Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime nuo 2022-10-10 iki 2023-01-10 netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus pareiškėjui teisės į pasivaikščiojimą gryname ore, pasinaudoti dušu, skalbykla.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo sudaromos sąlygos pasinaudoti dušu, skalbykla bei pasivaikščioti gryname ore, nes dažnai prausimosi, skalbyklos ir pasivaikščiojimo laikas sutapdavo su darbo laiku.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Marijampolės kalėjime bausmę atliko atviroje kolonijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo UAB „Juodeliai“ pagal pamaininį darbo grafiką, trečioje pamainoje. Dieninė pamaina prasideda nuo 6.00 val. iki 18.00 val., naktinė pamaina – nuo 18.00 val. iki 06.00 val. (b. l. 69). Laikotarpiu nuo 2022-10-10 iki 2023-01-10 pareiškėjas gyveno miegamojoje patalpoje Nr. 19.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad atvirose kolonijose nuteistieji nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje.

Teismas pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja kokią laiko dalį atliekantys bausmę atvirosiose kolonijose nuteistieji turi praleisti lauke. Aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo sudaromos sąlygos po darbo valandų pasivaikščioti gryname ore atmestinos kaip nepagrįstos, nes iš pateiktų Marijampolės PN direktoriaus įsakymais patvirtintų atvirosios kolonijos Darbo dienų bei poilsio ir šventinių dienų dienotvarkių (b. l. 75, 78, 82, 86) nustatyta, kad pareiškėjas iki miego laiko turėjo teisę laisvai vaikščioti nustatytoje atvirosios kolonijos teritorijoje.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2022-12-30) 17.5 punktas numato, jog - nuteistieji į dušą išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti - ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444 (įsigaliojo nuo 2023-01-01), 24.5. punkte numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos - kasdien), resocializacijos priemones, susitikimus su gynėju (advokatu ar jo padėjėju).

BVK (redakcija nuo 2023-01-01) 92 straipsnio 7 dalis numato, jog jeigu nėra sudarytų sąlygų nuteistiesiems savarankiškai naudotis skalbyklos paslaugomis, ne rečiau kaip kartą per savaitę jiems turi būti sudarytos sąlygos gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius.

Bylos duomenys, t. y. Marijampolės PN direktoriaus 2022-10-25 įsakymu patvirtintas Nuteistųjų atliekančių bausmę atviroje kolonijoje naudojimosi dušu grafikas patvirtina, kad 19 gyvenamosios patalpos būrio nuteistieji naudotis dušu galėjo antradieniais ir šeštadieniais - nuo 20.00 val. iki 21.00 val. (b. l. 15).

Marijampolės PN direktoriaus 2022-10-25 įsakymu patvirtintas Nuteistųjų atliekančių bausmę atviroje kolonijoje drabužių skalbimo grafikas patvirtina, kad 19 gyvenamosios patalpos būrio nuteistieji naudotis skalbykla galėjo trečiadieniais - nuo 9.00 val. iki 22.00 val. (b. l. 16).

Teismas pažymi, jog pateiktuose grafikuose nurodoma, kad „nuteistieji (dirbantys pagal pamaininį darbo grafiką) kurie grafike numatytą skalbimo dieną išeina į darbą dėl drabužių skalbimo atskirai derinasi su SVS pareigūnais priežiūros poste“ ir „nuteistieji (dirbantys pagal pamaininį darbo grafiką) kurie grafike numatytą maudymosi dieną išeina į darbą dėl maudymosi atskirai derinasi su SVS pareigūnais priežiūros poste“.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2022-10-10 iki 2020-10-31 dirbo 6 dienas (4 dieninėje pamainoje, 2 naktinėje), 2022 m. lapkričio mėn. dirbo 11 dienų (4 dieninėje pamainoje, 7 naktinėje), 2022 m. gruodžio mėn. dirbo 10 dienų (3 dieninėje pamainoje, 7 naktinėje), nuo 2023-01-01 iki 2023-01-10 dirbo 2 dienas naktinėje pamainoje (b. l. 70-73).

Dieninėje pamainoje (nuo 6 iki 18 val.) pareiškėjas dirbo šiomis dienomis: 2022 m. spalio 22, 23, 30, 31 d., 2022 m. lapkričio 7, 15, 16, 23, 24 d., 2022 m. gruodžio 1, 2, 9 d.

Naktinėje pamainoje (nuo 18 iki 6 val.) pareiškėjas dirbo šiomis dienomis: 2022 m. spalio 24, 25 d., 2022 m. lapkričio 2, 10, 17, 18, 25, 26 d., 2022 m. gruodžio 3, 4, 11, 12, 20, 27, 28 d., 2023 m. sausio 4, 5 d.

Įvertinus pareiškėjo darbo valandas ir pataisos namų direktoriaus patvirtintus Nuteistųjų atliekančių bausmę atviroje kolonijoje drabužių skalbimo ir naudojimosi dušu laikus spręstina, jog teisė pasinaudoti skalbimo paslaugomis buvo užtikrinta, tačiau 2022 m spalio 25 d. (antradienis), 2022 m. lapkričio 26 d. (šeštadienis), 2022 m. gruodžio 3, 20, 27 dienomis pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, nes naktinė pamaina būdavo nuo 18.00 val. iki 6.00 val., o 19 gyvenamosios patalpos būrio nuteistieji naudotis dušu galėjo antradieniais ir šeštadieniais - nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nurodytomis dienomis (iš viso 5 dienos) teisė pasinaudoti dušu pareiškėjui nebuvo užtikrinta.

Tačiau teismas pažymi, kad atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjo darbdavys yra patvirtinęs, kad darbuotojams yra sudaryta galimybė po darbo pamainos nusiprausti po dušu. Taip pat BVK 91 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad nuteistieji jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbinės veiklos atlikimo ar ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Atsakovės atstovas nurodė, kad šia teise kiekvieną savaitę pareiškėjas naudojasi, todėl parvykęs į namus, turi galimybę nevaržomai naudotis ne tik dušu, bet ir drabužių skalbimo mašina.

Gavusi atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų neginčijo, juos paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis ir jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu dideliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-10-13 kreipėsi į pataisos namų direktorių dėl naujai patvirtintų atviros kolonijos dušo ir drabužių skalbimo grafikų (b. l. 29-32). 2022-11-07 pataisos namai pateikė atsakymą Nr. 2S-2096, kuriame nurodė, kad pareiškėjo darbdavys yra patvirtinęs, kad darbuotojams yra sudaryta galimybė po darbo pamainos nusiprausti po dušu, taip pat atkreipė dėmesį, kad „nuteistieji (dirbantys pagal pamaininį darbo grafiką) kurie grafike numatytą skalbimo ar maudymosi dieną išeina į darbą dėl drabužių skalbimo ir maudymosi gali atskirai susiderinti grafiką su SVS pareigūnais priežiūros poste (b. l. 33-35).

Iš į bylą pateiktos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023-01-21 pažymos (b. l. 12) nustatyta, kad pareiškėjas dėl nesudaromų sąlygų po darbo valandų pasinaudoti dušu, išsiskalbti drabužius bei pasivaikščioti gryname ore, kreipęsis nebuvo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl drabužių skalbimo ir maudymosi atskiro grafiko suderinimo buvo kreipęsis į SVS pareigūnus. Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės kalėjime poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, daro išvadą, kad dėl neužtikrintos teisės pasinaudoti dušu galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnis).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista J. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.