Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

spręsdama privačios kaltintojo A. R. skundo privataus kaltinimo tvarka priėmimo klausimą dėl baudžiamosios bylos G. G., E. G., J. G., B. K., R. D. iškėlimo ir jų nubaudimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

privati kaltintoja teismui pateikė skundą, privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašo iškelti baudžiamąją bylą ir nubausti G. G., E. G., J. G., B. K., R. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnį. Viso skunde nurodyta 13 nusikalstamų veikų epizodų.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos BPK 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs E. Ž. Teisių Teismas aiškindamas E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja aprašomas galimai padarytas nusikalstamas veikas išskaido pagal asmenis atskirai nurodydama kiekvieno asmens veiką, tokiu būdu, tie patys įvykiai aprašomi kelis kartus, nurodomi tie patys įžeidžiantys žodžiai skiriasi tik kaltinamų asmenų vardai. Iš tokio veikų aprašymo negalima suprasti ar tai to paties įvykio metu keli asmenys išvadino pareiškėja įžeidžiančiais žodžiais, ar jie veikė kaip bendrininkai, ar visgi tai buvo skirtingi įvykiai. Tokiu būdu aprašytos veikos 2013-10-16, 2013-12-15, 2014-07-11 yra nekonkrečios, kas apsunkintų ne tik kaltinamųjų gynybą, bet ir užvilkintų teisminį nagrinėjimą. Įvykiai išdėstomi chronologine tvarka, kiekvienas įvykis turi būti smulkiai aprašytas, jei tame įvykyje dalyvavo keli asmenys tokiu atveju, turi būti smulkiai aprašyta kiekvieno asmens veiksmai, nurodytas jų teisinis įvertinimas. Tik žinant bendrą įvykio informaciją, galima pereiti prie kiekvieno asmens veikos įvertinimo. Pareiškėja aprašydama 2013-12-15 veiką (3 ir 7 epizoduose) nurodo identišką nusikalstamos veikos aprašymą tiek dėl G. G. tiek ir dėl R. D.. Netgi nurodyti identiški prieš ją pavartoti žodžiai, todėl akivaizdu, jog du skirtingi žmonės vienu ir tuo pačiu metu negalėjo pasakyti kokių pat žodžių. Veikos aprašymas neatskleidžia įvykio aplinkybių, eigos, negalima suprasti kada, koks asmuo pavartojo vieną ar kitą įžeidžiantį žodį.

Kai kurios veikos netiksliai nurodyta įvykio vieta ir laikas. Pvz. 2, 4 epizoduose nurodyta matuojant žemės sklypą, tačiau nepateikiami tikslesni duomenys, kieno tai sklypas, kur jis yra, koks identifikacinis numeris. Kituose epizoduose taip pat netiksliai aprašoma įvykio vieta, turi būti sukonkretinta pareiškėjos namų valdos vieta (vietos) kur vyko įvykiai, kur tuo metu buvo nukentėjusioji, kur nusikalstamų veikų padarymu kaltinami asmenys. Abstraktus (nekonkretus) nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, jų eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Išdėstant faktines aplinkybes, būtina nurodyti tikslų galimos nusikalstamos veikos padarymo laiką, konkrečią vietą.

Viename skunde yra nurodyti net 5 kaltinami asmenys, kurie kaltinami 13 epizodų. Iš veikų aprašymų matyti, kad kai, kurie asmenys, nei veikos tarpusavyje niekaip nesusiję, pvz. E. G. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, kurios nesusijusios su kitais kaltinamais asmenimis. Susidaro vaizdas, jog pareiškėja vienu skundu norėtų patraukti atsakomybėn visus asmenis, kada nors ja įžeidusius. Tai gal ir patogu pareiškėjai, tačiau dėl skirtingų veikų, kuriose figūruoja skirtingi kaltinamieji asmenys turi būti pradėti skirtingi procesai, užvedamos skirtingos bylos.

