Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. D. 2010 m. gruodžio 10 d. apie 22 val. Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie A. S. priklausančio gyvenamojo namo, tyčia, dujų balionėliu papurškė M. S. į veidą, šiam prisidengus, spyrė nukentėjusiajam į galvą, nuo smūgio M. S. nukritus ant žemės, spyrė šiam ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prie kelio, esančio šalia M. K. sodybos, vėl papurškė dujų balionėliu M. S. į veidą, jį pastūmė, šiam nukritus ant žemės, spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais M. S. padarė veido sumušimus, nosies bei dvigubą apatinio žandikaulio lūžius, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, kairės akies vokuose, kairėje pažandėje, poodines kraujosruvas kojose, t.y. nesunkiai sutrikdė M. S. sveikatą, dėl tokių sužalojimų M. S. liko gulėti lauke esant žemai oro temperatūrai iki 2010 metų gruodžio 11 d. 3.30 val. ryto, dėl to atsirado II-ojo laipsnio plaštakų pirštų nušalimas.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, jog 2010 m. gruodžio 10 d. vakare kartu su J. Z., M. S., K. K. ir V. B. jo namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko M. S., kartu su J. Z., nusprendė eiti namo, jis išėjo su jais. Nurodo, jog išėjęs prie savo namų M. S. sudavė 3-4 smūgius, vėliau, jau nuėjus prie M. S. močiutės namų, sudavė dar 1-2 smūgius. Prie namų smūgiavo kumščiu į galvą, į kažkurią kūno vietą spyrė, prie M. S. namų – sudavė tik į šoną. Smurto priežasčių negalėjo paaiškinti, nurodęs, kad su M. S. konfliktavo vasarą dėl „kažkokių reikalų“, be to, norėjo, kad tą vakarą jo namuose buvęs M. S. eitų namo, nes pradėjo snūduriuoti. Smurtaudamas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokio dujų balionėlio neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis iš dalies neigia savo kaltę, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. S. parodė, jog kartu su J. Z., D. D. gėrė alkoholį D. D. namuose, vakare, apie 22 val. susiruošė eiti į namus pas močiutę. Tik išėjus iš D. D. namų ir išgirdęs, kad jį D. D. šaukia vardu, atsisuko, ir tik atsisukus, D. D. dujų balionėliu papurškė į akis. Tą dujų balionėlį matė D. D. rankose dar prieš išeinant iš namų. Tik papurškęs dujų, D. D. pradėjo smūgiuoti jam ar tai iš kojų, ar tai iš rankų. Prieš smūgiuodamas jam D. D. nesakė, už ką muša, pats jis nesuprato, už ką mušamas. Viso sudavė nuo 5 iki 10 smūgių, gal daugiau, smūgių neskaičiavo. Baigus D. D. mušti, jis ėjo į močiutės namus, D. D. kartu su J. Z. ėjo šalimais, suprato, kad šie eina dar ieškoti alkoholio. Tačiau priėjus močiutės namus, D. D. prieš jį vėl pradėjo smurtauti – iš pradžių papurškė dujų į veidą, pargriovė bei pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Prašė, kad D. D. nemuštų, tačiau šis neklausė. Už ką mušė, nesuprato, tačiau D. D. sakė, jog „už tą ir už tą“. Viso sudavė ne mažiau 10 smūgių. D. D. pradėjus smurtauti, jis neteko sąmonės ir prabudo tik pusnyje. Bandė stotis, tačiau neklausė kojos. Jautė, kad galva ištinusi, iš nosies bėgo kraujas. Jis kieme pragulėjo, kol jo nerado jo močiutė. Dėl patirto smurto buvo sužalotas, gulėdamas sniege nušalo rankas. Nurodo, jog patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.

