- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- eAS-856-624/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01731-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- R. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakymą į pareiškėjos atstovės 2018 m. balandžio 4 d. skundą, kuris būtų parengtas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme išdėstytus reikalavimus ir laikantis gero administravimo principo, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 38–39), kuriame prašė tenkinti pareiškėjos skundą, o tuo atveju, jeigu pareiškėja atsisakys skundo, – bylą nutraukti, nurodant, kad įvykdė pareiškėjos reikalavimą ir pateikė atsakymą į jos skundą. Atsakovas taip pat prašė teismo sumažinti iš NŽT pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakymas į skundą pateiktas nedaug praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, rengiant skundą nebuvo reikalingos specialios žinios ir didelės advokato darbo laiko sąnaudos.
Šalies argumentai
2018 m. birželio 25 d. pareiškėja pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo (b. l. 45–48), kuriame nurodė, kad po to, kai ji padavė skundą teismui, NŽT įvykdė jos reikalavimą ir pateikė atsakymą į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą. Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2018 m. liepos 2 d. raštu (b. l. 56) pareiškėja papildomai paprašė atlyginti 230 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė dėl atsisakymo nuo skundo parengimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjos R. L. skundo atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui NŽT dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo (b. l. 45–48), kadangi pareiškėjai inicijavus bylą teisme, NŽT pateikė atsakymą į pareiškėjos skundą. Teismo vertinimu, skundo atsisakymas neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad atsisakiusi skundo, pareiškėja pažeistų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl pareiškimas dėl skundo atsisakymo priimtas, o byla nutraukta. Pareiškėjai išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja inicijavo administracinę bylą, siekdama įpareigoti atsakovą įvykdyti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – pateikti atsakymą į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą. Teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos skundas priimtas ir išsiųstas atsakovui. Atsakovas parengė atsakymą į minėtą skundą tik 2018 m. gegužės 28 d. (b. l. 40–42), o atsiliepime į skundą (b. l. 38–39) pripažino praleidęs atsakymo pateikimo terminą ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Teismas vertino, kad atsakovas geruoju įvykdė pareiškėjos skundo reikalavimus po to, kai pareiškėja padavė teismui skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl pareiškėja pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas akcentavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 18 d. teisinių paslaugų sutarties (b. l. 16) pagrindu advokatei T. K. suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjos interesams visose institucijose, įstaigose ir Lietuvos Respublikos teismuose ir, be kita ko, rengti ir pasirašyti visus procesinius dokumentus, atstovauti teismo posėdžiuose, apskųsti teismo nutartis ir kt. Pareiškėja teigė patyrusi 1 590 Eur (1 360 Eur + 230 Eur) atstovavimo išlaidų, kurias pagrindė pateiktomis sąskaitomis, lėšų pervedimo nurodymais bei pinigų priėmimo kvitais (b. l. 50–55, 57–58).
Šalies argumentai
Advokatė T. K. parengė ir pareiškėjos vardu pateikė teismui skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (b. l. 1–5). Prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad skundo parengimui advokatė sugaišo 2,7 val., už advokatės darbo laiko valandą mokėtina suma siekia 100 Eur, taigi, už šio dokumento parengimą pareiškėja turėjo sumokėti 270 Eur sumą. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo (b. l. 54) matyti, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 21 d. šią sumą sumokėjo advokatei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vadovavosi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais, ir, atsižvelgęs į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą (2018 m. gegužės mėn.), nagrinėjamu atveju taikė Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2017 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris siekė 884,80 Eur, todėl nurodė, kad maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudarytų 2 212 Eur (2,5 x 884,80 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo parengimą (270 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, priteistinos už tokio pobūdžio paslaugas, todėl ši suma priteistina pareiškėjai.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad advokatė surašė ir pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 45–48). Iš byloje pateiktos 2018 m. birželio 29 d. sąskaitos ir 2018 m. liepos 1 d. lėšų pervedimo nurodymo (b. l. 57–58) matyti, kad už šio dokumento parengimą pareiškėja sumokėjo advokatei 230 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.16 punktu, teismas akcentavo, kad pareiškimas pateiktas 2018 m. birželio mėn., todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris, kaip minėta, sudarė 884,80 Eur. Tokiu būdu maksimali priteistina suma už prašymo dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą sudarytų 339,52 Eur (0,4 x 884,80 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti 230 Eur suma už pareiškimo dėl skundo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą neviršija Rekomendacijų pagrindu nustatytos maksimalios priteistinos sumos, todėl ši suma priteistina pareiškėjai.
