Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam J. A., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei ir atstovui pagal įstatymą V. A.,

nukentėjusiajam D. J., jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui ir atstovui pagal įstatymą G. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. A., būdamas nepilnametis, 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos koridoriuje, tyčia vieną kartą ranka sudavė nepilnamečiui D. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu, paraudimu, kraujavimu iš nosies ir nosikaulių lūžiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jam skaudėjo kairįjį šoną. Visi mokiniai išeidinėjo iš klasės ir jį kažkas jį užkabino ranka ir pastūmė. Dėl patirto skausmo jis susinervino. Išėjęs iš kabineto pamatė, kad D. J. aiškinosi su klasioku, todėl suprato, kad būtent D. J. jį pastūmė. Tuomet priėjo prie D. J. ir trenkė jam į nosį iš dešinės alkūnės. Pripažįsta, kad jo veiksmais buvo sukeltos kaltinime nurodytos pasekmės. Tokius veiksmus atliko dėl to, kad D. J. jį pastūmė. Trenkė jam, nes toks instinktas, norėjo jam trenkti. Teritorinės ligonių kasos kasų pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, jo manymu, yra per didelis. Neturtinė žala turėtų būti 500 Eur. Savo pajamų neturi, išlaiko tėvas. Vasarą kartais padirba pas tėvą. Mokslai sekasi gerai, mokymosi vidurkis – 6 balai. Yra buvęs dar vienas toks atvejis, bet be teisminių procesų. Pasimokė, kad nereikia taip daryti. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo ir mamos, atsiprašo ir dabar.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad penktadienį, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, po penktos geografijos pamokos, visi mokiniai išėjo į koridorių, kadangi buvo 10 minučių pertrauka. Jis nuėjo prie sienos, kalbėjosi su klasioku ir tada gavo smūgį iš alkūnės į nosį. Tada nubėgo į tualetą, jam stipriai bėgo kraujas, jo buvo pilna kriauklė. Tada jį nuvedė į mokytojų kambarį, ten gavo medicininę pagalbą, buvo paklaustas, kas įvyko. Smūgį sudavė jo klasiokas J. A.. Smūgis buvo labai netikėtas, nematė jo net praeinant. J. A. nei prieš smūgį, nei po jo sudavimo nieko jam nepasakė. Jis su juo nebendrauja, neturi jokių kontaktų, bet susipykę nėra, konfliktų niekada nebuvo. Gavęs smūgį buvo šoke, nes tai buvo labai netikėta. Jautė skausmą, kurį įvertintų 7 balais iš 10. Po to įvykio su juo J. nekalbėjo, neatsiprašė nei jis, nei jo tėvai. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. Kai kurie draugai spėliojo, kad norėdamas pasirodyti prieš paneles, koks yra „kietas“, kiti dar kitaip. Nieko konkrečiai nežino. Jis buvo pirmas, kuris išėjo į koridorių su klasioku, ir tada buvo tas smūgis, mano, kad niekas iš kitų klasiokų nematė. Kiek atsimena, kai pakalbėjo su klasioku, nusisuko į skirtingas puses ir tada J. A. jam trenkė. Į tualetą nuėjo vienas, bet tada kiti vaikai pamatė, kad jam bėga kraujas, palydėjo į mokytojų kambarį. Tą dieną po įvykio buvo išvežtas į ligoninę, ten švietė galvą, tikrino, kiek buvo lūžusi nosis. Po to pas gydytojus nebebuvo. Mėlynių veide nebuvo. Nosį skaudėjo gerą savaitę po įvykio. Kažkokių padarinių, kiek žino, neliko (1 t., b. l. 56–59).