Liudytojas J. Z. parodė, jog tą dieną kartu su M. S., D. D., V. B., K. K. gėrė alkoholį D. D. namuose. Begeriant V. B. ir K. K. išėjo, jie liko trise. Apie 22 val. nusprendė išeiti iš D. D. namų. Dėl ko nusprendė išeiti, neprisimena, mano, kad galėjo eiti dar alkoholio ieškoti. Begeriant tarp M. S. ir D. D. konfliktų nebuvo. Išėjus iš D. D. namų, užėjus už namo kampo, D. D. pradėjo M. S. mušti. Pirmus du smūgius smogė į veidą, po antro smūgio M. S. parkritus, D. D. pradėjo jį spardyti. Jis bandė užstoti M. S., tačiau D. D. liepė atsitraukė, jis pakluso. D. D. baigus smurtauti prieš M. S., šis atsistojo ir visi ėjo link M. S. močiutės namų. Eidamas matė, jog M. S. iš nosies bėga kraujas. Tik priėjus M. S. močiutės namą ir M. S. įsukus į keliuką, D. D. vėl pradėjo mušti M. S.. Matė, kaip sudavė vieną smūgį į veidą, M. S. parkrito. Tuo metu jam paskambino ir jis atsiliepęs atsitraukė. Atsitraukęs girdėjo M. S. prašymus, kad D. D. liautųsi mušti. Kai baigė kalbėti telefonu, prie jo priėjo D. D. ir pasakė, kad eitų iš čia. Nueidamas matė, kad M. S. gulėjo, bandė stotis. Kai buvo D. D. namuose matė, kad šis turėjo dujų balionėlį, tačiau kad prieš mušdamas M. S. būtų jį panaudojęs, nematė.

Liudytoja M. K. parodė, jog 2010 m. gruodžio 10 d. vakare laukė atvažiuojančio anūko M. S., tačiau šis vakare nepasirodė. Apie 3.30 val. nakties prabudus jai pasidarė neramu ir nutarė eiti pas draugus paklausti, gal šie ką nors žinos apie M. S.. Tačiau tik pradariusi duris pamatė gulintį M. S., šis visas buvo sušalęs, sumuštas. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ši anūką išvežė. Apie įvykį pranešė savo dukrai. Dieną matė išgulėtą sniegą, šliaužimo žymes, ant laiptų matė kraują.

Liudytoja M. S. parodė, jog apie tai, kad sumuštas sūnus M. S., sužinojo ryte apie 5 val., kai paskambino jos mama. Sūnų matė susuktą į antklodes, jis buvo be sąmonės, gargaliavo. Iš pėdsakų kieme susidarė įspūdį, kad sūnus nuo kelio iki namo paršliaužė, visur buvo kruvina. Dėl patirtų sužalojimų sūnus gydėsi Panevėžyje, vėliau – Vilniuje. Dėl sūnaus sužalojimo pergyveno, rūpinosi juo, lankė ligoninėse. Pats sūnus pasakojo, kad jį nupurškė dujomis ir sumušė.

Liudytoja S. R. parodė, jog yra M. S. sesuo. Apie tai, kad jis sužalotas, sužinojo 2010-12-11 apie 4 val. Brolį pamatė tą pačią dieną, po pietų, padarė ir jo nuotraukas. Brolis atrodė baisiai. Jis papasakojo, kad jam dujomis purškė D. D., jis ir sumušė jį. M. S. pasakojo, kad šliaužė, bet labiausiai akcentavo į tai, kad skauda. Brolis ligoninėse pragulėjo apie 20 dienų, tomis dienomis ji jį lankė.

Liudytojas V. B. parodė, jog tą dieną gėrė kartu su J. Z., K. K., M. S. ir D. D. pastarojo namuose. Pamena, jog M. S. sakė, kad D. D. yra geras draugas, konfliktų tą vakarą tarp jų nebuvo, tačiau jų tarpusavio santykiai ne per patys geriausia – vasarą buvo konfliktas, kurio metu D. D. buvo apkaltintas išdaužęs stiklus, o M. S. tada pabėgo. Vienu metu jis su K. K. išėjo namo, o vėliau sužinojo, kad D. D. tą naktį sumušė M. S.. Parodė, kad apskritai M. S. nebūdavo pageidaujamas jų kompanijoje.

Liudytojas K. K. (K.) parodė, jog tą vakarą gėrė D. D. namuose, be jų buvo J. Z., V. B., M. S.. M. S. buvo girtesnis nei kiti, tačiau tarpusavio konfliktų nei tarp vieno jų nebuvo. Parodė, jog šiaip D. D. ir M. S. yra draugai. Po kurio laiko jis išėjo namo, kiti pasiliko.

