Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 23 d. paduotu suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasacinis skundas paduodamas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo. Nurodyta nutartimi teismas paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria teismas užbaigė fizinio asmens L. Ž. bankroto bylą, nurašė nepatenkintus L. Ž. kreditorių reikalavimus: UAB „General Financing“ – 1 183,87 Eur, valstybės įmonės Turto banko – 1 515,97 Eur, PlusPlus Capital AS, Lietuvoje atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo – 15 353,92 Eur, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ – 1238,03 Eur, antstolė E. M. – 149,41 Eur, UAB „Saurida“ – 141,02 Eur, UAB „Ignitis“ (buvusi – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) – 68,49 Eur, Valstybinis studijų fondas – 1 675,53 Eur, antstolis S. D. – 491,07 Eur. Šioje byloje kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 17 straipsnio 10 punktą bei neatsižvelgė į bankroto proceso esmę ir tikslus. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas galima daryti išvadą, kad bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi teisę ir gali panaudoti tik tiek lėšų, kiek numatyta mokumo atkūrimo plane ir tik plane apibrėžtiems būtiniesiems poreikiams tenkinti. Bet koks poreikis keisti būtiniesiems poreikiams skirtą lėšų sumą ar jos panaudojimų būdą, įstatyme yra siejamas su mokumo atkūrimo plano tikslinimu (FABĮ 17 straipsnio 1 punktas). Poilsinės kelionės į užsienį negali būti vertinamos kaip būtinasis bankrutuojančio asmens poreikis. Kreditoriaus įsitikinimu, būtinieji poreikiai FABĮ prasme turėtų būti aiškinami kaip kiekvienam asmeniui būdingi įprastiniai baziniai poreikiai (maisto ir ne maisto prekių ir paslaugų poreikiai), neskaitant poreikių, kuriuos lemia individualios su bankrutuojančio asmens asmeniu susijusios aplinkybės (pvz., sveikatos būklė, profesija, darbo pobūdis ir pan.). Taigi, suinteresuoto asmens teigimu, teismai netinkamai aiškino, taikė minėtą teisinį reguliavimą, tinkamai neįvertino akivaizdaus pareiškėjos nesąžiningumo ir nepagrįstai užbaigė bankroto bylą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.