Liudytoja V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. jos sūnus D. J. buvo ugdymo įstaigoje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji dirba toje pačioje mokykloje. Apie 12.45 val., pertraukos metu, pas ją atėjo kitas jos sūnus B. J. ir pasakė, kad jo brolį sumušė, jis kraujuoja. Tai sužinojusi, iš karto nuėjo pas sūnų, kuris tuo metu buvo antro aukšto tualeto patalpoje. Ji pasiteiravo sūnaus, kas atsitiko, tačiau jis nekalbėjo ir į klausimą neatsakė. Tuomet sūnų nusivedė į mokytojų kambarį, kur suteikė pirmąją pagalbą. Sūnus dėl patirto streso jokių įvykio aplinkybių nepasakojo. Praėjus kuriam laikui, sūnus pradėjo pasakoti, kokie kiti vaikai buvo kartu su juo įvykio metu, nurodė R., J. ir L.. Iškvietus sūnui GMP, jis buvo pristatytas į Kauno klinikas apžiūrai. Laukiant medikų apžiūros, sūnus įvardino, kad jį mušė klasiokas J. A., t. y. pertraukos metu, jam būnant antro aukšto koridoriuje, ranka vieną kartą trenkė į veidą, pataikydamas į nosį. Bendraujant su sūnumi, jis taip pat nurodė, kad su klasioku J. anksčiau nėra turėjęs jokių konfliktų, jie apskritai nebendrauja ir kodėl jis taip pasielgė, nežino. Medikams apžiūrėjus sūnų, jam buvo diagnozuotas nosies lūžis. Jai yra žinoma, kad mokyklos koridorius, kuriame sūnus buvo sumuštas, yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Po įvykio sūnus D. J. nuo patirtos traumos ir šoko nesiorientavo. Kai jo klausė, kas jam ką padarė, jis net neatsakė, kalbėjo apie tai, kad buvo geografijos pamoka, po to pradėjo vardinti vaikus, kurie buvo aplink – R., J., L., bet kas jam sudavė smūgį, nepasakė. Iš pradžių nesuprato, kad tai traumos pasekmė, manė, gal vaikas nesako specialiai, tačiau kai jau suprato, kad sūnus nesiorientuoja, iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus į ligoninę, jis jau pradėjo kalbėti aiškiau, atsakinėti į klausimus, ir pasakė, kad greičiausiai jam sudavė bendraklasis J. A.. Kaip suprato, viskas įvyko taip staigiai, smūgis suduotas buvo iš pasalų, D. tuo metu net nesuprato, nei kas įvyko, nei kas jam sudavė. Draugai jį irgi pamatė jau po smūgio, smūgio momento nei vienas bendraklasis nematė. D. J. brolis, jos kitas sūnus – B. J., D. pamatė jau irgi po įvykio, kraujuojantį, atėjo ir pasakė jai apie tai. J. A. sulaužė jos nepilnamečiui sūnui D. J. nosį, tačiau nei vienas iš J. A. tėvų nebuvo atvykę ar susisiekę telefonu atsiprašyti ar pasiūlyti atlyginti turtinę ar moralinę žalą. Ji pati dirba mokykloje, kurioje ir įvyko minėtas įvykis. Sūnus patyrė didelį fizinį skausmą, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam laikotarpiui, o po to dar liko liekamieji reiškiniai – atsirado sunkumų kvėpuoti, pasislinko nosies pertvara, buvo ištinęs veidas, po akimis buvo atsiradusios mėlynės. Ji savo sūnaus D. J. vardu teikia civilinį ieškinį ir prašo pripažinti ją civiline ieškove 3 000 eurų sumai, dėl moralinės žalos atlyginimo. Taip pat informuoja, kad ikiteisminiame tyrime ir teisme nukentėjusį sūnų D. J. atstovaus tik ji, D. J. tėvas dėl užimtumo teisminiuose procesuose nedalyvaus, kadangi jų bendru sutarimu D. J. užtenka ir vieno atstovo pagal įstatymą (1 t., b. l. 12–21, 61–64).

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. A. yra jos sūnus, be J. dar turi du vaikus. Šiuo metu tarp jos ir sutuoktinio V. A. vyksta skyrybų procesas, todėl J. ir jo brolis gyvena su tėčiu, o ji gyvena su dukra, tačiau gyvena tik kelių kilometrų atstumu. Su J. bendrauja nuolatos, kartu leidžia laiką, pramogauja, sutaria su sūnumi labai gerai. J. jai išsipasakoja, kai nori, pakalba gan atvirai, sūnų visada išklauso, duoda patarimus, išsako pastabas. J. didžiausias pomėgis yra motociklai, automechanika, kažkiek sportas. J. mokslais ir kitais mokyklos reikalais domisi abu su sutuoktiniu, vieną kartą vienas, kitą kartą kitas, pagal poreikį. J. namuose turi savo atskirą kambarį. Su visais šeimos nariais J. sutaria puikiai, nėra konfliktų nei su tėvais, nei su broliu ar seserimi. J. auklėjimu rūpinasi kartu, jeigu kyla kokių nors konfliktų, stengiasi rasti kompromisą, nors su sutuoktiniu skiriasi kaip vyras ir žmona, tačiau kaip tėvai vaikų auklėjimu rūpinasi kartu, dėl J. auklėjimo jokių priekaištų V. A. neturi. Apie įvykį, kai J. sužeidė bendraklasį, sužinojo iš J. auklėtojos, kuri jai paskambino, pakvietė atvykti į mokyklą. Kadangi buvo darbo vietoje ir negalėjo, susisiekė su V. A. ir jis nuvažiavo į mokyklą. Po to ji kalbėjo apie įvykį su J., jis pasakė, kad jį smarkiai užgavo tas bendraklasis, nors jis jį perspėjo, tačiau nesulaukė reakcijos, todėl J. taip sureagavo, trenkė jam. Su sūnumi pakalbėjo, paaiškino, kad taip elgtis negalima, sudrausmino. Mano, kad J. suprato, jis jai sakė, kad tikrai gailisi. J. jai dar sakė, kad mokykloje, buvo auklėtoja, socialinė pedagogė, bendraklasis, kuriam sudavė J., ir jo mama. J. jų akivaizdoje atsiprašė klasioko ir jo mamos. Ji ir V. A. kažkodėl į šį susitikimą nebuvo pakviesti. Taigi, jos žiniomis, J. atsiprašė už savo poelgį. Dėl tyrime pareikštų civilinių ieškinių nori pasakyti, kad sutinka su teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu, ž sutinka jį atlyginti. Dėl V. J. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos – 3 000 eurų, nesutinka, sutinka atlyginti tokią neturtinės žalos sumą, kurią priteis teismas (1 t., b. l. 67–70).

Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. A. yra jo biologinis sūnus, be J. su sutuoktine R. A. turi dar 2 vaikus, šiuo metu tarp jo ir sutuoktinės vyksta skyrybų procesas, todėl jis su J. ir kitu sūnumi gyvena atskirai, o R. A. gyvena su dukra. Nepaisant to, gyvena netoliese, J. ir kitų vaikų auklėjimu ir išlaikymu rūpinasi bendrai. Jokių priekaištų R. A., kaip motinai, neturi, sūnumi ji labai rūpinasi. J. lanko mokyklą, būrelių nelanko, domisi motociklais, jam patinka mechanika. Jo nuomone, J. mokosi vidutiniškai, tačiau apie mokslus daug kalba, aiškina jam, kad lankyti visas pamokas, stengtis gerai mokytis yra privaloma. Su visais šeimos nariais J. sutaria, bendrauja pagarbiai. Jo ir J. santykiai geri, jis jam pasipasakoja, žino, kas yra jo draugai. Kiek žino, dabar nėra jokių žmonių, su kuriais J. nesutaria. J. namuose turi visas sąlygas gyventi ir mokytis, turi atskirą kambarį, telefoną, kompiuterį. Su J. leidžia laiką kartais dviese, kartais su šeima. Jeigu J. netinkamai elgiasi, jis visada kalbasi su juo, pasako, kas jo elgesyje jam nepatinka, paaiškina elgesio taisykles ir pasekmes. Stengiasi būti geru pavyzdžiu sūnui. Apie įvykį, kuomet sulaužė bendraklasiui nosį, jam pranešė sutuoktinė, kuri gavo skambutį iš mokyklos. Po to J. pats papasakojo, kad klasiokas jį pastūmė ir jam labai skaudėjo, nes tuo metu buvo sužeistas, todėl supykęs nesusivaldė ir jam sudavė. J. sakė, kad mokykloje atsiprašė to bendraklasio, atsiprašyme dalyvavo ir jo auklėtoja, pavaduotoja. Negina sūnaus elgesio ir jo nepateisina, dėl šito įvykio jie pasikalbėjo, jis paaiškino, kad jis blogai pasielgė, kad daugiau taip nesielgtų. J. sutiko su juo, pasakė, kad gailisi, kad neturėjo taip elgtis. Niekada jokių administracinių ar kitokių nuobaudų už J. veiksmus nėra gavęs. Dėl civilinių ieškinių, sutinka, kad reikėtų atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, tačiau visiškai nesutinka su 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimu – ši suma, jo manymu, yra neadekvačiai per didelė, todėl jos savanoriškai atlyginti nesutinka (1 t., b. l. 73–76).

