Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A. P., Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato atstovams Džeraldui Baliūnui ir Linui Dovydėnui, nukentėjusiesiems A. V., V. B. ir R. B., išnagrinėjęs S. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A. P. kaltinama pagal ATPK 188 str. (du epizodai) ir 188²⁰ str. ( du epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. P. 2013-08-04 apie 17 val. 20 min. savavaldžiavo neleisdama gyventojams naudotis jai daline nuosavybės teise priklausančiu vandens telkiniu, esančiu (duomenys neskelbtini), po ko iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, reikalaudama, kad policijos pareigūnai nuo jai daline nuosavybės teise priklausančio vandens telkinio išvaikytų besimaudančius ir žvejojančius gyventojus. Taip S. A. P. pažeidė LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( 2012-09-25, Nr. D1-771) 18 p., nurodantį, kad „vandens telkinio savininkas jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje išduoda mėgėjų žvejybos leidimus ar suteikia nemokamą žvejybos teisę. Jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybės teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje“, taip pat pažeidė Panevėžio apskrities viršininko įsakymu „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypo ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ (2003-02-20, Nr. Ž-610) įtvirtintą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu“.

Dar S. A. P. 2013-09-18 apie 17 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), atėjusi prie bendros nuosavybės teise priklausančio vandens telkinio, vijo nuo jo A. V., trukdė žvejoti, nurodydama pasišalinti, taip savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, tuo nesilaikė Panevėžio apskrities viršininko 2003-02-20 įsakymo Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypo ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ 2.2 punkto reikalavimų.

Taip pat S. A. P. 2013-09-18 apie 17 val. 47 min. telefonu paskambino į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK reikalaudama atvykti ir išvaryti A. V., kuris žvejojo bendra nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje neturėdamas jos leidimo, žinodama, kad nėra pagalbos poreikio, būdama susipažinusi su teisės aktais, reglamentuojančiais žvejybą privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklėmis, 2012-09-25 Nr. D1-771, pažeidė 18 p. reikalavimus.

Apklausiama S. A. P. nurodė, kad kaltinimus suprato, tačiau jų nepripažįsta, nors neginčijo atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus. Paaiškino, kad neturi dokumentų, suteikiančių teisę jai vienai dalinti leidimus žvejybai visam ežerui. Turėjo leidimą naudoti žūklės plotą, tačiau byloje pateiktas leidimas yra sustabdytas. Žvejoti visame ežere leidimų niekas neturi teisės išrašyti. 2013-09-18 A. V. žvejojo jiems (P.) priklausančioje tvenkinio dalyje. Ji ir jos vyras prašė A. V. išeiti, tačiau jis neišėjo. Yra ežero planas, yra sukalti kuoliukai, yra telefono numeris. Kai A. V. prašymo neįvykdė ir neišėjo nuo vandens teikinio pakrantės, ji paskambino policijai, tačiau policija atsisakė padėti. Policiją kvietė todėl, kad A. V. be jos leidimo ne pirmus metus žvejoja jų tvenkinio dalyje. Nors A. V. turėjo kito ežero bendrasavininkio leidimą žvejoti, niekas kitam bendrasavininkiui nesuteikė teisės valdyti jų (P.) ežero dalį. Visi žvejai turi teisę žvejoti ne jų ežero dalyje. Servitutas nustatytas apskrities viršininko įsakymu, tačiau ji nepripažįsta servituto, nes jis neregistruotas. Aprašas, kuris taikomas jiems, negalioja privačiuose tvenkiniuose. Šis tvenkinys yra privatus žuvininkystės tvenkinys. Šiuo metu ji nėra išsinuomojusi 40 arų valstybinės ežero dalies, jai išduotas leidimas sustabdytas, nes neužpildė reikalingų dokumentų.

Dėl 2013-08-04 įvykio S. A. P. paaiškino, kad konfliktas tęsiasi 11 metų. Jos paaiškinimai, duoti policijos pareigūnams, yra teisingi. Rugpjūčio 4 d. V. B. žvejojo, o jo žmona su anūkais maudėsi. Ji liepė V. B. ir K. B. pasišalinti, tačiau jie paprastai neklauso, išsidirbinėja, aiškina savo teorijas. Jie visiškai nepripažįsta privačios nuosavybės. Kai B. nepasišalino, skambino policijai, kad pareigūnai paprašytų B. palikti privačią teritoriją. Pareigūnai buvo atvykę. Dėl nustatyto servituto nurodė, kad kategoriškai nesutinka su servitutu, nes servitutai turi būti patvirtinti notaro. Nepateikta dokumentų, kad servitutas tikrai priimtas, o ne įrašytas kaip paprastai. 2012-09-25 aprašas tame tvenkinyje neturėtų būti taikomas todėl, kad tvenkinys yra privatus, dirbtinis ir šitam tvenkiniui yra išskirtinis teisinis naudojimas, tvenkinys yra žuvininkystės. Žemę, kurioje yra ginčo maudykla, ji atsikėlė, visa jos žemė po vandeniu. Krantas jai nebepriklauso, krante žmonės gali būti, ji tik prašo visų išeiti iš tvenkinio.