Pareiškėja prašė atlyginti kitas išlaidas, kurias ji patyrė dėl raštų įvairioms valstybės institucijoms parengimo, t. y. dėl 2017 m. rugsėjo 21 d. rašto valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui (100 Eur), 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. raštų NŽT (320 Eur + (150 Eur – 80 Eur) + 50 Eur + 250 Eur = 690 Eur), 2018 m. balandžio 13 d. rašto Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui (150 Eur) parengimo. Šias išlaidas pareiškėja grindė 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2017 m. lapkričio 29 d. lėšų pervedimo nurodymu, 2018 m. balandžio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2018 m. balandžio 13 d. lėšų pervedimo nurodymu (b. l. 50–53).
Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad bylą laimėjusiai šaliai priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Vadinasi, negali būti atlyginamos išlaidos, kurios nėra susijusios su vykusiu teisminiu procesu.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti NŽT pateikti atsakymą į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą. Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar NŽT, 2018 m. balandžio 4 d. gavusi pareiškėjos skundą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė pareiškėjai atsakymą į jį. Šios aplinkybės sudarė nagrinėjamos bylos dalyką. Nors teismui pateiktame skunde pareiškėja išvardino aplinkybes, susijusias su kitų (ankstesnių) jos prašymų / skundų nagrinėjimu NŽT Vilniaus rajono skyriuje, vis dėlto ji nesuformulavo reikalavimų dėl šių NŽT teritorinio skyriaus raštų panaikinimo arba dėl įpareigojimo atsakyti į jos NŽT teritoriniam skyriui pateiktus prašymus / skundus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, taigi šis raštas taip pat parengtas dar iki 2018 m. balandžio 4 d. skundo NŽT, dėl kurio vyko ginčas šioje byloje, pateikimo, ir minėtame rašte pareiškėja išdėstė aplinkybes, jos nuomone, patvirtinančias, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius netinkamai atsakė į pareiškėjos ankstesnius skundus / prašymus, o ne aplinkybes, susijusias su šios bylos dalyku – įpareigojimu NŽT atsakyti į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. raštą (b. l. 12–15). Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad visi pareiškėjos išvardinti raštai, kurių parengimo išlaidas ji prašė priteisti šioje byloje, yra parengti anksčiau negu kilo ginčas, dėl kurio yra iškelta ši administracinė byla, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos dėl šių raštų parengimo nėra susijusios su byla ir nepriteistinos iš atsakovo.
Pareiškėja taip pat prašė priteisti 250 Eur sumą, kurią sumokėjo už suteiktas teisines konsultacijas. Iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų (b. l. 55) matyti, kad pareiškėja 2017 m. liepos 25 d. sumokėjo advokatei 150 Eur, kvite pažymėta, kad ši suma sumokėta už patarimą, kitas teisines paslaugas. Tuo tarpu iš 2017 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad pareiškėja sumokėjo 100 Eur. Taigi konsultavimo paslaugos pareiškėjai buvo suteiktos anksčiau negu kilo ginčas dėl NŽT pareigos atsakyti į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą, todėl teismas konstatavo, kad šios išlaidos taip pat nėra susijusios su nagrinėjama byla.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą prašė sumažinti pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodydamas, kad jis nežymiai praleido terminą atsakymui į pareiškėjos skundą pateikti, o byla nėra didelės apimties, nėra sudėtinga, nereikalavo iš advokatės specialių žinių ir didelių laiko sąnaudų. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti procesiniai dokumentai yra išsamūs ir motyvuoti, o prašomos priteisti sumos už jų parengimą nėra neproporcingai didelės, todėl nėra pagrindo mažinti priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8 punkte numatytus maksimalius užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžius ir 2 punkte nurodytus kriterijus, į bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatavo, kad pareiškėjos nagrinėjamoje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas tinkamai atlygins 500 Eur suma (270 Eur už skundo parengimą, 230 Eur už pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą), priteistina iš atsakovo.
III.
Atsakovas NŽT padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėjos prašymą atmesti arba sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Atskirajame skunde pažymi, kad NŽT neprieštaravo pareiškime dėl skundo atsisakymo nurodytam prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės, tačiau prašė įvertinti, kad atsakovas elgėsi sąžiningai ir tinkamai (ABTĮ 40 str. 4 d.), kad atsakymas į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą buvo parengtas nedaug praleidus įstatyme nustatytą terminą, ir kad byla nėra didelės apimties ir sudėtinga, rengiant skundą nebuvo reikalingos specialios žinios bei didelės advokato darbo laiko sąnaudos, bei vadovautis protingumo ir teisingumo principais. Mano, jog pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimas, geruoju patenkinus skundą, laikytinas visiškai formaliu veiksmu, kurio atlikimui nebūtina dėti tiek pat pastangų, kaip skundo rengimui, todėl už jo parengimą nepagrįstai priteista beveik tokia pati suma, kaip už skundo parengimą. Atsakovo vertinimu, galėjo būti priteista daugiausia 50 Eur. Be to, skundas nebuvo didelės apimties, nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai klausimai, todėl, anot atsakovo, nebuvo pagrindo už skundo surašymą priteisti 270 Eur, galėjo būti priteista daugiausia 100 Eur. Atsakovas mano, kad kreipimasis tiesiogiai į teismą, vengiant pigesnio ir operatyvesnio skundo nagrinėjimo administracinių ginčų komisijoje, laikytinas neatitinkančiu ekonomiškumo principo bei sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl yra pagrindas sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Pareiškėja R. L. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pareiškėja pažymi, kad šiuo atveju priteistos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra daugiau nei dvigubai mažesnės už maksimalius dydžius pagal Rekomendacijas. Teismas priteisė tik nedidelę dalį prašomų išlaidų. Mano, jog priteistos protingos 270 Eur išlaidos už skundo parengimą. Atsisakymas nuo skundo nebuvo formalus ir trumpas dokumentas, daugiau nei 3 lapų pareiškime buvo dėstomi išsamūs motyvai dėl atsisakymo būtinybės ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodyta aktuali teismų praktika, žinant atsakovo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų nepripažinimo, todėl už minėtą pareiškimą pagrįstai priteista 250 Eur suma. Akcentuoja, kad skundo pateikimas tiesiogiai teismui yra konstitucinė ir įstatymuose numatyta teisė, kuri negali būti kvestionuojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos R. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo NŽT priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja inicijavo administracinę bylą, siekdama įpareigoti atsakovą įvykdyti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – pateikti atsakymą į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą, tačiau ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo po to, kai atsakovas parengė atsakymą į minėtą skundą 2018 m. gegužės 28 d., t. y. geruoju patenkino pareiškėjos skundo reikalavimą po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Atsakovas atskirajame skunde neginčija fakto, kad byla nutraukta jam geruoju patenkinus pareiškėjos reikalavimą ir kad pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau mano, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specifinių žinių, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti sumažinta.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-609-822/2018), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-750-492/2018).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, kaip numato įstatymas (ABTĮ 41 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino tiek administracinėje byloje nagrinėto ginčo pobūdį, sudėtingumą, tiek atstovo teiktų teisinių paslaugų pobūdį, ir pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti procesiniai dokumentai yra išsamūs ir motyvuoti, o prašomos priteisti sumos už jų parengimą nėra neproporcingai didelės, todėl padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino visas atsakovo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir kriterijus ir skundžiamoje nutartyje aiškiai tai išdėstė, todėl sprendimas priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų visiškai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Akcentuotina, kad pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos neviršijo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių už skundo ir pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą ir buvo už juos mažesnės. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteista atstovavimo išlaidų suma atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytina racionalia. Todėl teisėjų kolegija nurodytus atsakovo argumentus dėl priteistų išlaidų mažinimo būtinybės atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, konstatuodama, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas.
Atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog kreipimasis tiesiogiai į teismą, vengiant pigesnio ir operatyvesnio skundo nagrinėjimo administracinių ginčų komisijoje, laikytinas neatitinkančiu ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos kreipimasis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka yra jos teisė, numatyta įstatyme, ir būtent jai palikta galimybė pasirinkti tinkamiausią savo pažeistų teisių gynybos būdą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjai iš atsakovo NŽT 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo ir pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.