Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. D., D. D., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

4. Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01623 vykdo 2019 m. kovo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1220-838/2019 pagrindu antstolis vykdo išieškojimą dėl 3718,25 Eur skolos ir 5 proc. palūkanų iš skolininko D. D. išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. (vykd. b. l. 2). Skolininkas nuo 2004 m. rugpjūčio 28 d. yra sudaręs santuoką su L. D.. Duomenų apie skolininko galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis teismui nepateikta (vykd. b. l. 24). Antstolio 2019 m. birželio 19 d. Nr. S1d-67948 areštuota kelių transporto priemonė Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 62), 2019 m. birželio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1d-67950 areštuotas D. D. kartu su sutuoktine L. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas - darbo užmokestis, mokamas L. D. MB „(duomenys neskelbtini)“ išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. l. 64-65). 2019 m. birželio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1d-67954 areštuotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui su sutuoktine priklausančios piniginės lėšos esančios L. D. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“. 2019 m. birželio 19 d. turto arešto aktu Nr. S1d-67958 areštuotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui su sutuoktine priklausančios piniginės lėšos esančios L. D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke (vykd. b. l. 68-69).

5. Skolininkui buvo pateiktas siūlymas per 20 dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. l. 70-71). Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis išieškotojai 2019 m. liepos 12 d. pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo (vykd. b. l. 112).

6. Vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis ).

7. Skolininkas D. D. per dvidešimt dienų nuo turto akto surašymo dienos nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine forma.

8. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

9. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01623 yra vykdomas iš skolininko D. D., kuris yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu L. D.. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai D. D. ir L. D. būtų sudarę vedybų sutartį, Vedybų sutarčių registro duomenimis D. D. ir L. D. nėra sudarę vedybų sutarčių (vykd. b. l. 24), todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

10. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad skolininko sutuoktinė L. D. gauna darbo užmokestį, mokamą MB „(duomenys neskelbtini)“. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad suinteresuoto asmens L. D. pajamos, gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

11. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009).

12. Pagal CK 3.100 straipsnio 2 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu. Pagal CK 3.100 straipsnio 5 punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacija). Remiantis CK III knygos V skyriaus nuostatomis, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) nustatomas teismo sprendimu. Taigi, ne faktinis sutuoktinių gyvenimas skyriumi, o tik teismo sprendimu konstatuota separacija yra jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas pagal CK 3.100 straipsnio 5 punktą.

13. Sprendžiant aptariamą klausimą, nėra svarbi suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodoma aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo L. D. ketina nutraukti santuoką su sutuoktiniu D. D. ar patvirtinti gyvenimą skyrium (separaciją). Pažymėtina, kad tokį ketinimą suinteresuotas asmuo nurodė savo atsiliepime į pareiškimą, tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškinys dėl santuokos nutraukimo iki šiol teismui pateiktas nebuvo. Kita vertus, kaip jau minėta, bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindu yra ne ketinimas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir ne tokio kreipimosi faktas. Tokiu pagrindu galėtų būti tik teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo, kuris, nagrinėjamos bylos atveju, nėra priimtas. Vien aplinkybė, jog skolininkas ir jo sutuoktinė negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo teigti, kad nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 straipsnio – 3.108 straipsnio nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Tiek išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas, tiek pareiškėjo pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje. Skolininkui nuturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1-2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, taip pat tai, jog nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, kad suinteresuotam asmeniui D. D. priklauso 1/2 dalis L. D. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat ½ dalis piniginių lėšų esančių L. D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

15. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti skolininko turto dalį pagal 2019 m. birželio 19 d. antstolio turto arešto aktą Nr. S1d-67948, t. y. į skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 68-69).

16. CPK 667 straipsnio 4 dalis nustato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo, antstoliui pasiūlius, į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekdami patenkinti savo interesus (nustačius skolininko dalį turte, galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kito bendraturčio teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininko dalį). Teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-636-513/2017).

17. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu, taip pat vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nustačius D. D. ir L. D. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinus D. D. nuosavybės teisę į ½ dalį areštuoto kilnojamojo turto (nedalaus) – transporto priemonės – bus pažeista CPK 667 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dalyje pripažinti D. D. nuosavybės teisę į ½ dalį turto į transporto priemonę, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) D. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinės L. D. pajamų – darbo užmokesčio, mokamo MB „(duomenys neskelbtini)“, išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje numatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Taip pat D. D. priklauso ½ dalis piniginių lėšų esančių L. D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0010/19/01623 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.