Rašytiniame paaiškinime S. A. P. ( b. l. 37-40) nurodė, kad nesutinka su jai inkriminuojamais pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad nuosavybė neliečiama. Policiją iškvietė todėl, kad žvejys neturėjo jos išduoto leidimo žvejoti jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame tvenkinyje. Žvejui žalos nepadarė, tik paprašė nežvejoti jai priklausančioje ežero dalyje. Vandens telkinio ir kiekvienam bendrasavininkui tenkančiai daliai valdymas nustatytas visiems pasirašant ant žemės plano (ji nesutiko ir nepasirašė, nes nesutinka su kitomis daiktinėmis teisėmis). Žodžiu bendrasavininkai buvo sutarę, kad leidimus žvejoti išduos tik savo dalies valdomoje vietoje, tačiau susitarimas nevykdomas.

(duomenys neskelbtini) tvenkinys nėra įrašytas kaip valstybinės reikšmės tvenkinys, o tai reiškia, kad toks vandens telkinys yra privatus ir jo bendrasavininkai gali elgtis taip, kaip susitarė. O jei nesusitarė, kiekvienas bendrasavininkas gali elgtis su savo nuosavybės dalimi kaip tinkamas, nepažeisdamas įstatymų. (duomenys neskelbtini) tvenkiniui neturėtų būti taikomas 2012-09-25 įsakymas Nr. D1-771 „Dėl žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“, nes aprašas netaikomas privatiems žuvininkystės tvenkiniams. (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra žuvininkystės tvenkinys, nes 2010-05-13 iš valstybės buvo viešo aukciono būdu išsinuomojusi dalį žemės sklypo, turi leidimą Nr. G8-113 naudoti žūklės plotą.

Ji nepadarė jai inkriminuojamų pažeidimų, nes asmuo žvejojo jai nuosavybės teise valdomame vandens telkinyje, ir be pareigūnų pagalbos negalėjo tinkamai apginti savo turto.

Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad ginčai su S. A. P. vyksta nuolat. Įvykis buvo 2013 m. rugsėjo 18 d. Ežero savininkų sukaltų kuolų nėra, yra užrašas, kad privati valda ir žvejoti draudžiama. Jis dvejus metus turi vandens telkinio bendrasavininko R. leidimą žvejoti ežere, prieš tai turėjo P. leidimą. Rugsėjo 18 d. policija nebuvo atvykusi. Kai P. skambino policijai, buvo įjungusi garsiakalbį. Tiek jis, tiek kiti žmonės, prisiartinę prie tvenkinio, fotografuojami. Tą dieną jis P. nepaklausė ir nepasišalino nuo ežero, kilo žodinis barnis. Konfliktai kyla dažnai ne tik su žvejais, bet ir besimaudančiais, visi pripratę prie konfliktų, tik kad policija nebebūtų trukdoma. Mano, kad jo teisės pažeidžiamos, jis yra žeminamas. Jis rašė raštus į gamtos apsaugos agentūrą ir gavo atsakymus, kad toks elgesys neteisėtas.

Nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad 2013-08-04 nuėjo prie ežero žvejoti, o jo sutuoktinė su anūkais maudytis. Dviračiu atvažiavo A. S. P. ir telefonu visus pradėjo filmuoti, liepė jam ir žmonai su anūkais pasišalinti. Jis reikalavimo pasišalinti neįvykdė, todėl A. S. P. iškvietė policijos pareigūnus. Leidimą žvejoti jis turi, jam išdavė leidimą B., taip pat ir R. išdavinėja leidimus. Konfliktai tęsiasi nuo 2000 m., kai A. S. P. atgavo žemę. Konflikto dieną leidimą žvejoti jis A. S. P. rodė.

Nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad 2013-08-04 apie 17 val. 20 min. su anūkais maudėsi ežere. Atėjo S. A. P. ir pasakė, kad maudytis negalima. Vaikai išsigando, juos pradėjo fotografuoti. Ji buvo atėjusi su keturiais anūkais, kurie maudėsi, pati ruošėsi maudytis. S. A. P. liepė visiems pasišalinti, tačiau ji neklausė, vaikai maudėsi toliau. V. B. žvejojo netoliese, jie vienas kitą su S. A. P. plūdo. S. A. P. iškvietė policiją, atvažiavusi policija apžiūrėjo besimaudančius ir išvažiavo. Situacija (duomenys neskelbtini) kaimuose tokia, kad policija kviečiama nuolat, nes S. A. P. veja visus žvejus ir besimaudančius asmenis nuo vandens telkinio. S. A. P. pastoviai važiuoja dviračiu apie ežerą arba eina pėsčiomis ir konfliktai kyla nuolat.

