Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2S-462-577/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2S-462-577/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08197-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
K. K.
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-462-577/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08197-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) - osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. sprendimu priteisė iš atsakovės K. K. ieškovei (duomenys neskelbtini) - ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai 2 756,77 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 67,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimui įsiteisėjus byloje išduoti du vykdomieji raštai: 2019 m. rugpjūčio 21 d. išduotas vykdomasis raštas ieškovei, 2019 m. rugsėjo 4 d. – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams, nes ji ruošia ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė ir priteisė iš atsakovės K. K. ieškovei (duomenys neskelbtini)-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų sprendė, jog labiau tikėtina, kad dėl turtinės padėties atsakovė yra finansiškai nepajėgi iš karto atsiskaityti su ieškove pagal teismo sprendimą: atsakovė yra pensinio amžiaus ir turi ribotas galimybes užsidirbti, jos gaunama pensija yra nedidelė, butas (duomenys neskelbtini), yra vienintelis atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas; atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 7 vykdomosios bylos. Teismas konstatavo, jog yra viena iš būtinų sąlygų taikyti CPK 284 straipsnyje numatytą institutą, tačiau pažymėjo, jog atidedant ar išdėstant teismo sprendimo vykdymą būtina nustatyti, jog šio instituto pritaikymas užtikrins realų teismo sprendimo įvykdymą ir nesumenkins paties teismo sprendimo. Kadangi iš atsakovės priteistas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., nuo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė net iš dalies įsiskolinimo nesumažino, teismas padarė išvadą, kad nėra prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai įvykdytas. Teismas konstatavo, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo atidėjimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atsakovė K. K. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, prašo atidėti vieneriems metams 2019 m. liepos 18 d. sprendimu priteistos skolos mokėjimo pradžią. Apeliantės manymu, jos prašymas išnagrinėtas skubotai ir neatidžiai. Mokėjimo atdėjimas suteiks galimybę atsakovei išreikalauti iš ieškovės pinigus ir atlyginti padarytus nuostolius. Pasak atsakovės, faktiškai yra trys antstoliai ir trys bylos, kuriose svarstomas mokėjimo termino klausimas. Prie prašymo buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas civilinėje byloje Nr. 2-17473-466/2012, kad bylos suma sumokėta visiškai. Mokėjimo kvitų kopijos pateiktos. Antstolio G. Badikonio padėjėjas vykdomojo rašto negrąžino, o tai klaidina situaciją ir nepagrįstai apsunkina atsakovės padėtį. Atkreipia dėmesį, jog svarbu išreikalauti teisingą informaciją ir situacijos fiksavimą.

Atsiliepimas

4. Ieškovė (duomenys neskelbtini) - oji Daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime prašo atsakovės K. K. skundą atmesti ir priteisti atstovavimo išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad K. K. argumentai yra nesusiję su šia byla ir neigiamos pasekmės neturi būti taikomos ieškovui. Atkreipė dėmesį, kad įsiskolinimas buvo priteistas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., t. y. K. K. 6 metus nemokėjo už jai suteiktas paslaugas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad po teismo sprendimo K. K. apmokėjo tik 2 sąskaitas už 2019 metų spalio ir lapkričio mėnesius, tačiau įsiskolinimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą net nebuvo pradėtas mokėti. Atsakovė net nekalba apie galimus mokėjimus arba mokėjimų grafiką, o tik reiškia deklaratyvius teiginius dėl aplinkybių, nesusijusių su čia byla ir (duomenys neskelbtini)-ąja DNSB. Atsakovė nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie leistų svarstyti skundžiamos nutarties naikinimo galimybes, todėl šis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

6. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. vasario 26 d. gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas atsakovės K. K. raštas apie antstolio D. Šidlausko atliktus nuskaitymus bei 2020 m. vasario 18 d. gautą antstolio A. Naujokaičio raštą, kuriame 400 Eur suma už teisines paslaugas minima kaip žyminis mokestis. Apeliantė prideda 2020 m. vasario 14 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-157-2523, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-157-2522, sąskaitos išrašą, 2019 m. kovo 12 d. Advokatų profesinės bendrijos „Addvokat.lt“ atsakovei išrašytą 400 Eur sumos PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė 2020 m. vasario 26 d. pateikė prašymą pridėti 2020 m. vasario 25 d. antstolio A. Naujokaičio patvarkymą prie bylos, nurodydama, kad antstolis pastebėjo klaidą ir K. K. pateikė patikslintą dokumentą, todėl mano, jog K. K. pateikti samprotavimai neturi būti vertinami.

7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju, atsakovės pateikti papildomi įrodymai nesusiję su atskirojo skundo argumentais, bei sprendžiamu klausimu dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir nevertina tiek dėl atsakovės, tiek dėl ieškovės pateiktų paaiškinimų bei dokumentų.

Dėl atskirojo skundo esmės

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-159-798/2020).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą grindė ketinimu teikti ieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė negali įtakoti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, juolab nepateikus jokių duomenų apie tokių ketinimų pagrindą, realų įgyvendinimą, nurodomos žalos dydį ir pan.

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės turtinę padėtį bei tai, kodėl ji negali sumokėti priteisto įsiskolinimo ir tai galės padaryti po metų; iš surinktų įrodymų padarė tikėtiną išvadą, jog dėl turtinės padėties atsakovė yra finansiškai nepajėgi iš karto atsiskaityti su ieškove pagal teismo sprendimą, tačiau įvertinęs įsiskolinimo susidarymo laikotarpį bei tai, kad atsakovė net iš dalies įsiskolinimo nesumažino, sprendė, jog nėra prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai įvykdytas. Atsakovė, nesutikdama su teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, atskirąjį skundą grindžia iš esmės su skundžiama nutartimi nesusijusiais motyvais. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas aplinkybę, jog atsakovės atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 7 vykdomos bylos, rėmėsi išrašu iš antstolių informacinės sistemos registro (3 t., b. l. 21-31), todėl pareiškėjos teiginiai apie realiai esančius tris antstolius ir bylas, atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliantė neatskleidė, kaip jos pateikti duomenys apie atsiskaitymą 2015 metais įtakoja galimybę vykdyti teismo sprendimą, priimtą nagrinėjamoje byloje, ir būtent jos nurodytu laikotarpiu. Be to, antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu nėra atliekamas išieškojimas pagal atskirajame skunde nurodytą vykdomąjį dokumentą (Nr. 2-17473-466/2012). Apeliantės akcentuojami galimai neteisėti antstolio veiksmai (kurie net nesusiję su aktualaus teismo sprendimo vykdymu), nėra šios bylos (klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo) nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė pateiktu prašymu siekia po vienerių metų tik pradėti mokėjimus, tačiau visiškai nepagrindė tuo metu atsirasiančios galimybės sumokėti skolą, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie realias mokėjimo aplinkybes. Taigi, apeliantė atskirajame skunde nepaneigė skundžiamos nutarties išvados, kad nėra prielaidų tikėtis, jog atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimą, jis bus realiai įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus duomenis, tinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktais, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič