Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Saveros A. P. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. P. nubausta už tai, kad ji 2013-08-04 apie 17 val. 20 min. savavaldžiavo neleisdama gyventojams naudotis jai daline nuosavybės teise priklausančiu vandens telkiniu, esančiu (duomenys neskelbtini), po ko iškvietė policijos pareigūnus, kai poreikio kviesti policiją nebuvo, reikalaudama, kad policijos pareigūnai nuo jai daline nuosavybės teise priklausančio vandens telkinio išvaikytų besimaudančius ir žvejojančius gyventojus. Taip S. A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2012-09-25, Nr. D1-771) 18 p., nurodantį, kad „vandens telkinio savininkas jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje išduoda mėgėjų žvejybos leidimus ar suteikia nemokamą žvejybos teisę. Jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybės teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje“, taip pat pažeidė Panevėžio apskrities viršininko įsakymu „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypo ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ (2003-02-20, Nr. Ž-610) įtvirtintą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu“.

Taip pat S. A. P. nubausta už tai, kad ji 2013-09-18 apie 17 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), atėjusi prie bendros nuosavybės teise priklausančio vandens telkinio, vijo nuo jo A. V., trukdė žvejoti, nurodydama pasišalinti, taip savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, tuo nesilaikė Panevėžio apskrities viršininko 2003-02-20 įsakymo Nr. Ž-610 „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypo ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ 2.2 punkto reikalavimų.

Taip pat S. A. P. nubausta už tai, kad ji 2013-09-18 apie 17 val. 47 min. telefonu paskambino į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK reikalaudama atvykti ir išvaryti A. V., kuris žvejojo bendra nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje neturėdamas jos leidimo, žinodama, kad nėra pagalbos poreikio, būdama susipažinusi su teisės aktais, reglamentuojančiais žvejybą privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklėmis, 2012-09-25 Nr. D1-771, pažeidė 18 p. reikalavimus.

S. A. P. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimą, prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantė tvirtina, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties, nes asmenys žvejojo jos nuosavybės teise valdomame vandens telkinyje tam neturėdami jos leidimo, o policijos pareigūnų pagalba jai buvo būtina - be jų pagalbos ji negalėjo tinkamai apginti nuosavybės. Nors tvenkinio krantas jai nepriklauso, tačiau ji prašė asmenų pasišalinti būtent iš tvenkinio, taip gynė savo nuosavybę, kas teigia, nelaikytina neteisėtais veiksmais.

Be to, apeliantė teigia, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius bei papildomai pateiktus dokumentus, dėl ko priėmė klaidingą nutarimą. Pažymi, kad servitutai turi būti patvirtinti notaro, o ant žemės sklypo plano, nėra jos parašo. Ji supranta, kokią atsakomybę ji turėtų, jeigu būtų pasirašiusi, - užtikrinti gyventojams teisę maudytis, atvesti gyvulius atsigerti. Todėl teigia, esant tokiai situacijai, ji nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Be to, ji su servitutu, su tuo, kad jos turtu naudotųsi kiti asmenys, nesutinka, o asmenys, kurie nori naudotis tarnaujančiu daiktu, turi tinkamai susitvarkyti dokumentus dėl žvejybos. Apeliantė tvirtina, kad nors teismas nurodė, jog ATPK 188 str. įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, tačiau į kokį kitą teisės aktą ši norma nukreipia, teismas nenurodė.

S. A. P. nesutikdama su teismo išvadomis dėl jos nubaudimo pagal ATPK 188²⁰ str. nurodo, kad ji į policiją skambino prašydama policijos pareigūnų pagalbos, jų pagalba buvo būtina ir dėl to, kad ji nenorėjo prisiimti atsakomybės už besimaudančius asmenis nelaimingo įvykio atveju.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 Lt iki 500 Lt.

Pagal ATPK 188²⁰ str. atsakomybė kyla už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

S. A. P. administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti už ATPK 188 str., 188²⁰ str. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

Ginčo dėl byloje nustatytų S. A. P. atliktų veiksmų iš esmės nėra. Apeliantė iš esmės neginčija, jog 2013-08-04 bei 2013-09-18 neleido kitiems asmenims naudotis jai daline nuosavybės teise priklausančiu vandens telkiniu, nurodydama jiems pasišalinti iš vandens telkinio, bei kvietė policijos pareigūnus, reikalaudama tuos asmenis išvaryti.