Ekspertė M. K. patvirtino duotą specialisto išvadą dėl sužalojimų pobūdžio, atsiradimo mechanizmo, kategoriškai paneigė galimybę, jog sužalojimai, dėl kurių buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padaryti krentant nukentėjusiajam ant žemės. Kadangi specialisto išvadą rašė pagal dokumentus, į klausimą, ar sužalojimai padaryti vienu metu, ar skirtingu, atsakyti negalėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 8-12) matyti, jog apžiūrėta vietovė Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), šalia A. S. sodybos, apžiūros metu rasta pėdsakų brydė nuo kelio iki namo, šalia namo šiaurės rytų pusės namo matosi išmindžiotas – išgulėtas sniegas, nuo tos vietos rasta pėdsakų brydė ligi sodybos gyvatvorės, ten taip pat išmindžiotas – išgulėtas sniegas, rasta dėmių, panašių į kraują. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 13-18) matyti, jog apžiūrėta vietovė Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), šalia M. K. sodybos, apžiūros metu rastas išgulėtas – išmindžiotas sniegas ant keliuko į sodybą, rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują; nuo šios vietos ligi namo durų matosi žymės, panašios į šliaužimo, jos veda į namo kiemą; ant laiptų prie durų bei ant pačių lauko durų fiksuotos dėmės, panašios į kraują. Iš specialisto išvados Nr. G127/1105 (b.l. 25-26) matyti, jog įvertinus medicininės dokumentacijos įrašus, M. S. nustatytas veido sumušimas, nosies bei dvigubas apatinio žandikaulio lūžiai, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos ausų kaušeliuose, kairės akies vokuose, kairėje pažandėje; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais septyniais ar daugiau trauminiais poveikiais; dėl nosies kaulų bei dvigubo apatinio žandikaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; poodinės kraujosruvos kojose padarytos kietais bukais daiktais, trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima, - sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; II-o laipsnio M. S. plaštakų pirštų nušalimas padarytas žemos temperatūros poveikio, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, - šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš liudytojo J. Z. apklausos protokolo (b.l. 36-39) matyti, jog iš esmės jis ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. D. 2010 m. gruodžio 10 d. vakare, apie 22 val., Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) prie A. S. namų ir M. K. sodybos, vartojo fizinį smurtą prieš M. S., įspirdamas bendrai ne mažiau 15 smūgių M. S. į įvairias kūno vietas, sukeldamas M. S. dėl nosies kaulų bei dvigubo apatinio žandikaulio lūžių nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė kitus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusysis dėl pavartoto smurto, esant žemai temperatūrai, liko gulėti lauke iki kitos dienos 3.30 valandos ryto bei patyrė II laipsnio nušalimus. Todėl D. D. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pripažįstama, kad D. D. smurtas buvo tyčinis, nukreiptas tiesiogiai į nukentėjusįjį, kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, pasekmes, ir jų siekė. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, patikslina kaltinimą nurodant, jog pirmame nusikalstamos veikos etape D. D. įspyrė ne mažiau 5 smūgių, antrame etape – ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat, atsižvelgdamas į liudytojos M. K. paaiškinimus teisme, patikslina laiką, iki kada M. S. pragulėjo lauke esant žemai temperatūrai. Šie patikslinimai faktinių bylos aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų nesuvaržė, padėties nepablogino. Teismas, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmeta kaltinamojo D. D. paaiškinimus, jog jis nepurškė M. S. į veidą dujų balionėliu, nevartojo tokio intensyvaus smurto, nei nurodoma kaltinime, nes šie jo paaiškinimai buvo paneigti nukentėjusiojo M. S., liudytojo J. Z. parodymais, šiuos parodymus netiesiogiai patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė M. K.. Be to, tą aplinkybę, jog D. D. tą vakarą turėjo dujų balionėlį, patvirtino ir J. Z., tai, kad buvo purškiama dujomis, M. S. po konflikto sakė ir savo seseriai S. R., motinai M. S.. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo advokato I. Ruželės teiginius baigiamosiose kalbose, jog M. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats, krisdamas, nes buvo pakankamai išgėręs, tačiau šią galimybę susižaloti pačiam kategoriškai atmetė teisme liudijusi ekspertė M. K., patvirtinusi išvadas, surašytas teismo medicinos specialisto išvadoje, ir šių išvadų I. Ruželė nenuneigė, nenurodė argumentų, dėl kurių jam kelia abejones ekspertės išvadas. Teismas irgi neturi pagrindo abejoti ekspertės išvada, nenustatyta, kad prieš M. S., be D. D., būtų kitas smurtavęs, nenustatyta, kad M. S. tyčiniais veiksmais būtų daręs sau tokius sužalojimus. Taip pat teismas kaip nepagrįstus atmeta kaltinamojo gynėjo advokato I. Ruželės teiginius dėl nušalimų ir priežastinio ryšio su D. D. veika nebuvimo, jog pats nukentėjusysis buvo tiek apsvaigęs, kad pusnyje galėjo užmigti dėl girtumo ir nebepareiti į namus bei nušalti. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad M. S. iki M. K. sodybos, kur jis ketino apsistoti, ėjo pats, girtumas jam tai daryti nekliudė, nei kaltinamasis, nei liudytojas J. Z., ėję kartu su M. S., neparodė, jog M. S. būtų pakeliui griuvinėjęs ir ilgą laiką nesikėlęs dėl girtumo. Nustatyta, kad M. S. negalėjo paeiti po to, kai D. D. prieš jį, ant keliuko į M. K. sodybą, pavartojo smurtą (nukentėjusiojo M. S., liudytojo J. Z. parodymai). Todėl pripažįstama, kad visi sužalojimai – tiek atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiek nežymų, yra atsiradę dėl D. D. veiksmų, ir jis už tai privalo atsakyti.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. D. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, trukmę (suduoti ne mažiau 15 smūgių, tarp jų – ir į galvą), padarymo motyvus (be jokios aiškios priežasties). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas 17 m. amžiaus, yra neteistas (b.l. 81), nebaustas administracine tvarka (b.l. 83, 84), mokymosi įstaigos, kurioje jis mokosi nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., charakterizuojamas iš esmės teigiamai (nurodyta, kad praleidžia daug pamokų, tačiau daugiausiai – dėl ligos, bet yra ir nepateisintų) (b.l. 89), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena sunkinanti. Nustatyta, jog kaltinamasis D. D. auga su motina, gyvenimo sąlygos yra geros, pati motina vaiką charakterizuoja teigiamai, kaip paklusnų ir nekeliantį problemų, iš suaugusiųjų nusiskundimų taip pat nėra gavusi. Tačiau, vertinant įvykio aplinkybes, kitų asmenų paaiškinimus, paties kaltinamojo paaiškinimus, akivaizdu, kad tai nėra pirmas kartas, kai D. D. vartoja alkoholinius gėrimus, ir tos aplinkybės jis nevertina kaip neigiamos ar smerktinos. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šios nusikalstamos veikos padarymą laisvės apribojimo bausmę, dydį parenkant sankcijos vidurkio ribose, nustatant tam tikrus įpareigojimus, susijusius su mokymusi, nemokamumais darbais (atsižvelgus į tai, kad D. D. veika smurtinė, dėl kurios nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas). Nors kaltinamojo gynėjas advokatas I. Ruželė prašo, jeigu D. D. būtų pripažintas kaltu, taikyti BK 93 str. bei atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, šis prašymas nepagrįstas. BK 93 str. numatyti atvejai, kada gali būti atleistas nepilnametis nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat turi būti sąlyga, kad yra pagrindas manyti, jog nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, išvados, jog kaltinamasis D. D. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, negali daryti. Kaltinamasis D. D., ikiteisminio tyrimo metu – įtariamasis D. D., nuo pat pirmos apklausos neigė savo kaltę ir jos nepripažino (b.l. 72, 75), savo kaltę iš dalies pripažino ir paaiškinimus davė tik teisme, išklausęs nukentėjusiojo, liudytojų, ekspertės, kas duoda pagrindą manyti, jog parodymus davė priremtas byloje esančių įrodymų, tačiau net ir duodamas paaiškinimus siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, neigė smurtinius veiksmus, kurių pėdsakai objektyviai atspindėti specialisto išvadoje ir liudytojos darytose fotonuotraukose. Todėl daroma išvada, kad vien baudžiamasis procesas D. D. neturės teigiamos įtakos, ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės nebus pasiekti bausmės tikslai. Priešingai, nepilnamečiui nepaskyrus bausmės, jam gali susidaryti negatyvi nuomonė, jog taip ir liko nenubaustas už tokio pobūdžio smurtinį nusikaltimą, ir dar labiau paskatins jį nusižengti įstatymams ir dar kartą.