Liudytojas J. V. S., Kupiškio seniūnijos seniūnas, paaiškino, kad konfliktinė situacija tęsiasi eilę metų. Tvenkinys privatus tapo tada, kai savininkai atsiėmė žemę. Yra penki tvenkinio savininkai, ir 2013-09-27 vyko savininkų susirinkimas, buvo susirinkęs visas kaimas. Susirinkime dar kartą supažindino savininkus su 2003-02-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu, P. atsisakė pasirašyti nurodydami, kad servitutas negalioja. Po susirinkimo jis informavo laukiančius gyventojus apie susidariusią situaciją. Gyventojai išreiškė didžiulį nepasitenkinimą dėl pastoviai vykstančių konfliktų tarp P. ir aplinkinių gyventojų.

Liudytoja J. E., nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus specialistė, paaiškino, kad jų institucija yra priėmusi sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą, o patį leidimą išdavęs regiono aplinkos apsaugos departamentas. Leidimas yra išduotas į valstybinę vandens telkinio dalį - į 40 arų plotą, tačiau tai nereiškia, kad toks leidimas užkerta teises kitiems bendrasavininkams išduoti leidimus žvejybai. (duomenys neskelbtini) vandens telkiniui taikomos 2012-09-25 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-771 nuostatos. Kai yra keli savininkai, bet kuris iš savininkų gali išduoti leidimą žvejybai visame vandens telkinyje. Vandens telkinyje nėra galimybės nustatyti kažkokių konkrečių ribų. (duomenys neskelbtini) tvenkinio jokiais būdais negalima laikyti privačiu žuvininkystės telkiniu, kadangi iš registro duomenų matyti, kad yra keli savininkai ir jie tą tvenkinį naudoja bendrosios dalinės nuosavybės teise. A. S. P. išduotas leidimas naudoti 40 arų dydžio žūklės plotą jai nesuteikia daugiau teisių už kitus bendrasavininkus. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatos įtvirtina grąžinto vandens telkinio nedalumą. Tokie duomenys užfiksuoti nekilnojamojo turto registre, ir tie duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Liudytojas N. Z. paaiškino, kad 2013-08-04 jo 4 ir 9 metų amžiaus vaikai su močiute R. B. buvo nuėję maudytis. Vaikai netrukus parlėkė namo ir pasakė, kad juos kažkas fotografuoja. Jam R. B. grįžusi pasakė, kad vaikus veja iš ežero ir neleidžia maudytis. V. B. tuo metu žvejojo.

Liudytojas T. M. paaiškino, kad apie 2013-08-04 konfliktą tarp B. ir P. girdėjo. Vaikai tuo metu maudėsi, V. B. žvejojo šone. Atvažiavusi A. S. P. pradėjo grasinti, fotografuoti, liepė visiems pasišalinti nuo ežero. Konfliktai su A. S. P. žvejojant kyla pastoviai, nors ir žvejoja įvairiuose vietose. Jis turi V. R. išduotą leidimą. A. S. P. draudžia žvejoti, maudytis, vaikščioti palei ežerą. Prašė leidimo žvejoti P. P., tačiau negavo, A. S. P. net į kalbas nesileidžia. Supranta, kad vandens telkinys privatus, tačiau yra servitutas ir vaikščioti palei ežerą turėtų būti galima.

Liudytoja R. U. paaiškino, kad jai žinoma apie 2013-09-18 įvykį tarp jos sutuoktinio A. V. ir A. S. P.. Ji važiavo pro šalį ir matė, kaip P. telefonu skambino. Apie konfliktą jai papasakojo A. V.. Konfliktas kilo dėl to, kad A. V. žvejoja. Dėl žvejybos konfliktai vyksta pastoviai. A. S. P. yra smarkai išgąsdinusi jos anūką, kuris bandė žvejoti nuo lieptelio. Mano, kad negali A. S. P. drausti žvejoti visame ežere.

Liudytojas V. R., vandens telkinio bendrasavininkas, paaiškino, kad anksčiau ežere žodžiu leisdavo žvejoti, dabar nemokamai išrašinėja leidimus. Visi vandens telkinio bendrasavininkai dėl bendros leidimų žvejoti išdavimo tvarkos nėra susitarę. Jo išduodamus leidimus žvejybai kartu su juo pasirašo ir sūnus A., nes jam išnuomojęs žemę ir savo ežero dalį. Jam atrodo, kad S. A. P. viena nori valdyti ežerą. Ežerą krante tik P. yra atriboję, kiti savininkai neatriboję, visi bendrasavininkai tą ežerą valdo bendru sutarimu. Savo žemėje prie ežero turi įrengę maudyklą, kita maudykla, kurioje kyla konfliktai su S. A. P., yra buvusioje V. žemėje.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad anksčiau nereikėjo leidimų žvejybai, bet kai P. pradėjo visus vaikyti nuo ežero, pradėjo išdavinėti laisvos formos leidimus. Kad nepadirbtų jo tėvo parašų, ant leidimo jis uždeda antspaudą. P. visus vaiko nuo ežero, neleidžia žvejoti, maudytis, praeiti. Kai žvejojo vadinamoje P. ežero dalyje, jį taip pat P. išvijo. Lentelės su draudimais yra tik ten, kur P. žemė. Kai buvo susirinkę visi bendrasavininkai, jie nesitarė, kad išdavinės leidimus žvejybai tik vadinamoje jų ežero dalyje, teritorijų tvenkinyje atitverti nesiruošia.