2023 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27–29).

2023 m. rugsėjo 18 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma data – 2023 m. rugsėjo 8 d. 12:37:51. Vaizdo įraše matyti mokyklos koridoriaus patalpa, klasės durys, pro kurias išeina moksleiviai. Koridoriaus patalpoje, vaizdo įrašo laiku 2023 m. rugsėjo 8 d. 12:38:12, matoma, kaip vienas moksleivių, vilkintis tamsios spalvos sportiniu megztiniu, praeinant dešine ranka suduoda vieną smūgį kitam moksleiviui. Ant moksleivio, kuris suduoda smūgį, dešinės rankos plaštakos matyti baltas raištis, panašus į bintą. Moksleivis kuriam suduotas smūgis nueina koridoriumi (1 t., b. l. 119–121).

2023 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies patinimu, paraudimu, nosikaulių lūžiais, kraujavimu iš nosies. Sužalojimai padaryti buku, riboto paviršiaus daiktu paveikus nosies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d. Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi, galėjo būti padaryti D. J. esant įvairiose padėtyse. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 117–118).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Iš BK 138 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. A. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimų pagrįstumu.

Šiuo atveju, vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jos neneigė ir teisme bei nurodė, kad įvykio dieną jam skaudėjo kairįjį šoną, o iš klasės išeidamas bendraklasis D. J. jį užkabino bei pastūmė, dėl to jis susinervino ir priėjęs prie D. J. trenkė jam į nosį iš dešinės rankos alkūnės, tą padarė tyčia, norėjo nukentėjusiajam suduoti. Tai, kad kaltinamasis atliko jam kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą, patvirtina ir nukentėjusiojo parodymų turinys. Nukentėjusysis D. J. nurodė, kad per pertrauką nuėjo prie sienos, kur kalbėjosi su klasioku, ir tada gavo smūgį iš alkūnės į nosį, kurį sudavė jo bendraklasis J. A.. Gavęs smūgį, jautė skausmą, taip pat skausmą jautė dar apie savaitę po įvykio. Tokius kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2023 m. rugsėjo 18 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, jog peržiūrėjus įvykio vietos apžiūros metu paimtą vaizdo įrašą matyti, kaip vienas moksleivių, vilkintis tamsios spalvos sportiniu megztiniu, praeinant dešine ranka suduoda vieną smūgį kitam moksleiviui.

Nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. J. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosies patinimu, paraudimu, nosikaulių lūžiais, kraujavimu iš nosies. Sužalojimai padaryti buku, riboto paviršiaus daiktu paveikus nosies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d. Sužalojimai griuvimui ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi, galėjo būti padaryti D. J. esant įvairiose padėtyse. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas, dėl kurio jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka išvadai, jog byloje yra nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kaltinamojo veiksmai yra visiškai įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma bei kvalifikuoti teisingai. Todėl, vertinant baudžiamosios bylos duomenis, kurie teismo pripažįstami įrodymais, konstatuotina, kad J. A., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia vieną kartą ranka sudavė nepilnamečiui D. J. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu, paraudimu, kraujavimu iš nosies ir nosikaulių lūžiu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nėra jokio pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliktas veiksmas sukels nukentėjusiajam skausmą bei galimai sutrikdys jo sveikatą, ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiksmą įvykdė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šios sąlygos: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis J. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra nepilnametis, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Neregistruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje ir priklausomybių ligų centre. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis suprato savo netinkamą elgesį, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, pasimokė, kad taip daryti nereikia, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų.

Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos informacijos apie J. A. pateikimo matyti, kad kaltinamasis 6 kartus svarstytas Vaiko gerovės komisijoje, iš kurių 3 kartus dėl fizinio smurto panaudojimo. Pamokose įprastai būna ramus, nors kartais atsisako dirbti, taip pat buvo keli žodiniai konfliktai su mokytojais. Galimai vyresni mokiniai, su kuriais J. A. leidžia laiką pertraukų metu, įtakoja jo neigiamą elgesį. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos matyti, kad tarp J. A. tėvų vyksta skyrybų procesas, kaltinamasis gyvena su tėvu. Kaimynų nusiskundimų dėl J. A. elgesio fiksuota nėra. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos individualaus vertinimo pažymos matyti, kad nors tarp J. A. tėvų vyksta skyrybų procesas, tačiau abu nepilnamečio tėvai užtikrina vaiko poreikius, tinkamai juo rūpinasi, geba įtakoti jo elgesį, šeimos tarpusavio santykiai yra artimi, nekonfliktiški. Tėvai sūnų charakterizuoja teigiamai.

Kaltinamasis yra nepilnametis, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo pripažino viso proceso metu, gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvų. Nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Byloje esanti medžiaga apie kaltinamojo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jį charakterizuojanti medžiaga, tėvų išsakyti argumentai apie kaltinamojo elgesį ir būdą, leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme padarys prevencinį poveikį kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą ir nepilnametis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina ir jam taikytina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

V. Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 134,54 Eur turtinės žalos, patirtos dėl D. J. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 85–90).

Kadangi neteisėtu tyčiniu smurtiniu veiksmu kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė nosies sumušimą, pasireiškusį nosies patinimu, paraudimu, kraujavimu iš nosies ir nosikaulių lūžiu, dėl jo gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, todėl ši įstaiga pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pasisakyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius atsiradus deliktinei prievolei reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsniu, turi teisę į biudžetą surinkti lėšas, išieškotas iš fizinių asmenų už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Šiuo atveju, kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikiamos informacijos, nukentėjusiajam dėl nosies kaulų lūžio buvo suteiktos ambulatorinės vaikų ligų gydytojo ir radiologo konsultacijos bei stebėjimo paslauga. Už šias paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo neteisėtu tyčiniu smurtiniu veiksmu, jis tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiojo sužalojimais, dėl kurių jam ir buvo teikiamos medicinos paslaugos, ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina prie jo pridedamas Gydymo paslaugų apskaitos išrašas, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos atlyginimas priteistinas.

