Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., G. S., išvadą teikianti institucija – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – ir Socialinės paramos skyrius, Institucija) išvadoje nurodė, jog pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negali įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Prašė pareiškėjos reikalavimus visiškai patenkinti. Nurodė, jog lankėsi pareiškėjos namuose, tyrė gyvenimo sąlygas ir pripažino, kad jos yra tinkamos. Suinteresuotas asmuo V. S. atsakingai prižiūri motiną. Pati pareiškėja yra veiksnus asmuo, suvokia savo padėtį ir nori, kad V. S. būtų jos rūpintoju. Teismo posėdyje atstovė savo išvadą palaikė, prašė nustatyti V. S. rūpybą, jos rūpintoju paskirtį V. S., nurodė, jog kitų asmenų, norinčių būti V. S. rūpintojais, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis). Rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą ir tik esant rašytiniam jo sutikimui (CK 3.279 straipsnio 2, 3 dalys). Rūpybos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant rūpintoją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti veiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Šiuo atveju yra ginamas ne rūpintoju siekiančio tapti asmens interesas rūpintis veiksniu asmeniu, o veiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią rūpybą.

Nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją asmeniui, teismas turi išsiaiškinti ne tik tai, ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai, ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į rūpintojo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba, į rūpintinio pageidavimą, į rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nuo 2019-07-25 iki 2020-07-24 nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 8), pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 7, 9). Ji yra neįgali, serga cukriniu diabetu, silpnai mato, turi kitų susirgimų, negali tinkamai pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir pareigų (b. l. 31). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja serga kokiu nors psichikos sutrikimu ir dėl to visiškai ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti asmeniniuose neturtiniuose ir/ar turtiniuose santykiuose. Teismo posėdyje pareiškėja mintis dėstė aiškiai ir nuosekliai. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas laiko, jog byloje yra pakankamai duomenų, kad veiksniam asmeniui – pareiškėjai V. S. – dėl sveikatos būklės ir senyvo amžiaus reikalinga rūpyba ir yra būtinybė paskirti rūpintoją.

Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė jos rūpintoju paskirti sūnų V. S.. Ji paaiškino, kad su sūnumi Valdu daug metų gyvena kartu, sūnus ja rūpinasi, nuveža pas gydytojus, nuperka maisto produktų, padeda sutvarkyti namus, nuprausia pirtyje. Ji nori ir toliau gyventi su sūnumi Valdu savo namuose, įprastoje aplinkoje, su sūnumi Gintautu Utenos rajone ar globos namuose gyventi nenori. Pareiškėja savo nuomonę pareiškė aiškiai, nedviprasmiškai ir kategoriškai.

Suinteresuotas asmuo V. S. pareiškėjos reikalavimus palaikė, paaiškino, kad gyvena tame pačiame name, nuolat rūpinasi mama, visapusiškai ją prižiūri, sutinka ir nori būti paskirtas jos rūpintoju.

Suinteresuotas asmuo G. S. nurodė, kad nesutinka su tuo, kad mamos rūpintoju būtų paskirtas jo brolis V. S.. Jo nuomone, V. S. nevisai tinkamai rūpinasi mama, šią bylą inicijavo tik norėdamas, kad jam būtų skaičiuojamas valstybinio socialinio draudimo stažas, todėl, galbūt, geriau motinai paskirti institucinę rūpybą. G. S. neprašė skirti jį motinos rūpintoju.

Svarstant klausimą, kurį asmenį skirti veiksnaus asmens rūpintoju, yra labai svarbi Socialinės paramos skyriaus išvada (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 505–508 straipsniais). Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos ir rūpybos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Nors ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau yra reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją, turto administratorių. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog pats teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio dėl specialiosios nuolatinės slaugos poreikio asmenims socialinę paramą užtikrinanti institucija, kuri prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti rūpintoju ar išvis apie jį nėra pateikusi išvados (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-745-368/2018).

Kaip jau minėta, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius rašytinėje išvadoje nurodė, jog pareiškėjos rūpintoju siūlo skirti jos sūnų, suinteresuotą asmenį V. S.. Nurodė, jog lankėsi pareiškėjos namuose, tyrė gyvenimo sąlygas ir pripažino, kad jos yra tinkamos, suinteresuotas asmuo V. S. atsakingai prižiūri motiną, pati pareiškėja yra veiksnus asmuo, suvokia savo padėtį ir nori, kad V. S. būtų jos rūpintoju. Teismo posėdyje Institucijos atstovė savo išvadą palaikė, siūlė V. S. rūpintoju paskirtį V. S., kitų kandidatūrų nepateikė, nurodė, jog kitų asmenų, norinčių būti V. S. rūpintojais, nėra.

Suinteresuotas asmuo G. S., nesutikdamas su tuo, kad mamos rūpintoju būtų paskirtas jo brolis V. S., pareiškė, kad, jo nuomone, V. S. nevisai tinkamai rūpinasi mama. G. S. pakviestas liudytojas T. S. (G. S. sūnus) pas močiutę V. S. 2019 m. apsilankęs nebuvo, situacijos nežino, apie ją pasakoja tik iš tėvų kalbų, parodė, kad pati močiutė jam niekada nesiskundė. Liudytoja K. S. (G. S. žmona) parodė, kad jos ir V. S. santykiai geri, bet ją aplanko epizodiškai. Anytos sveikata yra prasta, ji viena gyventi negalėtų. Jai ne kartą buvo siūloma gyventi su jais, tačiau ji atsisako. Ji žino, kad V. S. nuveža motiną pas gydytojus, nuperka maisto, tačiau ji mano, kad jis rodo jai nepakankamai dėmesio.

Teismo manymu, G. S. pareiškimas yra deklaratyvus, jokių objektyvių duomenų apie tai, jog V. S. negalėtų būti V. S. rūpintoju, jis nepateikė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atvirkščiai, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad V. S. rūpinasi savo mama, t. y. pareiškėja V. S.. Pareiškėja teismo posėdyje prašė jos rūpintoju paskirtį būtent sūnų V. S., nurodė, kad jų santykiai geri, nori ir toliau kartu gyventi, niekur kitur ji gyventi nenori. V. S. sutinka būti motinos rūpintoju (b. l. 15), jis teistas nebuvo (b. l. 23), administracine tvarka nebaustas (neturi galiojančių nuobaudų) (b. l. 45), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b. l. 32), jo sveikatos būklė leidžia jam eiti rūpintojo pareigas (b. l. 33, 34), jo sutuoktinė sutinka, kad jis būtų paskirtas motinos rūpintoju (b. l. 35). V. S. nedirba, yra pensininkas, turi pakankamai laisvo laiko. Zarasų r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius siūlė V. S. rūpintoju paskirtį V. S., kuris, jų nuomone, veiks pareiškėjos naudai ir ja nuolat rūpinsis.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, daro išvadą, jog tarp V. S. ir V. S. jau kurį laiką susiklostė faktiniai rūpybos santykiai, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Teismo įsitikinimu, V. S. galės tinkamai įgyvendinti rūpintojo funkcijas atsižvelgiant į motinos interesų prioriteto principą, todėl yra pagrindas paskirti jį pareiškėjos rūpintoju (CK 3.279 straipsnio 3 dalis).

Ši nutartis vykdytina skubiai, nes delsimas vykdyti teismo procesinį sprendimą pažeistų neįgalaus asmens interesus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), V. S. rūpintoju.

Nutartį vykdyti skubiai.

Išaiškinti suinteresuotam asmeniui V. S., kad rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.