Institucijos, surašiusios protokolus, atstovas L. Dovydėnas prašė S. A. P. nubausti pagal ATPK 188 str. ir 188²⁰ str. ( pagal kiekvieną straipsnį po du epizodus ) bei paskirti galutinę 450 Lt baudą. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas yra toks –jei vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje; taip pat yra įregistruotas servitutas, įpareigojantis savininkus užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu.

Nukentėjusieji R. B. ir V. B. pritarė policijos atstovo teiginiams, A. V. nurodė, kad godumo kaprizų patenkinimui pasitelkiama policija.

S. A. P. surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai ( b. l. 5-7, 61-62) pagal ATPK 188 str. ir 188²⁰ str. Leidimus žvejoti išdavinėja tvenkinio bendrasavininkai V. R. ( b. l. 13, 82, 83, 84), B. M. ( b. l. 85), D. B. ( b. l. 114). S. A. P. iniciatyva buvo sušauktas (duomenys neskelbtini) kaimo tvenkinio savininkų susirinkimas ( b. l. 20), kuris įvyko 2013-09-27 ( b. l. 19). Panevėžio apskrities viršininko 2003-02-20 įsakymo Nr. Ž-610 2.2 punktu nustatytas vandens telkinio servitutas – gyventojų teisė maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis 4,77 ha vandens telkiniu ( b. l. 92-93). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 4,77 ha vandens telkiniui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime Kupiškio rajone, unikalus Nr. 5705-0006-0343, priklausančiam D. B., S. A. P., P. P., B. M., V. R. ir Lietuvos Respublikai, įregistruotas servitutas, nustatytas Panevėžio apskrities viršininko 2003-02-20 įsakymu Nr. Ž-610 ( b. l. 29-30). S. A. P. 2010-05-13 išduotas leidimas Nr. G8-113 naudoti žūklės plotą ( b. l. 41), kuriuo leidžiama Lietuvos Respublikai priklausančioje (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalyje ( 40 arų plote) naudoti žuvų išteklius nustatytomis sąlygomis ( b. l. 41-43). S. A. P. 2013-07-01 įsakymu Nr. 22VĮ-(14.22.2)-586 suteikta teisė naudoti žvejybos plotą (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kodas 41050182, plotas 4,77 ha ( valstybei priklausanti ploto dalis – 0,40 ha), esantį Kupiškio rajono savivaldybėje, Kupiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime ( b. l. 47). Iš žemės sklypo plano ( b. l. 50), kurio S. A. P. ir P. P. nepasirašę (nesutinka su nustatytais apribojimais), matyti sklypo dalių tarp savininkų pasiskirstymas bei gretimybės, tai yra su kam priklausančiais žemės sklypais ribojasi vandens telkinio kranto linija. Iš Panevėžio regiono atsakymų A. V. matyti ( b. l. 100, 101), kad pagal nuosavybės teisės dokumentų įrašus S. A. P. ir P. P. negali drausti žvejoti, maudytis ar kitaip naudotis tvenkiniu. Iš S. A. P. pateiktų nuotraukų matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio P. yra pastatę lenteles su tekstu - „Privati valda. Maudytis, žvejoti draudžiama“ ( b. l. 115).

Dėl kaltinimų pagal ATPK 188 str.

Teismo nuomone, S. A. P. veiksmuose yra požymiai administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 188 str. - ( pagal abu administracinio teisės pažeidimo protokolus). ATPK 188 str. numato atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusio esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 str. yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, tai yra ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitą teisės aktą.

