Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2-234-715/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2-234-715/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02906-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Silva Plungienė (pirm.)
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybė
Suinteresuotas asmuo
"Swedbank"
Advokatai
Algimantas Ruginis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-234-715/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02906-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ bankui, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti dalinę nuosavybę į 1/2 dalį P. K. santaupų, esančių AB „Swedbank“ banke. Nurodė, jog nuo 2012 metų iki 2019 m. birželio 15 d. gyveno su sugyventiniu P. K., vedė bendrą ūkį, drauge tvarkė finansinius reikalus, rūpinosi vienas kitu. Jų tarpusavio santykiai atitiko bendrosios jungtinės veiklos santykių požymius. P. K. gyveno jos bute, jokių kitų šeimos narių ar giminaičių neturėjo, bendrų poreikių tenkinimui skirdavo dalį savo pensijos, o likusią dalį pasilikdavo savo banko sąskaitoje, dėl to joje susikaupė piniginių lėšų santaupos. Ieškovė nurodo, jog ji bendrų poreikių tenkinimui skirdavo visą savo pensiją, ruošdavo maistą, rūpinosi buitimi, pablogėjus P. K. sveikatai, rūpinosi jo sveikata, gydymu, laidojimu. Gyvendamas pas ieškovę, P. K. nepatyrė būsto nuomos išlaidų, drauge su ieškove dalijosi buities išlaidas, tad P. K. įgijo galimybę sukaupti lėšų, tad prašo nustatyti, jog ji įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį P. K. sukauptų santaupų.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nurodė, jog P. K. gaudavo senatvės pensiją, kuri mokama konkrečiam asmeniui, tad, atsakovės nuomone, palikėjo banko sąskaitoje esančios senatvės pensijos santaupos negali būti pripažįstamos jungtinėje partnerystėje įgytu turtu ir jų dalis negali būti pripažįstama kitam asmeniui.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovė G. B. papildomai paaiškino, kad su P. K. drauge gyveno nuo 2012 metų, gerai sutarė, ji juo rūpinosi, gamino valgį, pirko vaistus, rūbus, vėliau rūpinosi laidotuvėmis, iš dalies apmokėjo jo laidotuvių išlaidas. Gyvendama su P., ji gaudavo 230 Eur pensiją, jis irgi prisidėdavo 230 Eur, iš tų pinigų jie pirko viską, kas reikalinga – maistą, rūbus, mokėjo komunalinius mokesčius. Kai jis susirgo, buvo laikotarpis, kai jis visai negavo pajamų, tuo metu ji jį išlaikė. Ji išleisdavo šeimos reikmėms visą savo pensiją, o jis tik dalį, likusią dalį jis laikydavo banko sąskaitoje. Santaupos buvo bendros, nors ir buvo laikomos P. K. banko sąskaitoje, nes jie taupė konkrečiam tikslui - norėjo drauge pirkti dviejų kambarių butą. Prašo tenkinti ieškinį.

Teismo posėdyje liudytoja J. G. paaiškino, jos P. K. gyveno pas ieškovę nuo 2011 ar 2012 metų, jis gyveno G. namuose. Niekada nėra mačiusi nieko iš jo giminaičių. K. P. mirė, G. paprašė, kad į J. banko sąskaitą būtų pervesta P. laidojimo pašalpa iš Sodros, nes G. neturėjo banko sąskaitos. G. viena pati rūpinosi laidotuvėmis.

Teismo posėdyje liudytoja B. D. K. paaiškino, kad P. K. gyveno pas G. apie 8 metus iki jo mirties, jie gerai sugyveno, kartu valgydavo, kartu dirbo darbus, G. rūpinosi jo laidotuvėmis.

Teismo posėdyje A. G. paaiškino, kad yra ieškovės dukra. Jos mama su P. gerai sutarė, bendrai gyveno, vedė bendrą ūkį, mama jam darydavo valgyti, ji mokėjo ūkiškai tvarkytis, tad P. galėjo sutaupyti. Bendrai sutaupyti pinigai buvo įnešami į jo banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovės ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog nuo 2012 m. iki 2019 m. birželio 15 d. ieškovė G. B. gyveno su P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės bute; jie vedė bendrą ūkį, tvarkė finansinius reikalus, jų bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo faktą patvirtino liudytojos B. D. K., A. G., J. G.. P. K. mirė (duomenys neskelbtini), mirties priežastis – vėžinis išsekimas. Byloje esantis Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2014 m. vasario 19 d., 2017 m. balandžio 18 d. pranešimai patvirtina, jog P. K. savo namų adresu nurodydavo (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės butą. Iš pažymos apie P. K. palaikų kremavimą, laidojimo namų sąskaitos faktūros, apmokėjimo kvito, J. G. sąskaitos išrašo, ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė organizavo P. K. laidotuves, išpirko kolumbariumo nišą kapinėse.