S. A. P., kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodo, kad savo veiksmais ji siekė apsaugoti savo nuosavybę – vandens telkinį nuo pašalinių asmenų naudojimo. Teigia, jog tam ji turi teisę, nes su daiktinėmis teisėmis, servitutu, ji nesutinka, žemės sklypo plane ji nepasirašė, be to, (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra privatus, dėl ko jo savininkai yra laisvi susitarti dėl jo naudojimo, kas jos teigimu ir buvo padaryta – sutarta, jog kiekvienas savininkas išduos leidimą žvejybai asmenims savo tvenkinio dalies vietoje. Be to, ji tvirtina, kad Tvarkos aprašo reikalavimai (duomenys neskelbtini) tvenkiniui, kaip privačiam žuvininkystės tvenkiniui, netaikytini, todėl turėjo būti gautas ir jos leidimas žvejybai.

Apygardos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. A. P. skundžiamu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimu pagrįstai skirtas įspėjimas dėl savavaldžiavimo ir policijos pareigūnų kvietimo, kai nėra pagalbos poreikio.

Skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, kad S. A. P. pažeidė teisės aktų reglamentuotą teisės aktų tvarką, o būtent: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2012-09-25, Nr. D1-771) 18 p., nurodantį, kad „vandens telkinio savininkas jam nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje išduoda mėgėjų žvejybos leidimus ar suteikia nemokamą žvejybos teisę. Jeigu vandens telkinys nuosavybės teise priklauso keliems savininkams arba bendrąja daline nuosavybės teise valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims, vieno savininko išduotas mėgėjų žvejybos leidimas galioja visame vandens telkinyje“, taip pat Panevėžio apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės ir vandens telkinio sklypų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir privataus žemės sklypo ribų patikslinimo Kupiškio rajone“ (2003-02-20, Nr. Ž-610) 2.2. punktu nustatytą servitutą „užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu“.

Rašytiniais bylos įrodymais, liudytojų bei nukentėjusiųjų V. B., A. V., R. B. parodymais, pačios S. A. P. paaiškinimais byloje nustatyta, kad S. A. P. 2013-08-04 ir 2013-09-18 neleido tvenkinyje žvejoti asmenims, turėjusiems tam leidimus. Tai, kad tokią teisę V. B. ir A. V. turėjo patvirtina byloje esantys jiems kitų (duomenys neskelbtini) tvenkinio savininkų išduoti rašytiniai leidimai žvejybai. Taip pat byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad S. A. P. 2013-08-04 neleido R. B. ir jos anūkams maudytis tvenkinyje. Tuo tarpu nurodytų teisės aktų reikalavimai nurodo S. A. P., kaip vandens telkinio savininkei, užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu bei leisti asmenims žvejoti, kai yra išduotas bent vieno savininko leidimas žvejybai. Todėl S. A. P., neleisdama gyventojams naudotis (duomenys neskelbtini) tvenkiniu, reikalaudama policijos pareigūnų išvaikyti besimaudančius ir žvejojančius gyventojus ir liepdama pasišalinti iš tvenkinio, savavališkai bei nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariama teisę.

Byloje nėra duomenų, kad S. A. P. įvykių metu nebuvo žinoma apie tvenkiniui nustatytą servitutą.

Tvenkiniui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas yra registruotas viešame registre.

Iš byloje esančio 2013-09-19 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą – žemės sklypą, kurio savininkai S. A. P., kiti nurodyti fiziniai asmenys bei Lietuvos Respublika, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad šiam turtui dar nuo 2003-03-19 yra registruotos kitos daiktinės teisės 2003-02-20 apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-610 pagrindu – servitutas (b.l. 87), kuris, iš registruotų daiktinių teisių aprašymo, matyti, suteikia teisę gyventojams maudytis, girdyti gyvulis ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu.

Be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti ir tai, kad žemės sklypo (vandens telkinio) (duomenys neskelbtini), be kitų – fizinių asmenų, jis nuosavybės teise priklauso ir Lietuvos Respublikai ( b.l. 86). Iš to darytina išvada, kad tvenkiniu turi teisę naudotis ir kiti asmenys.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti nustatyta tvarka. Nors apeliantė nurodo, kad nesutinka su (duomenys neskelbtini) tvenkiniui nustatytu servitutu, kurio tikslas užtikrinti gyventojų teisę maudytis, girdyti gyvulius ar kitaip naudotis privačiu vandens telkiniu, jos kaltės dėl padarytų teisės pažeidimų nešalina. S. A. P. įstatymo nustatyta tvarka neginčydama servituto ar neprašydama jį panaikinti, o neleisdama kitiems asmenims naudotis vandens tvenkiniu, neabejotinai elgiasi priešingai teisei.

Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės aktų reikalavimų, į kuriuos nukreipia blanketinė savavaldžiavimo teisės norma, nepagrįstas, nes to nepatvirtina skundžiamas teismo nutarimas, iš kurio matyti, kad teismas nurodė, kokių teisės aktų reglamentuotą tvarką S. A. P. pažeidė.

Kadangi byloje nustatyta, jog S. A. P. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę ir tai suprato, ji pagal 188²⁰ str. už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, nubausta pagrįstai.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tenkinti S. A. P. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.