S. A. P. 2013-09-18 apie 17 val. 47 min. nuo bendra daline nuosavybe priklausančio (duomenys neskelbtini) tvenkinio vijo žvejojantį A. V., o 2013-08-04 apie 17 val. 20 min. prie to paties tvenkinio neleido gyventojams maudytis ir žvejoti. Nors protokole ( b. l. 61-62) nenurodyta, posėdžių metu nustatyta, kad 2013-08-04 S. A. P. liepė pasišalinti nuo tvenkinio R. B. su besimaudančiais anūkais, taip pat liepė liautis žvejoti V. B.. Teismas protokolinėmis nutartimis A. V., V. B. ir R. B. pripažino nukentėjusiaisiais. S. A. P. posėdžio metu nurodė, kad A. V. ir V. B. draudė žvejoti jai priklausančioje tvenkinio dalyje, nes pastarieji neturi jos išduotų leidimų žvejybai, o R. B. su anūkais draudė maudytis, nes jai tai nepatinka. S. A. P. nurodė, kad tyrimo metu policijos pareigūnams davė teisingus parodymus. Parodymuose ( b. l. 80) nurodė, kad 2013-08-04 policiją iškvietė todėl, kad jai priklausančioje (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalyje maudėsi vaikai. Kadangi jai tie vaikai nepatinka, triukšmauja bei atrodo nepatikimai, ji norėjo, jog policija juos iš ten išprašytų. Be kitų vaikų, visada lankosi B. šeimyna.

Teismo nuomone, S. A. P. savavaldžiavo, tai yra pažeidžiant norminių aktų nustatytą tvarką gynė savo tariamą teisę – ji neturėjo teisės drausti žvejoti A. V. ir V. B., kadangi pastarieji turėjo kitų tvenkinio bendrasavininkų išduotus leidimus žvejoti ( b. l. 13, 114), taip pat negalėjo R. B. su anūkais drausti maudytis vandens telkinyje. Teismas sutinka su S. A. P. argumentais, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, naudojimasis ja gali būti ribojamas. S. A. P. nurodo, kad ji nepripažįsta servituto, nes ji su sutuoktiniu P. P. niekur nepasirašė, servitutas neregistruotas.

Servituto galiojimui nėra svarbu, kad S. A. P. nepripažįsta servituto. CK 4.124 str. nurodo, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu ( CK 4.111 str.). Nagrinėjamu atveju servitutas yra nustatytas administraciniu aktu-2003-02-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-610 ( b. l. 92-93), tuo įsakymu visam vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime Kupiškio rajone, turinčio 4,77 ha plotą, unikalus Nr. 5705-0006-0343, savininkams nustatyta pareiga užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu. Servitutas įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, tai matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 86-87). Kritiškai vertinami S. A. P. teiginiai, kad servitutas (duomenys neskelbtini) kaimo vandens telkiniui neregistruotas, todėl jo nebūtina laikytis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. nurodo, kad Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. To paties įstatymo 4 str. nurodo, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, S. A. P., būdama (duomenys neskelbtini) kaimo vandens telkinio bendrasavininke, turi teisę teismo keliu ginčyti administraciniu aktu nustatytą servitutą, tačiau kol servitutas nenuginčytas, privaloma laikytis tam tikrų savininko teisių suvaržymų. Tačiau nei S. A. P., nei P. P. nesutinka leisti kitiems asmenims naudotis (duomenys neskelbtini) vandens telkinio jiems priklausančia dalimi (kuri nėra aiškiai apibrėžta), naudotis tiesiog draudžia ( tai matyti iš pateiktų nuotraukų, b. l. 115), atvirai ignoruoja servituto reikalavimus, bet teismo keliu neginčija nustatyto servituto.

Apklausiama nukentėjusioji R. B. nurodė, kad su anūkais 2013-08-04 maudėsi prie M. ( b. l. 134). Iš žemės sklypo plano ( b. l. 50) matyti, kad vandens telkinys tarp savininkų nepadalintas konkrečiomis dalimis, tik nurodyta, koks plotas kiekvienam bendrasavininkui priklauso iš bendro 4,77 ha vandens telkinio. Iš gretimybių matyti, kad prie vandens telkinio prieina S. P. ir P. P. žemės sklypai ( gretimybės 5-6 ir 7-8). Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad maudykla, kurioje kilo ginčas tarp R. B. ir S. A. P., yra kranto linijoje, pažymėtoje indeksu nuo 13 iki 15. Nėra aišku, kokiu būdu S. A. P. nustatė, kad būtent toje vietoje, kur kranto linija pažymėta indeksais nuo 13 iki 15, yra jai nuosavybės teise priklausanti 0,31 ha ploto vandens telkinio dalis. Be to, S. A. P. ir P. P. yra nepasirašę ant žemės sklypo plano ( b. l. 50), o tai reiškia, kad su žemės sklypo paženklinimu ar nustatytu plotu ar dėl kitokių priežasčių nesutinka, tačiau to plano neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad 2013-08-04 S. A. P., drausdama R. B. su anūkais maudytis, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