Iš 2019 m. gruodžio 2 d. AB „Swedbank“ banko rašto Nr. S/8646 bei P. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. nustatyta, jog 2009 m. sausio 1 d. banko sąskaitoje pinigų likutis buvo 25,91 Lt. P. K. periodiškai kas mėnesį gaudavo VSDFV pensiją, kitokio pobūdžio piniginių įplaukų nenustatyta. Nuo 2009 m. iki 2012 m. jis kiekvieną mėnesį išsigrynindavo beveik visą gaunamą pensiją, o nuo 2012 m. pastebima tendencija, jog P. K. palikdavo sąskaitoje apie ketvirtadalį gautos pensijos. 2015 m. sausio 1 d. jo sąskaitoje jau buvo susidaręs 1561,20 Eur (5390,52 Lt) piniginių lėšų likutis, kuris vis didėjo, ir (duomenys neskelbtini) (P. K. mirties dieną) jo banko sąskaitoje buvo 8880,33 Eur piniginių lėšų.

Ieškovė prašo nustatyti dalinę nuosavybę į minėtas pinigines lėšas ir remiasi jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriančios bendrąją dalinę nuosavybę, nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalies numato, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Taip pat, šioje dalyje numatytos ir atitinkamos sutarties formos nesilaikymo teisinės pasekmės – sutartis tampa negaliojanti. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ir P. K. siekė pelno, todėl yra pagrindas vertinti, kad jie sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį, kuriai nėra taikomas rašytinės formos reikalavimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L. , byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V. , byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek P. K. elgesys iš esmės atitiko įprastą vedančių bendrą ūkį ir kartu kaip šeima gyvenančių partnerių elgesį – jie gyveno viename būste, abu kas mėnesį gaudavo senatvės pensijas, bendrai vedė ūkį, tvarkė finansus. P. K. neturėjo nuosavo būsto, gyveno pas ieškovę, tad naudojosi jos turimu turtu, daiktais, jam nereikėjo patirti būsto nuomos išlaidų. P. K. kas mėnesį nepanaudodavo ir kaupdavo banko sąskaitoje dalį pensijos. Ieškovė tam neprieštaravo, ji nurodė, jog santaupos buvo kaupiamos konkrečiam pirkiniui – dviejų kambarių butui. Santaupos buvo laikomos P. K. banko sąskaitoje, nes ieškovė neturėjo banko sąskaitos.

Išanalizavus P. K. banko sąskaitos išrašą, piniginių lėšų judėjimą, matyti, jog pradėjęs bendrą gyvenimą drauge su ieškove, P. K. įgijo realią galimybę sutaupyti ir kaupti dalį gaunamos pensijos savo banko sąskaitoje, todėl laikytina, kad bendrai gyvendami ir dalindamiesi kasdienes išlaidas ieškovė ir P. K. santaupas sukaupė drauge. Kadangi ieškovės ir P. K. santykiai atitiko partnerystės santykius, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kurią nagrinėjamu atveju sudaro piniginės lėšos, sukauptos jiems gyvenant drauge.

Atsakovė atsiliepime nurodo, jog P. K. banko sąskaitoje esančios lėšos yra pensija, kuri mokama konkrečiam asmeniui, tad, atsakovės nuomone, palikėjo banko sąskaitoje esančios senatvės pensijos santaupos negali būti pripažįstamos jungtinėje partnerystėje įgytu turtu ir jų dalis negali būti pripažįstama kitam asmeniui. Teismas su šia atsakovės nuomone nesutinka - senatvės pensija yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama išmoka, skirta konkrečiam asmeniui, tačiau nuo to momento, kai pensija yra sumokama asmeniui, jis įgyja teisę su šia išmoka elgtis savo nuožiūra – gali gautas pinigines lėšas išleisti, kaupti, dovanoti ir kt. Mirus asmeniui, lėšas, sukauptas iš gaunamos pensijos, gali paveldėti įpėdiniai, šiomis lėšomis gali būti apmokamos mirusiojo skolos ir kt. Tad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog P. K. sukauptos lėšos yra susijusios su jo asmeniu ir jos negali būti pripažintos bendrąja daline nuosavybe.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovės, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgus į tai, jog byloje nėra duomenų apie P. K. įpėdinius ar kitus asmenis, kurių interesus galėtų pažeisti bendrosios dalinės nuosavybės nustatymas, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Laikytina, kad ieškovės G. B. ir P. K. dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, nes pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita. 2019 m. birželio 15 d. (P. K. mirties dieną) jo banko sąskaitoje buvo 8880,33 Eur piniginių lėšų; iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ši suma kas mėnesį mažėja, nes yra nuskaičiuojami banko mokesčiai, todėl ieškovei nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ dalį P. K. piniginių lėšų, esančių jo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, nenurodant konkrečios piniginių lėšų sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tiek ieškovė, tiek atsakovė šioje byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovei G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Silva Plungienė