Nukentėjusysis M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 546,04 Lt turtinės ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 140). Nurodo, jog turtinę žalą sudaro pinigai, kuriuos jo artimieji išleido kelionėmis į gydymo įstaigas, veždavo sultis, šiuos pinigus jis yra jiems padengęs. Be to, dėl kaltinamojo veikos jis patyrė didelį fizinį skausmą, paliktas sumuštas ant sniego apšalo rankas, dėl ko ir dabar išlikę liekamieji reiškiniai, sunkiai valdo nušalusius pirštus. Teigia, jog gydant sužalotą žandikaulį teko išrauti du sveikus dantis, kuriuos ateityje teks protezuoti. Per tą laiką, kol žandikauliai buvo sutvirtinti vielomis, tuo metu galėjo maitintis tik skystu maistu. Todėl neturtinę žalą vertina 40000 Lt. Kaip įrodymus, patvirtinančius turtinę ir neturtinę žalą, pateikė 5 UAB „Velseka“ išduotus mokėjimo kvitus (b.l. 145), VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos išduotą epikrizę (b.l. 146), VšĮ Panevėžio Neurochirurgijos skyriaus išrašytą epikrizę (b.l. 147). Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dėl turtinės žalos. Remiantis LR CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamasis D. D. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam M. S., ši turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 str.). Nukentėjusysis kaip įrodymus, patvirtinančius išlaidas dėl artimųjų lankymo, pateikė kvitus iš degalinės, epikrizes, kuriose nurodoma, kiek jis laiko prabuvo gydymosi įstaigose (VšĮ Panevėžio ligoninėje – nuo 2010-12-11 iki 2010-12-14, VšĮ VU ligoninės Žalgirio klinikoje – nuo 2010-12-14 iki 2010-12-30), nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po sužalojimo buvo lankomas artimųjų tiek Vilniuje, tiek Panevėžyje, be to, pagal traumos pobūdį jam buvo apsunkintas galėjimas valgyti įprastą maistą (dėl žandikaulio sutvirtinimo apie 3 mėn. (Epikrizės rekomendacijos (b.l. 146)), manoma, jog M. S. neišvengiamai patyrė tam tikrus ir turtinius nuostolius, ne tik kurui artimiesiems jį lankyti, bet ir papildomam maistui, kitiems kasdieniams su sužalojimais susijusiems poreikiams tenkinti, todėl, nežiūrint į tai, kad dalis perkamo kuro iškart po sužalojimo galėjo būti vartojama ne tik nukentėjusiojo interesais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo yra priteisiama 546,04 Lt turtinės žalos. Su tokiu ieškiniu sutinka ir kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. D., nurodydama, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo artimieji patyrė tam tikrą turtinę žalą važinėjant į gydymo įstaigas, tiekiant papildomą maistą, už šią žalą atsakingas yra ir jos sūnus. Dėl neturtinės žalos. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybė atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, sužalota nukentėjusiojo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos M. S., dydį, atsižvelgia į tai, jog sužalojimas yra nesunkus, sukėlęs didelius nepatogumus, M. S. nuo 2010-12-11 iki 2010-12-30 gulėjo gydymosi įstaigose, jam dėl lūžusio žandikaulio 4 sav. buvo sudėti įtvarai, po įtvarų nuėmimo jam buvo skirta minkšto maisto dieta, pergyveno ne tik dėl žandikaulio lūžių, bet ir nušalimą patyrusių rankų. Įvertinus šias aplinkybes pripažįstama, kad M. S. patyrė didelius emocinius išgyvenimus (tiek smurtaujant prieš jį, tiek po to, kai atgavęs sąmonę sniege bandė paršliaužti į namus, laiką, praleistą lauke), fizinius nepatogumus, susijusius su trauma. Atsižvelgia ir į pačio nusikaltimo pobūdį (nesunkus nusikaltimas, tyčinis, padarytas neblaivaus asmens), pavojingumo laipsnį (suduota ne mažiau 15 smūgių), į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį (kaltinamasis yra nepilnametis, savo turto neturi, gyvena su motina, kuri jį išlaiko, abu tėvai išsituokę, tėvas – neįgalus (b.l. 166), atstovų pagal įstatymą turtinė padėtis nėra labai gerai (b.l. 167-173), motyvus (be aiškios priežasties), atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, studentas, remiamas tėvų), taip pat į faktines nusikalstamos veikos aplinkybes (nukentėjusysis pats girtavo su kaltinamuoju). Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į suformuotą teismų praktiką (baudžiamosiose bylose dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų buvo priteisiama nuo 800 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010)) teismas mano, jog 9500 Lt dydžio neturtinės žalos, įvertinus paminėtas aplinkybes, yra pakankama piniginė kompensacija M. S. už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas kaip galimus precedentus minėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-138/2011 bei Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-345/2011, tačiau šiose bylose faktinės aplinkybės yra kitos, padarytų sužalojimų pobūdis ir liekamieji reiškiniai ne tie, tuo labiau, jog byloje Nr. 2K-138/2011 nebuvo svarstomas klausimas dėl priteistos neturtinės žalos. Advokatas nepaminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2011, priimtoje 2011 m. birželio 29 d., kur už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl abipusio žandikaulio lūžio buvo priteista 10 000 Lt, kuri pagal sužalojimo pobūdį būtų panašesnė nei advokato paminėtos nutartys, tačiau ir šioje baudžiamojoje byloje faktinės aplinkybės kitos ir nusikalstamos veikos pobūdis yra kitoks, nei byloje, kurioje kaltinamas D. D.. Nors nukentėjusiojo atstovas advokatas M. V. K. nurodo, kad būtina palikti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl ateityje būsimo dantų protezavimo išlaidų, tokio procesinio sprendimo BPK 115 str. nenumato. Tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusysis M. S., patyręs naujas išlaidas, negalės kreiptis dėl lėšų priteisimo civilinio proceso tvarka (kitas ieškinio dalykas).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vardu pareiškė kaltinamajam D. D. 9868,23 Lt dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 46-47, 50-51). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl M. S. gydymo patirtos gydymo išlaidos: nuo 2010-12-11 iki 2010-12-14 VšĮ Panevėžio ligoninėje (4139,30 Lt) bei nuo 2011-12-14 iki 2010-12-30 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (5728,93 Lt). Šios lėšos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis LR CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamojo D. D. nusikalstamų veiksmų M. S. gydymui buvo išleista 9868,23 Lt, šios lėšos buvo apmokėtos iš PSDF, D. D. privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi, remiantis LR sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žala iš kaltinamojo D. D. priteisiama šiai institucijai. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas I. Ruželė, kaltinamojo atstovė pagal įstatymą R. D. teigia, kad už M. S. gydymą dėl nušalimo jie neprivalo atsakyti, nustačius, kad dėl kaltinamojo D. D. veiksmų ir šių M. S. sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys (motyvai išsamiau išdėstyti aprašomojoje dalyje dėl veikos kvalifikavimo), pripažįstama, kad D. D. privalo atlyginti visas dėl M. S. gydymo valstybės patirtas išlaidas.

CK 6.276 str. numatyta, jog nepilnametis nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau jeigu toks asmuo neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą dalį turi atlyginti tokio nepilnamečio tėvai arba rūpintojai (CK 6.276 str. 2 d.). Kadangi D. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir procesinio sprendimo metu yra nepilnametis, esant sąlygoms, atitinkamą dalį padarytos žalos atlyginti turi jo atstovai pagal įstatymą R. D. ir R. D..

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d., iš kaltinamojo D. D. išieškoma valstybei 78 Lt proceso (pašto) išlaidų (2011-08-24 pažyma).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei paskirti laisvės apribojimą 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant jį bausmės vykdymo metu pradėti mokytis bei neatlygintinai per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, paskirtą D. D., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. S. ieškinį tenkinti iš dalies bei iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 546,04 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus 04 ct) turtinės žalos bei 9500 Lt (devynis tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jei D. D. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos išieškojimą nukreipti į D. D. tėvus R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Civilinį ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. k. 191351679, tenkinti visiškai ir priteisti iš D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 9868,23 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 23 ct) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Jei D. D. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos išieškojimą nukreipti į D. D. tėvus R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Išieškoti iš nuteistojo D. D. valstybei 78 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus) proceso (pašto) išlaidų valstybei (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.