Servitute nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vandens telkinio savininkai privalo užtikrinti gyventojų teisę ir „kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu“, tačiau „kitoks“ naudojimasis nekonkretizuotas, todėl neaišku, ar kitoks naudojimasis apima ir gyventojų teisę žvejoti. S. A. P. 2013-08-04 draudė žvejoti (duomenys neskelbtini) vandens telkinyje V. B., o 2013-09-18 draudė žvejoti A. V., nors pastarieji turėjo kitų vandens telkinio bendrasavininkų išduotus leidimus žvejybai ( b. l. 13, 114). S. A. P. neprašė V. B. ir A. V. parodyti leidimų žvejybai, tiesiog nurodė pastariesiems pasišalinti, kadangi jie neturi jos išduotų leidimų, o žvejoja, kaip S. A. P. mano, jai arba P. P. priklausančioje vandens telkinio dalyje, nors konkrečios dalys nenustatytos jokiu norminiu aktu ar bendrasavininkų sutarimu. S. A. P., drausdama tiek R. B. su A. V., tiek kitiems asmenims žvejoti, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vandens telkinys yra privatus žuvininkystės tvenkinys, todėl neturi būti taikomas LR aplinkos ministro 2012-09-25 įsakymu Nr. D1-771 patvirtintas Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašas (toliau Aprašas).

Teismas nesutinka su S. A. P. teiginiais ir mano, kad Aprašas (duomenys neskelbtini) vandens telkiniui turėtų būti taikomas. Byloje nėra jokių duomenų ir S. A. P. tokių duomenų nepateikė, kad (duomenys neskelbtini) vandens telkinys turėtų privataus žuvininkystės tvenkinio statusą. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikai priklauso 40/477 dalių (duomenys neskelbtini) vandens telkinio (b. l. 86-87), kita dalis vandens telkinio priklauso D. B., S. A. P., P. P., B. M. ir V. R.. Aprašo 1 p. nurodo, kad Aprašas reglamentuoja žvejybos privačiuose vandens telkiniuose bei bendrąja daline valstybei fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, organizavimo, žuvų išteklių naudojimo ir apsaugos tvarką. Aprašo 18 p. nurodo, kad vandens telkinio savininkas jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje išduoda mėgėjų žvejybos leidimus ar suteikia nemokamą žvejybos teisę. Jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybės teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje. Būtent (duomenys neskelbtini) vandens telkinys pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso keliems fiziniams asmenims ir valstybei, todėl Aprašo 18 p. nuostatos turi būti taikomos. Nors S. A. P. turi leidimą naudoti 40 arų valstybei priklausančio vandens telkinio žūklės plotą ( b. l. 41), įsakymu ( b. l. 47) suteikta teisė naudoti 40 arų žvejybos plotą (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, minėti dokumentai ( taip pat ir žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planas, b. l. 45) jai nesuteikia daugiau teisių už kitus bendrasavininkus valdant, naudojant ar disponuojant priklausančiu turtu. Apklausta kaip liudytoja Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus vyr. specialistė J. E. patvirtino, kad aukščiau paminėti dokumentai nesuteikia S. A. P. daugiau teisių už kitus bendrasavininkus, ir Aprašo 18 p. nuostatos (duomenys neskelbtini) vandens telkinio atžvilgiu turėtų būti taikomos. Kadangi V. B. turėjo išduotą D. B. leidimą žvejoti ( b. l. 114), o A. V. turėjo V. R. išduotą leidimą žvejoti ( b. l. 13), S. A. P. neturėjo teisės pastariesiems drausti žvejoti (duomenys neskelbtini) vandens telkinyje.

CK 4.75 str. 1 d. nurodo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčiu sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp S. A. P. ir P. P. bei likusių bendrasavininkų fizinių asmenų yra nesutarimas dėl leidimų žvejybai išdavimo ir kitais klausimais. Esant dabartinei situacijai – (duomenys neskelbtini) vandens telkinio dalinei nuosavybei – nė vienas iš savininkų nežino, kuri ežero dalis pagal nustatytą plotą kiekvienam priklauso. Be to, ne visi (duomenys neskelbtini) vandens telkinio bendrasavininkai turi žemės sklypus, prieinančius prie vandens telkinio ribų – turi P. P., V. R. ir D. B., esanti S. K. turto paveldėtoja ( b. l. 50). Bendrasavininkai B. M. ir S. A. P. neturi žemės sklypų, prieinančių prie vandens telkinio, todėl, esant tokiai situacijai, itin sudėtinga nustatyti, kokia konkrečiai telkinio dalis kiekvienam bendrasavininkui galėtų priklausyti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju S. A. P. turėtų kreiptis į teismą dėl naudojimosi (duomenys neskelbtini) vandens telkiniu tvarkos nustatymo, ir teismas gali nustatyti vandens telkinio kranto ribas, kuriose galioja kiekvieno iš bendrasavininkų išduotas leidimas žvejoti, ar panašiai, tai yra galėtų būti nustatyta kitokia nei Apraše nurodyta leidimų išdavimo žvejybai tvarka. Kol teismo keliu nenustatyta konkreti naudojimosi (duomenys neskelbtini) vandens telkiniu tvarka, turėtų būti taikomos Aprašo nuostatos.

