Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1139-359/2015 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. D. su atsakove S. D. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,1110 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu, šalims priklauso dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po ½. Ieškovas R. D. ir atsakovė S. D. bendro ūkio neveda nuo 2012 m. birželio mėn., tačiau atsakovė S. D., ieškovo teigimu, nevykdo pareigos apmokėti savo dalį bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, byloje įrodinėjama, kad minėto turto išlaikymas ieškovui R. D. kainavo 2 207 Eur, t. y.: 1 738,48 Eur už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“ pagal 2012 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0162658; 282,81 Eur už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimą pagal AB Lietuvos draudimas 2015 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 312101688, 2015 m. sausio 15 d. sąskaitą Nr. 312716240 ir 2014 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 311919148; 127,22 Eur už elektros energiją gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekimą AB „Lesto“ pagal 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 580933; 63,06 Eur už turto apsaugą, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Rimsigna“ pagal PVM sąskaitas faktūras 2015 m. kovo 10 d. Nr. 0051576, 2015 m. vasario 27 d. Nr. 0051428, 2015 m. sausio 30 d. Nr. 0050556, 2014 m. gruodžio 3 d. Nr. 0049030, 2014 m. lapkričio 28 d. Nr.0048807, 2014 m. spalio 31 d. Nr. 0047950.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolių solidarumo, tarpusavio atgręžtinių reikalavimų po santuokos nutraukimo aiškinimo ir taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Teismų praktika 33).

Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. D. su atsakove S. D. santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,1110 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo nutraukta ieškovo R. D. ir atsakovės S. D. santuoka, išspręsti visi kiti klausimai, susiję su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl šalių atsakomybės pagal jų turimas turtines prievoles (CPK 385 str. 1 d.), tame tarpe išspręstas ir minėto turto padalinimo klausimas, kuris po santuokos nutraukimo, šalims priklauso dalinės nuosavybės teise, kiekvienai po ½. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 14 d.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas R. D. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas iš ieškovės S. D. priteisti pusę bendro turto išlaikymo išlaidų, t. y. priteisti ½ 1 738,48 Eur už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“ pagal 2012 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0162658; ½ 282,81 Eur už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimą pagal AB Lietuvos draudimas 2015 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 312101688, 2015 m. sausio 15 d. sąskaitą Nr. 312716240 ir 2014 m. sausio 9 d. sąskaitą Nr. 311919148; ½ 127,22 Eur už elektros energiją gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekimą AB „Lesto“ pagal 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 580933; ½ 63,06 Eur už turto apsaugą, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Rimsigna“ pagal PVM sąskaitas faktūras 2015 m. kovo 10 d. Nr. 0051576, 2015 m. vasario 27 d. Nr. 0051428, 2015 m. sausio 30 d. Nr. 0050556, 2014 m. gruodžio 3 d. Nr. 0049030, 2014 m. lapkričio 28 d. Nr.0048807, 2014 m. spalio 31 d. Nr. 0047950. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovė S. D. sutiko su ieškovo keliamais reikalavimais dėl bendro turto išlaikymo išlaidų priteisimo už bendro turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), draudimą pagal AB „Lietuvos draudimas“ išrašytas sąskaitas faktūras bei apsaugą pagal UAB „Rimsigna“ išrašytas sąskaitas faktūras, t. y. sutiko kad iš jos būtų priteista ½ ieškovo sumokėtų sumų nurodytoms bendrovėms. Byloje kilo ginčas būtent dėl likusių dviejų ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ½ 1 738,48 Eur sumos už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną iš TŪB „Šoklio prekyba“ pagal 2012 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0162658 ir ½ 127,22 Eur sumos už elektros energiją gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekimą AB „Lesto“ pagal 2013 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PEJ 580933. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl pusės sumokėtos sumos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą dėl dyzelino pirkimo išlaidų, tuo tarpu reikalavimą dėl pusės sumokėtų išlaidų už elektros energijos tiekimą pagal AB „Lesto“ – atmetė.

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl ½ sumokėtos sumos iš ieškovės priteisimo pagal AB „Lesto“ 2013 m. rugsėjo 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. PEJ 580933 už elektros energijos tiekimą, t. y. dėl 63,61 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovo reikalavimą nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu šis ieškovo reikalavimas, nors ir ne ta pačia suma, bet už tą patį laikotarpį (2013 m. vasario 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 31 d.) jau yra išspręstas ir patenkintas. Ieškovas nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovui priteista ½ dalis AB „Lesto“ sumokėtos 227,77 Eur (786,44 Lt) sumos už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, t. y. 113,88 Eur, pagal AB „Lesto“ sąskaitas faktūras PEJ 036095, PEJ 230106, PEJ 091451, PEJ 400565, PEJ 283381, PEJ 348822, PEJ 446249 ir PEJ 440801, tuo tarpu ginčo atveju ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės ½ dalį AB „Lesto“ sumokėtos 127,22 Eur sumos už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, t. y. 63,61 Eur pagal AB „Lesto“ PVM sąskaitą faktūrą PEJ 580933.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu iš atsakovės yra priteista ½ dalis UAB „Lesto“ sumokėtos 227,76 Eur (786,44 Lt) sumos už bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., t. y. 113, 88 Eur. Iš AB „Lesto“ 2013 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PEJ 580933 matyti, kad likutis 2013 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 124,33 Eur (429,27 Lt), priskaičiuota pastovioji mokesčio dalis už 2013 m. rugsėjo mėn. – 2,90 Eur (10 Lt), iš viso suma sudaro 127,22 Eur (439,27 Lt), šią sumą ieškovas apmokėjo 2013 m. spalio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 114. Kaip ir pirmosios instancijos teismas nustatė, ieškovo apmokėta suma, vadovaujantis paties ieškovo į bylą pateiktu AB „Lesto“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 50220-4953, susidarė iš neapmokėto 124,33 Eur (429,27 Lt) likučio už apskaitos laikotarpius nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. bei pastoviosios mėnesio dalies – 2,90 Eur (10 Lt). Taigi, nors apeliantas ir teigia, kad minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovės ieškovui priteista ½ dalis už AB „Lesto“ tiektą elektros energiją pagal kitas sąskaitas faktūras, o ne pagal ieškovo pateiktą – PVM sąskaitą faktūrą PEJ 580933, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, ir kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad toje pačioje teismui pateiktoje AB „Lesto“ PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PEJ 580933 priskaičiuota suma yra susidariusi būtent už laikotarpį, už kurį įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu iš atsakovės jau yra priteista ½ dalis ieškovui jo sumokėtų išlaidų už elektros energijos tiekimą AB „Lesto“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateikta AB „Lesto“ PVM sąskaita faktūra išrašyta 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. dar prieš priimant teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad minėtą sumą už sprendime nurodytus laikotarpius ieškovas iki bylos išnagrinėjimo teisme būtų tikslinęs. Pažymėtina, kad apeliantas nėra nurodęs kitų pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimo dalį.

Tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui apeliantas tai pat prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti ir prie nagrinėjamos bylos prijungti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę byla Nr. 2-2-840/2014, kurios duomenimis būtų galima objektyviai nustatyti ar tapatus reikalavimas yra išspręstas ir patenkintas įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytoms apelianto aplinkybėms išsiaiškinti šioje byloje yra pakankamai duomenų, todėl apelianto prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai neturi reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to apelianto prašymas išreikalauti ir prijungti rašytinį įrodymą – civilinę bylą Nr. 2-2-840/2014 netenkintinas.

Byloje taip pat pateiktas ir atsakovės S. D. apeliacinis skundas, kuriuo ji skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovo naudai priteista ½ dalis TŪB „Šoklio prekyba“ pagal 2012 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0162658 sumokėtos 1 734,48 Eur sumos už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šildymui įsigytą dyzeliną, t. y. 867,24 Eur. Nustatyta, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas įsigijo 1 970 litrus dyzelino skirto šildymui iš G. V. įmonės „Šoklio prekyba“, už kurį 2012 m. gruodžio 19 d. bankiniu pavedimu apmokėjo pagal išrašytą 2012 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0162658, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kurių neginčija ir pati apeliantė. Apeliante nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jai priteistos ½ dalies TŪB „Šoklio prekyba“ pagal 2012 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0162658 ieškovo sumokėtos 1 734,48 Eur sumos, apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo name ji jau nuo 2012 m. spalio mėn. su ieškovu nebegyvena ir ūkio neveda, be to, teigia, kad ieškovas šildymui įsigyto dyzelino iš TŪB „Šoklio prekyba“ nesuvartojo ginčo namo šildymui, o jį perpardavė tretiesiems asmenims, ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dyzelinas buvo suvartotas būtent ginčo gyvenamajam namui apšildyti.

CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo ieškovo pirkto dyzelino skirto ginčo gyvenamajam namui šildyti panaudojimo ne pagal paskirtį ar jo perpardavimo tretiesiems asmenims, todėl apeliantei neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nesant byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nupirktą dyzeliną perpardavė ar panaudojo ne pagal paskirtį, taip pat nesant byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo gyvenamajame name yra alternatyvus šildymas, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstyti argumentai visais su byloje nagrinėjamo ginčo esme susijusiais ir bylai išspręsti reikšmingais klausimais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, dėl to jų nekartoja.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas R. D. prašo priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios susidarė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 65-67), atsakovė S. D. taip pat prašo jai priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, tačiau į bylą nepateikė nei jų dydį, nei pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų, todėl jos prašymas netenkintinas. Tuo tarpu ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 str. 2 d., rekomendacijų 8.11 p., 713,90*1,3=928,07), todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str., 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.