Nukentėjusysis D. J., atstovaujamas įstatyminio atstovo pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77–78), tačiau teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dydį sumažino iki 1 500 Eur. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo J. A. veiksmo patyrė didelį fizinį skausmą, kuris pasireiškė įvykio metu ir kurį laiką po patirto sužalojimo. Dėl nosies lūžio naktimis negalėjo užmigti, buvo sunku kvėpuoti, buvo priverstas gerti nuskausminamuosius, kurį laiką negalėjo miegoti ant pilvo, skaudėjo veidą, jei buvo prispaudžiama nosis. Taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybė, kadangi bijo išeiti į mokyklos viešas erdves, negalėjo sportuoti bei gyventi pilnavertiško gyvenimo. Nuolatos iškyla neigiami prisiminimai, jautėsi nepatogiai, nuvykus į mokyklą su mėlynėmis ant veido jautė akivaizdžius mokinių žvilgsnius į nosį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė. Papildomai nurodė, kad neprisimena, kad gėrė nuskausminamuosius vaistus, jeigu gėrė, tai neprisimena, kokius. Liekamųjų reiškinių neliko. Pats nepastebėjo nosies pakitimų, bet tai pastebėjo aplinkiniai.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju, teismas neabejoja, kad nukentėjusysis D. J. dėl kaltinamojo J. A. smurtinių veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, baimę, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, yra pagrįstas.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. A. yra nepilnametis, nedirba, jį išlaiko tėvas, kuris turi dar du vaikus. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė vienu trauminiu poveikiu, jo atsiprašė, nuoširdžiai gailisi. Vis dėlto, nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimčiai dienų, jam sužalojimas padarytas ugdymo įstaigoje, dėl menkavertės dingsties, dėl ko nukentėjusysis, kuris yra nepilnametis, neabejotinai patyrė šoką, papildomų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų prieš aplinkinius. Nors duomenys apie jo vartotus medikamentus nuo skausmo nepateikti, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad lūžus nosikauliui, nukentėjusysis juto didelį fizinį skausmą, patyrė nepatogumų buityje, bendraudamas su aplinkiniais. Tačiau akivaizdžių, ilgalaikių padarinių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, iš specialisto išvados tiriamosios dalies bei medicinos dokumentų matyti, kad jam nebuvo taikomas stacionarus ar operacinis gydymas, nosikaulių lūžiai be ženklių dislokacijų, kvėpavimo sutrikimų nėra, rekomenduotas nosies šaldymas vietiškai dvi pirmas paras po traumos ir nuskausminamųjų vartojimas pagal poreikį.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajam D. J. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatuotina, kad iš kaltinamojo prašoma priteisti 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina, ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kadangi J. A. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, iš jo priteistina žala, jam neturint savo turto ar pajamų, priteistina subsidiariai su jo atstovu pagal įstatymą V. A..

Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Todėl minėtoji neturtinė žala priteistina nukentėjusiojo nepilnamečio D. J. naudai, nustatant, kad iki jo pilnametystės uzufrukto teise šiomis lėšomis disponuoja jo atstovai pagal įstatymą.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepilnamečiam nukentėjusiajam D. J. – 299,17 Eur. Šis dokumentas patvirtina, kad valstybė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė išlaidų dėl būtinybės suteikti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis J. A. yra nepilnametis, nedirba, pats yra išlaikomas tėvo), į tai, kad jis kartu su atstovu pagal įstatymą privalės atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą, į subsidiariai atsakingo nepilnamečio kaltinamojo J. A. atstovo pagal įstatymą V. A. padėtį (iš byloje esančios informacijos matyti, kad V. A. turi dar du vaikus), vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi sprendžia nurodytų 299,17 Eur atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 30, 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. A., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, išaiškinant jam, kad padaręs naują nusikalstamą veiką, jis negalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

J. A. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl D. J. gydymo, atlyginimo tenkinti visiškai ir civilinio ieškovo naudai priteisti 134,54 Eur (šimtą trisdešimt keturis eurus 54 ct) iš J. A., o jam neturint savo turto ar pajamų, – subsidiariai su jo atstovu pagal įstatymą V. A..

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir D. J. naudai iš J. A. priteisti 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o jam neturint savo turto ar pajamų, – subsidiariai su jo atstovu pagal įstatymą V. A., nukentėjusiajam priteistą sumą uzufrukto teise iki jo pilnametystės pavedant tvarkyti jo atstovams pagal įstatymą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės patirtų dėl nukentėjusiojo atstovavimo teisme, iš J. A. ir jo atstovo pagal įstatymą nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 30, 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.