Darytina išvada, kad 2013-08-04 S. A. P., drausdama V. B. žvejoti, bei 2013-09-18, drausdama A. V. žvejoti, padarė pažeidimus, numatytus ATPK 188 str.

Dėl kaltinimų pagal ATPK 188²⁰ str.

ATPK 188²⁰ str. numatyta atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

Teismo nuomone, S. A. P. veiksmuose yra požymiai administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 188²⁰ str. - ( pagal abu administracinio teisės pažeidimo protokolus). S. A. P. skambino policijos pareigūnams 2013-08-04, kai žvejojęs V. B. ir su anūkais besimaudžiusi R. B. jos reikalavimu nepasišalino nuo (duomenys neskelbtini) vandens telkinio. Kaip paaiškino S. A. P., skambino policijai ir prašė užtikrinti, kad B. paliktų P. privačią valdą. Policijos pareigūnai buvo atvykę, kaip parodė R. B. ( b. l. 133), pasižiūrėjo, kad ji su anūkais maudosi bei nieko nedaro, ir išvažiavo.

Taip pat S. A. P. skambino policijos pareigūnams 2013-09-18, kai žvejojęs A. V. jos reikalavimu nepasišalino nuo (duomenys neskelbtini) vandens telkinio. S. A. P. nurodė, kad skambino policijai todėl, kad A. V. žvejojo P. priklausančioje vandens telkinio dalyje, ir policijos prašė išprašyti A. V. nuo telkinio. Policija atvažiavusi nebuvo.

Iš tarnybinių pranešimų ( b. l. 10, 11) matyti, kad 2013-09-18 17 val. 47 min. į policijos komisariatą paskambino S. A. P. ir reikalavo, kad policija atvažiuotų ir išvarytų A. V., kuris žvejoje (duomenys neskelbtini) kaime esančiame tvenkinyje, jai priklausančioje tvenkinio dalyje, neturėdamas jos leidimo. S. A. P. nenurodė, ar A. V. turi bent vieno iš tvenkinio bendrasavininkų leidimą. Duodamas parodymus A. V. nurodė, kad S. A. P. kitų bendrasavininkų išduotų leidimų nepripažįsta.

Iš tarnybinio pranešimo ( b. l. 22) matyti, kad 2013-08-04 buvo gautas S. A. P. pranešimas, kad tvenkinyje, kuris priklauso jai, maudosi pašaliniai asmenys, kuriems neleido maudytis. Tokio turinio pranešimai gaunami ne pirmą kartą, S. A. P. dažnai skambina pranešdama, kad jai priklausančiame tvenkinyje neteisėtai, be jos leidimo maudomasi, žvejojama, ilsimasi.

Iš tarnybinio pranešimo ( b. l. 66) matyti, kad 2013-08-04 nuvykus prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio rado besimaudančius vaikus. Priėjusi S. A. P. pareikalavo, kad mes neleistume vaikams maudytis tvenkinyje, nes tvenkinys priklauso jai. S. A. P. buvo paaiškinta, kad tvenkinys priklauso ne vien jai, todėl ji negali drausti maudytis, tačiau S. A. P. neklausė pareigūnų.

Apie tai, kad S. A. P. dažnai skambina į policijos komisariatą skųsdamasi, jog jos tvenkinyje neteisėtai, be jos asmeninio leidimo yra maudomasi, žvejojama, ilsimasi, liudija tarnybiniai pranešimai ( b. l. 74, 75, 76).

Apie tai, kad S. A. P. žino, kad asmuo, turintis kito bendrasavininko leidimą, turi teisę žvejoti (duomenys neskelbtini) vandens telkinyje, patvirtina jos rašyti prašymai Kupiškio rajono PK. Prašyme ( b. l. 14) S. A. P. yra nurodžiusi ( dėl įvykio 2013-09-18), kad „skambinant į Kupiškio policijos budinčiųjų skyrių tuo metu dirbęs pareigūnas V. J. atsisakė atsiųsti policijos patrulį. Jau daugiau nei 10 metų išgirsta frazė – nėra reikalo, nes asmuo, turintis leidimą žvejybai, įgyja teisę naudotis ir mūsų (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalimi“. Prašyme Kupiškio rajono PK dėl 2013-08-04 įvykio ( b. l. 67) nurodė, kad „prašo užtikrinti privačios nuosavybės neliečiamumą...., nes 2013-08-04 ... prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, mūsų valdomoje dalyje, svečiavosi B. V. šeima-žmona, vaikai, anūkai maudėsi, žvejojo be mūsų sutikimo....Iškviesti policijos pareigūnai paliko šeimą mūsų privačioje valdoje“.