Iš pirmame epizode nurodytos, 2013-10-16 veikos aprašymo, matyti, kad dėl sužalojimo žala jau buvo atlyginta, tačiau dėl įžeidimo ne. Neaišku, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo atlyginta žala, šalių susitarimu, ar dėl to jau vyko teisminis procesas, jei taip tai kyla pagrįstų abejonių ar nėra antrą kartą reiškiamas skundas dėl to paties įvykio.

2014-07-11 veika, nurodyta 11 ir 13 epizoduose, jau yra nagrinėjama pas tą patį teisėją byloje PK-60-906/14. Pažymėtina, kad dėl šios veikos A. R. yra pareikusi priešpriešinį skundą kaltindama G. G., pagal BK 155 str. 1 d. Jei dėl to paties įvykio buvo ir daugiau kaltinamų asmenų, tai jiems, taip pat turėjo būti pareikšti kaltinimai, toje pačioje byloje, priešpriešiniame kaltinime. Tai, kad nukentėjusioji dėl to paties įvykio inicijuoja naujas bylas, vertintina kaip piktnaudžiavimas savo teise, siekiu pasibylinėti dar kartą teisme ir galimai tikėtis kitos sudėties teismo skirtingo veikos įvertinimo. Teismas sprendžia, jog dėl to paties įvyko antras baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jei nebuvo kliūčių pareikšti kaltinimus pirmojoje byloje.

Iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėja jai padarytą neturtinę žalą įvertino po 2000 Lt dėl kiekvieno epizodo iš kiekvieno asmens. Nurodo, kad patyrė fizinį skausmą ir moralinius išgyvenimus nepatogumus dėl padaryto nusikaltimo, tačiau neaišku dėl kurio padaryto nusikaltimo. Neaišku kuo pasireiškė fizinis skausmas ir kuriuo metu jis buvo patirtas. Neaišku ar po kiekvieno įžeidimo ji lankėsi pas gydytoja ir vartojo vaistu. Visi įvykiai gana skirtingi dalyvavusių asmenų skaičiumi, išsakytais žodžiais, trukme, tačiau visi įvykiai įvertinti vienoda neturtine žala. Kiekviena veika turi būti atskirai įvertinta ir aprašyta dėl patirtos žalos dydžio ir kuo ji pasireiškė, kitaip neaišku, kokiais kriterijais yra pamatuotas kiekvieno kaltinamojo padarytos žalos dydis.

Turi būti pateiktas veikų teisinis įvertinimas, nurodyta, kodėl vienas ar kitas žodis prilyginamas įžeidimui. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja ir jos atstovas nelabai supranta kuo skiriasi įžeidimas nuo šmeižtos. Neaišku kodėl tokius žodžius, kaip „vagis“ ir „banditė“ laiko įžeidimu, o ne šmeižtu, ar šie žodžiai atitinka tikrovę.

Dar vienas itin svarbus skundo turinio reikalavimas yra įpareigojimas pateikti duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalis). Nesant duomenų patvirtinančių kaltinimą, būtų suteikta galimybė reikšti nepagrįstus kaltinimus, vien tam, kad pasibylinėti, tačiau teismo procesas neturėtų jokios perspektyvos, todėl kaltinimą pagrindžiančių duomenų nurodymas skunde yra privalomas. Šiuo atveju liudytojai nors ir nurodomi tačiau nenurodyti jų adresai. Kai kurie kaltinimai yra grindžiami tik kaltinamųjų parodymais. Kaltinamųjų parodymai apie savo pačių padarytą veiką ir kitų kaltinamųjų, bei jų šeimos narių parodymai aiškiai nepakankami proceso pradėjimui. Prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso, kaip minėta, kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista E. Ž. teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. R. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą A. R. skundą ir grąžinti jį pareiškėjai.

Ši nutartis per 7 dienas, nuo nutarties gavimo dienos, gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.