- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- II-28-718/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04306-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui P. P., jo atstovui advokatui G. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. spalio 30 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio specialistas G. P. 2013-11-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. P. už tai, kad jis 2013-11-07 apie 17.46 val., Šiaulių r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Savo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106 p. reikalavimus.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2013-11-26 nutarimu P. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. buvo skirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-01-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą P. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-05 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Išnagrinėjęs bylą Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi panaikino Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-11-26 nutarimą ir grąžino bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-23 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutartis palikta nepakeista.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyr. specialisto V. L. 2014-09-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla P. P. atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyr. specialisto G. P. 2014-09-23 nutarimu 2014-09-09 nutarimas panaikintas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto G. P. 2014-10-30 nutarimu Nr. 68N-4072308-13 P. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (43 Eur) bauda.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014-11-25 gautas administracine tvarka nubausto P. P. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-10-30 nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, vadovaujantis ekspertizės akto Nr. 11K-140(14) tik pirmu punktu. Teigia, kad eismo įvykį sąlygojo sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo A. K. Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Būtent A. K. pažeidė KET 132 p. reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį ir turi būti pripažintinas eismo įvykio kaltininku. Byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo A. K., kokio svorio ir ilgio buvo pakrautas vilkikas, kokios buvo šio automobilio padangos. Be to, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro 2013-11-26 nutarimą ir skundžiamą 2014-10-30 nutarimą priėmė tas pats policijos pareigūnas G. P., o to paties pareigūno, tam pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tais pačiais pagrindais priimtas nutarimas laikytinas neobjektyviu, todėl turi būti naikintas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, savo atsiliepimu į skundą prašo netenkinti P. P. skundo, palikti galioti 2014 m. spalio 30 d. nutarimą. Nurodo, kad P. P. 2013-11-07 apie 17.46 val., Šiaulių r. sav., kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 48,97 km., vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Savo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 p. reikalavimus Pažymi, kad 2014-09-17 surašytas ekspertizės aktas, kurio 1 punkte nurodoma, kad su byloje minimu eismo įvykio kilimu tiesioginį priežastinį ryšį turėjo būtent automobilio „VW Passat“ vairuotojo P. P. veiksmai, - vykdydamas manevrą ir išvažiuodamas iš dešinės kelio pusės į kairiąją nedavė kelio ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi iš paskos priešpriešine eismo juosta lenkimo manevre važiavusio automobilio „Volvo FH12“ su puspriekabe judėjimui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. į teismo posėdį atvyko, nesutiko padaręs pažeidimą, paaiškino, kad įvykio dieną apie 17.00 val. iš Šiaulių važiavo su šeima link Joniškio, vairuodamas automobilį ruošėsi atlikti manevrą, siekdamas apvažiuoti kliūtį – dviratininką. Matė, kad jam iš paskos apie 30 metrų atstumu važiuoja kitas automobilis. Įjungė posūkio į kairę signalą ir atlikdamas manevrą pajuto smūgį. Jo vairuojamą automobilį apsuko, automobilis slydo ir nuvažiavo nuo kelio. Vilkikas Volvo sustojo. Teigia, kad į priešpriešinio eismo juostą net nebuvo įvažiavęs. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, liepė pildyti eismo įvykio deklaracijas. Policijos pareigūnai įvertinę situaciją konstatavo, kad eismo įvykio kaltininkas yra vilkiko vairuotojas. Nuvykę į Šiaulių miesto policijos komisariatą surašė paaiškinimus. Praėjus 2 savaitėms jis, P. P., buvo iškviestas į Gargždų policijos komisariatą, kur jam už KET pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda.
Apklaustas liudytojas kelių policijos pareigūnas G. P. parodė, kad surašė protokolą ir priėmė P. P. atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-4072308-13, kuris Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu buvo panaikintas. Tuo metu dirbo Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyryje. Taip pat priėmė ir skundžiamą 2014-10-30 nutarimą. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusiojo A. K. nepažįsta, jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi, atliko jam pavestą darbą. Siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką 2014-07-23 buvo paskirta autotechninė ekspertizė, ekspertizės įstaigai išsiųsta visa bylos medžiaga.
