėra, tačiau I. H. vardu registruota transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 22). Antstolės Eurikos Rulienos kontoroje vykdomas išieškojimas iš S. H. 1100,00 Eur ANK baudos išieškojimas išieškotojos VMI prie FM naudai (b. l. 14).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad sprendimas gerai apgalvotas ir yra galutinis, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

9. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pripažįstami kaltais dėl santuokos iširimo, jei jie iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Svarbu pažymėti, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Teismas nagrinėdamas bylą įsitikino, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Tiek patikslintame ieškinyje ieškovė, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog jau gana ilgą laiko tarpą sutuoktiniai kartu negyvena, tarpusavio ryšio iš vis nebepalaiko, bendro ūkio neveda, bendras santuokinis gyvenimas nutrūkęs, sutuoktiniai nebendrauja, vienas nuo kito yra atitolę, nebeturi bendrų ateities planų. Ieškovė nurodė, kad abudu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų pastangų nedėjimų bendro šeimyninio gyvenimo puoselėjimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę turėtą pavardę „K.“, jos sutuoktiniui – „H.“. Ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos prigimtinė pavardė „K.“, sutuoktiniui - „H.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

12. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo

13. Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo.

14. Ieškovė pateikė duomenis – VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą, kuris įrodo, jog santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – ši transporto priemonė įregistruota 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovo I. H. vardu.

15. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė, jog nutraukiant santuoką, teismas asmeninės nuosavybės teise atsakovui pripažintų transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji įgyta jau ieškovei su atsakovu gyvenant skyrium iš atsakovo sukauptų lėšų. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo nėra, ieškovės reikalavimas dėl turto padalijimo tenkinamas, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.127 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai.)

16. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog ieškovė S. H. ir atsakovas I. H., 2022 m. balandžio 13 d. duomenimis, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, todėl darytina išvada, jog santuokos nutraukimo momentu dalintino nekilnojamojo turto, registruoto kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

17. Nutraukus santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal CK 3.118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

18. Byloje ieškovė pateikė informaciją, kad antstolės Eurikos Rulienos kontoroje vykdomas išieškojimas iš S. H. dėl 1100,00 Eur ANK baudos išieškojimo išieškotojos VMI prie FM naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Už asmenines prievoles sutuoktinis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, kai asmeninio turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, skolinis įsipareigojimas kreditorei VMI prie LR FM, pagal antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomą išieškojimą vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (bauda pagal ANK, suma 1100,00 Eur) pripažintina asmenine ieškovės S. H. prievole (CK 3.126 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

19. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl šie klausimai priimant teismo sprendimą nesprendžiami (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 123,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš teismui pateiktos atstovavimo sutarties matyti, jog ieškovei teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas K. Č. (b. l. 12), teismui pateikti dokumentai patvirtinantys teisinių paslaugų teikimo išlaidas, kurios sudaro 730,00 Eur. Ieškovė taip pat patyrė procesinių dokumentų vertimo į rusų kalbą išlaidas, kurios sudaro 168,23 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 1021,23 Eur rašytiniais įrodymais byloje pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 123,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis), 730,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, vertimo į rusų kalbą išlaidos – 168,23 Eur

21. Byloje teismo patirtos 25,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.66 - 3.69 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. H. palikti ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui I. H. pavardę – H..

Priteisti atsakovui I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovės S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole pagal antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomą išieškojimą vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (bauda pagal ANK, suma 1100,00 Eur) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos naudai.

Priteisti ieškovei S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1021,23 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro 23 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo I. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų 00 euro centų) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui kilnojamųjų daiktų teisinės padėties pasikeitimams įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Rasa Milvydaitė