Iš tarnybinių pranešimų, S. A. P. prašymų, jos parodymų galima daryti išvadą, kad jai tiek policijos pareigūnai, tiek seniūnas J. V. S. ne kartą yra sakę, kad draudimas (duomenys neskelbtini) vandens telkinyje kitiems asmenims maudytis, ilsėtis, žvejoti, jei žvejai turi kito bendrasavininko leidimą, yra neteisėtas. Tačiau iš tarnybinių pranešimų matyti, kad S. A. P. dažnokai skambina į Kupiškio rajono PK prašydama apginti jos nuosavybę ( vandens telkinio dalį). Bendrąja prasme kreipimasis (skambinimas pagalbos telefono numeriu) į policijos pareigūnus su prašymu apginti nuosavybę neturėtų būti vertinamas kaip skambinimas nesant pagalbos poreikio, tačiau narinėjamu atveju akivaizdu, kad S. A. P. ignoruoja servitutą ir Aprašo reikalavimus. Kaip nurodė S. A. P., servituto ji nepripažįsta, o Aprašo nuostatos neturėtų būti taikomos dėl specialaus (duomenys neskelbtini) vandens telkinio statuso. Tokiai S. A. P. pozicijai teismas negali pritarti. S. A. P. turi aukštąjį išsilavinimą, didelę gyvenimišką patirtį, todėl turėtų suprasti, kad būtina laikytis teisės aktų reikalavimų, jei tie aktai yra galiojantys. Skambindama policijos pareigūnams S. A. P. dažniausiai nurodo teisingą informaciją, kad žvejai neturi jos išduoto leidimo žvejybai, tačiau juk žvejai turi kitų bendrasavininkų išduotus leidimus. S. A. P. veikoje yra subjektyvusis požymis – tyčia – kuri pasireiškia galiojančio teisinio reglamentavimo ignoravimu.

Teisės aktų reikalavimų neigimas negali būti pakankamas pagrindas skambinti pagalbos telefono numeriu ir informuoti policijos pareigūnus, kad žvejojantis asmuo neturi jos išduoto leidimo žvejybai, kai tas asmuo turi kito vandens telkinio bendrasavininko išduotą leidimą žvejybai.

S. A. P. nurodo, kad konfliktai su žvejais ir kitais asmenimis, poilsiaujančiais prie (duomenys neskelbtini) vandens telkinio, tęsiasi nuo 2000 metų. Galiojantis teisinis reglamentavimas yra toks, kad P. šeimai teisė valdyti ir naudoti priklausančią (duomenys neskelbtini) vandens telkinio dalį yra iš dalies ribojama, nėra absoliuti. Galiojančių teisės aktų ignoravimas neturėtų būti naudojamas kaip argumentas sprendžiant teisinius ginčus. Kiekvienas pilietis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą siekdamas apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę. Teismo nuomone, siekiant išvengti ginčų ateityje bei užtikrinti nuosavybės teisę be ribojimų, S. A. ir P. P. šeima turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2003-02-20 įsakymu Nr. Ž-610 nustatyto servituto panaikinimo bei, remiantis CK 4.75 str., prašyti teismo nustatyti (duomenys neskelbtini) vandens telkinio valdymo ir naudojimosi tvarką.

S. A. P. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 188 str. ir 188²⁰ str., įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga- administracinių teisės pažeidimų protokolais, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono PK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, (duomenys neskelbtini) vandens telkinio bendrasavininkų leidimais žvejybai, išrašu iš nekilnojamojo turto registro, žemės sklypo planu, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl nuobaudų S. A. P. dydžio pagal ATPK 188 str. ir 188²⁰ str.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra senatvės pensininkas, nedirbantis, neteistas. S. A. P. yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimą ir turi galiojančią nuobaudą, tačiau inkriminuojami pažeidimai yra ne tos pačios rūšies. S. A. P. veikoje nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų.

ATPK 188 str. sankcijoje numatytas įspėjimas arba bauda nuo 100,00 Lt iki 200,00 Lt, ATPK 188²⁰ str. sankcijoje numatytas įspėjimas arba bauda nuo 300,00 Lt iki 500,00 Lt arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju už teisės pažeidimus tikslinga S. A. P. skirti įspėjimus. Atsižvelgtina, kad pažeidimus S. A. P. padarė gindama savo ir sutuoktinio nuosavybę. Administracinės nuobaudos tikslas yra ne tik siekis griežtai nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet ir siekis auklėti asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR ATPK 33 str., 188 str., 188²⁰ str., 256 str., 257 str., 286 str., 287 str.1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

už pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str., padarymą (2013-08-04 epizodas) paskirti įspėjimą; už pažeidimo, numatyto LR ATPK 188²⁰ str., padarymą (2013-08-04 epizodas) paskirti įspėjimą; už pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str., padarymą (2013-09-18 epizodas) paskirti įspėjimą; už pažeidimo, numatyto LR ATPK 188²⁰ str., padarymą (2013-09-18 epizodas) paskirti įspėjimą.

Vadovaujantis ATPK 33 str., S. A. P. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.