Apklaustas teismo posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertas Virginijus Pačebutas patvirtino ekspertizės akte išdėstytas išvadas, nurodė, kad eismo įvykio vietos neapžiūrėjo, išvadą surašė remdamasis pateikta medžiaga ir nuotraukomis. Pėdsakų išsidėstymas rodo, kad automobilis VW „Passat“ po susidūrimo slydo į pakelę. Slydimo krypties tęsinys yra ties puspriekabės galu. Ten yra įvykęs abiejų automobilių susidūrimas. Automobilių sugadinimai rodo, kad sunkvežimis važiavo kairiąja kelio puse darydamas lenkimo manevrą, o automobiliu VW „Passat“ buvo vykdomas manevras į kairę, išvažiuojant prieš artėjantį iš paskos sunkvežimį ir įvyko susidūrimas. Po viso susidūrimo įvyko slydimas ir numušimas VW „Passat“ į kairę pakelę. Šių transporto priemonių važiavimo greičių nustatyti nepavyko. Skaičiavimus atliko remdamasis asmenų paaiškinimuose nurodytais skaičiais. Nustatė, kad sunkvežimis Volvo važiavo kairiąja kelio puse darydamas lenkimo manevrą, o automobilis VW Passat tuo metu vykdė manevrą į kairę, išvažiuodamas prieš artėjantį iš paskos vilkiką, dėl to ir kilo susidūrimas. Eismo įvykio vietoje lenkimas uždraustas nėra. Techniniu požiūriu su šio įvykio kilimu tiesioginį priežastinį ryšį turėjo automobilio „ Volkswagen Passat“ vairuotojo P. P. veiksmai, - vykdydamas manevrą ir išvažiuodamas iš dešinės kelio pusės į kairiąją nedavė kelio ir sudarė kliūtį tą pačia kryptimi iš paskos priešpriešine eismo juosta lenkimo manevre važiavusio automobilio „Volvo FH12“ su puspriekabe judėjimui. Eismo įvykio eiga nustatyta pagal automobilių išorinių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją, jų susidūrimo pėdsakus, automobilio VW Passat slydimo pėdsakų išsidėstymą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas G. L. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą P. P. atžvilgiu nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
P. P. skundas atmestinas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
P. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Atsakomybė pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, Taisyklių 106 nustato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Taisyklių 104 punktas nustato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Kaip nustatyta iš P. P. skundo turinio bei jo paaiškinimų teisme, jis teigia, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o eismo įvykio kaltininkas yra vilkiko vairuotojas A. K.. Rašydamas paaiškinimą 2013-11-07 A. K. nurodė, kad P. P. vairuojamas automobilis staigiai pasuko į kairę, taip užtverdamas jam kelią. Bandė stabdyti, tačiau nepavykus atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. teigia, kad apvažiuodamas kliūtį ir įjungęs kairį posūkio signalą net nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo kelio juostą. Sulėtino greitį, o to nepastebėjęs iš paskos važiavęs vilkikas Volvo atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galinį buferį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo parodymų, buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurią atlikus nustatyta, kad techniniu požiūriu su šio eismo įvykio kilimu tiesioginį priežastinį ryšį turėjo automobilio VW Passat vairuotojo P. P. veiksmai, - vykdydamas manevrą ir išvažiuodamas iš dešinės kelio pusės į kairiąją nedavė kelio ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi iš paskos priešpriešine eismo juosta lenkimo manevre važiavusio automobilio Volvo judėjimui. Nustatyta, kad techniniu požiūriu priežastinį ryšį su eismo įvykiu galėjo turėti ir vilkiko vairuotojo A. K. veiksmai, tai yra jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje vilkiko vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su manevravusiu automobiliu VW Passat, tačiau savalaikiai automobilio nestabdė. Tačiau visgi nustatyta, kad susidūrimo būtų išvengta, jeigu automobilio VW Passat vairuotojas P. P. nebūtų vykdęs jo vairuojamo automobilio manevro iš dešinės kelio pusės į kairę ir nesudarant kliūties ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Volvo judėjimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. teigia, kad jo greitis prieš susidūrimą buvo apie 20-30 km/h, tuo tarpu A. K. nurodė, kad vilkikas važiavo ne didesniu kaip 70 km/h greičiu, P. P. manevrą atliko labai staigiai, įvažiavo į priešpriešinio eismo kelio juostą. Apklaustas teismo posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertas Virginijus Pačebutas patvirtino ekspertizės akte išdėstytas išvadas, nurodė, kad su byloje minimu eismo įvykio kilimu tiesioginį priežastinį ryšį turėjo būtent automobilio VW Passat vairuotojo P. P. veiksmai. Eismo įvykio eiga nustatyta pagal automobilių išorinių sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją, jų susidūrimo pėdsakus, automobilio VW Passat slydimo pėdsakų išsidėstymą. Taigi neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu kairiąja kelio puse važiavęs automobilis Volvo FH12 su puspriekabe susidūrė su manevrą iš dešinės kelio pusės į kairę vykdžiusiu automobiliu VW Passat. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis. Teismas laiko įrodyta, kad P. P. veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. P. P. neįvykdė aukščiau nurodyto Kelių eismo taisyklių reikalavimo ir susidūrė su A. K. vairuojama transporto priemone. Teismas vertindamas vilkiko vairuotojo A. K. paaiškinimus bei eismo įvykio schemoje, fotonuotraukose užfiksuotus duomenis, policijos pareigūnų V. M., L. R. tarnybinių pranešimų duomenis konstatuoja, jog kelio danga buvo šlapia ir slidi, todėl A. K. neturėjo objektyvios galimybės sustabdyti savo vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę prieš staiga į jos važiuojamą juostą išvažiavusį P. P. vairuojamą automobilį, juolab kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pradėjo greitį mažinti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti vilkiko vairuotojo A. K. aiškinimais, jog jis neturėjo objektyvios galimybės sustabdyti automobilį. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, konstatuojama, jog jo paaiškinimai gali būti neobjektyvūs, nes P. P. siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Nagrinėjamu atveju, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir P. P. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas, vadovaudamasis visu tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. P. savo veiksmais įvykdė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą,
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio pažeidimo padarymo metu) 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – piniginė bauda, lygi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui.
P. P. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, nenustatyta, kad pareigūnas G. P. būtų suinteresuotas bylos baigtimi, jis atliko jam pavestą darbą. Įvertinus pažeidimo padarymo pobūdį, P. P. asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 291 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,
nutarė:
administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. skundą atmesti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. spalio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-4072308-13 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.