- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- ATP-157-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04306-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- P. P.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio specialistas G. P. 2013-11-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. P. už tai, kad jis 2013-11-07, apie 17.46 val., Šiaulių r. sav., kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 48,97 km, vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 106 p. reikalavimus.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariatas P. P. 2013-11-26 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-01-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą P. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukė, nenustatęs jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-05 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Išnagrinėjęs bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi panaikino Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-11-26 nutarimą ir grąžino bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-23 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutartis palikta nepakeista.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyr. specialisto V. L. 2014-09-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla P. P. buvo nutraukta.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyr. specialisto G. P. 2014-09-23 nutarimu 2014-09-09 nutarimas panaikintas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto G. P. 2014-10-30 nutarimu Nr. 68N-4072308-13 P. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (43 Eur) bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. teismui pateikė skundą, juo prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-10-30 nutarimą panaikinti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, vadovaujantis ekspertizės akto Nr. 11K-140(14) tik pirmu punktu. Teigė, kad eismo įvykį sąlygojo sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo A. K. KET nesilaikymas, A. K. pažeidė KET 132 p. reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį ir, P. P. manymu, jis, A. K., turi būti pripažintinas eismo įvykio kaltininku. Byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo A. K., kokio svorio ir ilgio buvo pakrautas vilkikas, kokios buvo šio automobilio padangos. Be to, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-11-26 nutarimą ir skundžiamą 2014-10-30 nutarimą priėmė tas pats policijos pareigūnas G. P., o to paties pareigūno tam pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tais pačiais pagrindais priimtas nutarimas laikytinas neobjektyviu, todėl turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-14 nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. skundą atmetė, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-4072308-13 paliko nepakeistą. Teismas remdamasis ekspertizės išvadomis bei kitais teismo surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadą, jog administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir P. P. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Taip pat teismas pažymėjo, kad P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, neperžengiant jiems suteiktų įgaliojimų ribų, nenustatyta, kad pareigūnas G. P. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, jis atliko jam pavestą darbą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-10-30 priimtas nutarimas, jį panaikinant ir grąžinant administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Nurodo, kad teismo nutartyje skundo atmetimo motyvacija neatitinka faktinių eismo įvykio aplinkybių, prieštarauja jau bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytoms bylos aplinkybėms. Vadovautasi byloje atliktos autotechninės ekspertizės išvada, tačiau visiškai neatsižvelgta į teismo posėdžio metu apklausto Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir trasologijos eksperto V. Pačebuto parodymus. Teismas neteisingai nurodo jo, P. P., parodymus. Nutartyje nurodoma: „Juolab, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pradėjo mažinti greitį“. Apeliantas teigia, kad jis tokių parodymų niekur nėra davęs, jis visada nurodė, kad įjungęs kairįjį posūkio signalą, darydamas dešiniąja kelio puse važiuojančio dviratininko lenkimo manevrą, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, vietos pakako važiuoti dešiniąja eismo juosta. Apeliantui nesuprantama kodėl, tačiau akivaizdu, kad neobjektyviai teismas vertina vilkiko vairuotojo A. K. parodymus, teigdamas, kad nėra pagrindo jais netikėti, o vertindamas jo paaiškinimus, konstatuoja, jog jo paaiškinimai gali būti neobjektyvūs, nes jis, P. P., siekia išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto manymu, Kelių policijos biuro nutarimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn priimtas paviršutiniškai, vadovaujantis 2014-09-17 ekspertizės akto išvadų 1-uoju punktu, neva eismo įvykio dalyvio P. P. veiksmai techniniu požiūriu su šio eismo įvykio kilimu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį. Teigia, kad ekspertui klausimai buvo paruošti neatsižvelgiant į bylos medžiagą, bylos nagrinėjimo metu nustatytas eismo įvykio kilimo faktines aplinkybes. Teismo posėdyje ekspertas į klausimą, kokiu greičiu važiavo A. K. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė susidūrimo su lengvuoju automobiliu susidūrimo momentu, negalėjo atsakyti. Paaiškino, kad to atliekamos autotechninės ekspertizės metu nustatyt galima, tačiau nurodė, kad ekspertizei nebuvo pateikta skaitmeninė vairuotojo tachografo kortelė. Iš to išeina, kad autotechninė ekspertizė byloje buvo paskirta nepateikus ekspertizei atlikti visos būtinos medžiagos, todėl atliktos autotechninės ekspertizės išvada yra niekinė ir ja vadovautis priimant vienokį ar kitokį sprendimą ir pripažįstant asmenį kaltu dėl kilusio eismo įvykio negalima.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog, jo įsitikinimu, to paties pareigūno toje pačioje byloje tam pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tais pačiais pagrindais priimtas nutarimas laikytinas neobjektyviu, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog P. P. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-10-30 nutarimu už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (43 Eur) bauda. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, paliko nepakeistą Kelių policijos biuro nutarimą.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinio skundo dėl teismo nutarties, apeliantas prašo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti administracinės teisenos uždaviniai. Administracinių teisės pažeidimų įrodinėjimo ribos paprastai suprantamos kaip tam tikra įrodymų visuma (apimtis), pakankama tam, kad byloje būtų neabejotinai nustatyti visi įrodinėjimo dalyko elementai. Todėl įrodinėjimo procese būtina surinkti optimalų kiekį informacijos, kad nebūtų nepagrįstai susiaurintos arba išplėstos įrodinėjimo ribos. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog tiek institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek teismas surinko bei išsamiai ir visapusiškai įvertinto visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Skundžiamoje nutartyje teismas nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, todėl vien todėl, kad institucijos, surašiusios nutarimą, bei teismo padarytos išvados neatitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčių, nėra jokio pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad P. P. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013-11-07, apie 17.46 val., Šiaulių r. sav., kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 48,97 km, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ ir keisdamas važiavimo kryptį, apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio „Volvo FH12“ ir su juo susidūrė, įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Kaip matyti, P. P. teigė, jog sukelto eismo įvykio kaltininkas yra ne jis, o automobilio „Volvo FH12“ vairuotojas A. K.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog P. P. keliama versija yra paneigta eismo įvykio schema, fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis, A. K., policijos pareigūnų paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais bei autotechninės ekspertizės akto išvadomis.
