Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Atsakovo atstovo vertinimu, tai, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo darbo grafikas sutapo su dušo ar skalbyklos grafikais, nesudaro pagrindo neturtinei žalai patirti. Pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) pareigūnus, kurie būtų sudarę galimybę pareiškėjui naudotis dušu ar skalbykla po darbo valandų. Pareiškėjo darbdavys yra patvirtinęs, kad darbuotojams yra sudaryta galimybė po darbo pamainos nusiprausti po dušu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas (dabar BVK 35 str. 3 d. 3 p.). imperatyviai nurodo, jog atvirose kolonijose nuteistieji nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje Taigi pareiškėjas iki miego laiko turėjo teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje.

II.

8. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtintas Nuteistųjų atliekančių bausmę atviroje kolonijoje naudojimosi dušu grafikas patvirtina, kad 19 gyvenamosios patalpos būrio nuteistieji naudotis dušu galėjo antradieniais ir šeštadieniais (nuo 20.00 val. iki 21.00 val.). Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtintas Nuteistųjų atliekančių bausmę atviroje kolonijoje drabužių skalbimo grafikas patvirtina, kad 19 gyvenamosios patalpos būrio nuteistieji naudotis skalbykla galėjo trečiadieniais (nuo 9.00 val. iki 22.00 val.). Pateiktuose grafikuose nurodoma, kad nuteistieji (dirbantys pagal pamaininį darbo grafiką), kurie grafike numatytą skalbimo dieną išeina į darbą, dėl drabužių skalbimo atskirai derinasi su SVS pareigūnais priežiūros poste, o nuteistieji (dirbantys pagal pamaininį darbo grafiką), kurie grafike numatytą maudymosi dieną išeina į darbą, dėl maudymosi atskirai derinasi su SVS pareigūnais priežiūros poste.

9. Pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dirbo 6 dienas (4 dieninėje pamainoje, 2 naktinėje), 2022 m. lapkričio mėn. dirbo 11 dienų (4 dieninėje pamainoje, 7 naktinėje), 2022 m. gruodžio mėn. dirbo 10 dienų (3 dieninėje pamainoje, 7 naktinėje), nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 10 d. dirbo 2 dienas naktinėje pamainoje. Dieninėje pamainoje (nuo 6 iki 18 val.) pareiškėjas dirbo šiomis dienomis: 2022 m. spalio 22, 23, 30, 31 d., 2022 m. lapkričio 7, 15, 16, 23, 24 d., 2022 m. gruodžio 1, 2, 9 d. Naktinėje pamainoje (nuo 18 iki 6 val.) pareiškėjas dirbo šiomis dienomis: 2022 m. spalio 24, 25 d., 2022 m. lapkričio 2, 10, 17, 18, 25, 26 d., 2022 m. gruodžio 3, 4, 11, 12, 20, 27, 28 d., 2023 m. sausio 4, 5 d.

10. Įvertinus pareiškėjo darbo valandas ir pataisos namų direktoriaus patvirtintus nuteistųjų atliekančių bausmę atviroje kolonijoje drabužių skalbimo ir naudojimosi dušu laikus spręstina, jog teisė pasinaudoti skalbimo paslaugomis buvo užtikrinta, tačiau 2022 m spalio 25 d., 2022 m. lapkričio 26 d., 2022 m. gruodžio 3, 20, 27 dienomis pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, nes naktinė pamaina būdavo nuo 18.00 val. iki 6.00 val., o 19 gyvenamosios patalpos būrio nuteistieji naudotis dušu galėjo antradieniais ir šeštadieniais - nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nurodytomis dienomis (iš viso 5 dienos) teisė pasinaudoti dušu pareiškėjui nebuvo užtikrinta.

11. Pareiškėjo darbdavys yra patvirtinęs, kad darbuotojams yra sudaryta galimybė po darbo pamainos nusiprausti po dušu. Taip pat BVK 91 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad nuteistieji jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbinės veiklos atlikimo ar ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Šia teise kiekvieną savaitę pareiškėjas naudojasi, todėl, parvykęs į namus, turėjo galimybę nevaržomai naudotis ne tik dušu, bet ir skalbimo mašina.

12. Pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. kreipėsi į pataisos namų direktorių dėl naujai patvirtintų atvirosios kolonijos dušo ir drabužių skalbimo grafikų. 2022 m. lapkričio 7 d. pataisos namai pateikė atsakymą Nr. 2S-2096, kuriame nurodė, kad pareiškėjo darbdavys yra patvirtinęs, kad darbuotojams yra sudaryta galimybė po darbo pamainos nusiprausti po dušu, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistieji (dirbantys pagal pamaininį darbo grafiką), kurie grafike numatytą skalbimo ar maudymosi dieną išeina į darbą, dėl drabužių skalbimo ir maudymosi gali atskirai susiderinti grafiką su SVS pareigūnais priežiūros poste.

13. Iš į bylą pateiktos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 21 d. pažymos nustatyta, kad pareiškėjas dėl nesudaromų sąlygų po darbo valandų pasinaudoti dušu, išsiskalbti drabužius bei pasivaikščioti gryname ore, kreipęsis nebuvo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl drabužių skalbimo ir maudymosi atskiro grafiko suderinimo buvo kreipęsis į SVS pareigūnus. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, darė išvadą, kad dėl neužtikrintos teisės pasinaudoti dušu galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

III.

19. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

20. Teismo sprendimo turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimtą teismo sprendimą panaikinti. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų bausmės atlikimo sąlygų neužtikrinimu (nesudarant galimybės pasinaudoti dušu, skalbykla bei pasivaikščioti gryname ore) nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2023 m. sausio 10 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad dėl neužtikrintos teisės pasinaudoti dušu pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, tačiau nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl bausmės atlikimo sąlygų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, o tik deklaratyviai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

29. Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (pareiškėjui 5 dienas nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu), taip pat atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (pareiškėjas dėl individualaus prausimosi grafiko į SVS pareigūnus nesikreipė, nors tokia galimybė pataisos namuose buvo numatyta; kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbinės veiklos atlikimo ar ne darbo metu vykdavo į namus, kur galėjo nevaržomai naudotis ne tik dušu, bet ir skalbimo mašina; pareiškėjo darbo vietoje darbuotojams yra sudaryta galimybė po darbo pamainos nusiprausti po dušu), nenustačiusi, jog dėl pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, taip pat tai, kad kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.).

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies ­1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.