Iš autotechninės ekspertizės akto išvadų matyti, jog nustatyta, kad susidūrimo būtų išvengta, jeigu automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas P. P. nebūtų daręs jo vairuojamo automobilio manevro iš dešinės kelio pusės į kairę ir nesudaręs kliūties ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Volvo FH12“ judėjimui, bei konstatuota, jog eismo įvykio kilimui tiesioginį priežastinį ryšį turėjo būtent automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo P. P. veiksmai. Nors tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde P. P. teigia, jog atlikdamas ekspertizę ekspertas neturėjo pakankamai duomenų ekspertizei atlikti, t. y. duomenų apie vilkiko „Volvo FH12“ greitį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra jokių pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertizė atlikta išsamiai, ekspertas davė išsamias išvadas, išvados padarytos remiantis automobilių išorinių sugadinimų pobūdžiu ir lokalizacija, jų susidūrimo pėdsakais, automobilio „Volkswagen Passat“ slydimo pėdsakų išsidėstymu. Be to, ekspertas, apklaustas teismo posėdyje, patvirtino ekspertizės akte išdėstytas išvadas, jog eismo įvykio kilimui tiesioginį priežastinį ryšį turėjo būtent automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo P. P. veiksmai. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentai, jog autotechninės ekspertizės išvada yra niekinė, yra niekuo nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog administracinėje byloje Nr. II-24-838/2014, kurioje buvo priimtas nutarimas grąžinti P. P. bylą organui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, policijos pareigūnas V. M., nuo pat pradžių tyręs eismo įvykį, teismo posėdyje taip pat parodė, jog atsižvelgiant į užfiksuotas aplinkybes, į tai, kad smūgis buvo į automobilio „Volkswagen Passat“ galinės dalies kairįjį kampą, tai reiškia darytina išvada, kad jo vairuotojas keitė judėjimo kryptį ir neįsitikino, kad paskui važiuojantis automobilis yra kitoje eismo juostoje.
Atsižvelgiant į tokias ekspertizės akto išvadas bei ekspertų (specialistų) paaiškinimus, pagrįstai sutiktina su padarytomis išvadomis, jog P. P. kaltė sukėlus eismo įvykį visiškai įrodyta. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, kad A. K. davė prieštaringus parodymus, iš bylos duomenų matyti, jog A. K. nuo pirmojo paaiškinimo policijos pareigūnams davė nuoseklius parodymus, jog jam lenkiant P. P. vairuojamą transporto priemonę, pastarasis išvažiavo į priešingą kelio eismo juostą ir dėl jo manevro buvo sukeltas eismo įvykis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors P. P. teigia, jog teismas neteisingai nurodo, kad jis parodęs, kad įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pradėjo mažinti greitį, tačiau remiantis paties P. P. paaiškinimu, rašytu 2013-11-07, matyti, jog jis nurodė, kad iš savo juostos buvo išvažiavęs arčiau kelio vidurio, kairės pusės ratais užvažiuodamas ant kelio vidurio punktyrų, ir sumažino greitį nesmarkiai pristabdydamas. Taigi negalima sutikti, jog teismas visiškai netiksliai nurodo P. P. nurodytas aplinkybes.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje padarytos teisingos bei faktines bylos aplinkybes atitinkančios išvados, jog P. P. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta.
Dėl apelianto teiginių, jog, jo įsitikinimu, to paties pareigūno G. P. toje pačioje byloje tam pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tais pačiais pagrindais priimtas nutarimas laikytinas neobjektyviu, todėl turėtų būti naikinamas, pažymėtina, kad jokios įstatymo normos, reglamentuojančios administracinių bylų nagrinėjimą, nedraudžia tam pačiam policijos pareigūnui priimti pakartotinį nutarimą toje pačioje administracinės teisės pažeidimo byloje, todėl tokie apelianto teiginiai vertintini kaip subjektyvi jo nuomonė, nesudaranti jokio teisinio pagrindo naikinti Kelių policijos biuro priimto nutarimo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad pareigūnas G. P. būtų suinteresuotas bylos baigtimi.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį ir P. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.