Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-803-460/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
2A-803-460/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00952-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
P. U.
Atsakovas
A. R.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-803-460/2015

Teisėja Raimonda Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-3-00952-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorija
(S) 29.4;30.2; 30.9.1; 121.21KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-18-206/2015 pagal ieškovo P. U. ieškinį atsakovei A. R. dėl nuosavybės teisės į pastatus pripažinimo, gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo, atsakovės A. R. priešieškinį ieškovui P. U. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo ir ieškovo P. U. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Kretingos rajono apylinkės teismui 2014-07-25 pateikė ieškinį, nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registro centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 56/19581, registro Nr. 50/140965, inventorinis Nr. 1087, teisinės registracijos duomenis, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas – 158,95 kv. m Gyvenamasis namas, kiemo rūsys, sandėlis, daržinė, tvartas, sandėlis, kiti namų valdos ūkiniai pastatai yra 1930 metų statybos ir yra jo motinos E. U. nuosavybė. Jis su broliu S. U. pasidalijo gyvenamąjį namą išilgai po 1/2 dalį, tai yra taip, kaip motina paliko 1935 m. lapkričio l2 d. naminiu testamentu, kurį patvirtino Kretingos apylinkės teismas 1938 m. gegužės 17 d. Vėliau S. U. savo dalį perleido seseriai E. D.. Pagal pasidalijimą jam atiteko patalpos 2-1 (7,31 kv. m), 2-2 (10,73 kv. m), 2-3 (10,51 kv. m); 2-4 (16,33 kv. m); 1-7 (4,41 kv. m); 1-8 (3,65 kv. m); 1-9 (15,23 kv. m); 1-10 (15,77 kv. m); 1/2 dalis patalpos 1-5 (5,98 kv. m), iš viso 85,51 kv. m, tai yra 54/100 gyvenamojo namo dalys. Kitos gyvenamosios patalpos 1-1 (5,30 kv. m), 1-2 (8,50 kv. m), 1-3 (9,05 kv. m), 1-4 (13,84 kv. m), 1-6 (19,66 kv. m), 1-11 (11,12 kv. m), 1/2 dalis patalpos 1-5 (5,97 kv. m), iš viso 73,44 kv. m, tai yra 46/100 dalys, atiteko S. U.. Jis paveldėjo 1/2 dalį namų valdos įgijęs nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nes po mamos E. U. mirties jos paliktą turtą pasidalijo pagal nurodytą testamentą. Nurodė, kad tai sudaro pagrindą pripažinti jam nuosavybės teisę į faktiškai valdomą nurodytą gyvenamojo namo dalį, nes valdo nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai. E. U. valdyta nuosavybė, kaip ir žemė, taip pat pasidalyta tarp jos tikrųjų vaikų ir taip pat atkurta nuosavybė tik jos tikriesiems vaikams. Ieškovas nurodė, kad 1963 m. spalio 22 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-514/63 m. jam iš motinos E. U. paveldėto turto atžvilgiu jokių teisinių pasekmių nesukūrė ir nesukuria, nes ūkis, dėl kurio kilo ginčas, buvo tėvo. Jo tėvas P. U. nevaldė jų mirusios motinos E. U. nuosavybės (duomenys neskelbtini). Tėvo nuosavybė buvo kitoje vietoje. Nėra duomenų, kad motinos nuosavybės valda ar jos dalis tarybiniais laikais naujakurio teisėmis būtų buvusi paskirta atitinkamam piliečiui. Pagal Lietuvos archyvų departamento Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos bei Klaipėdos apskrities archyvo duomenis, Kretingos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomose 1963–1983 metų vykdomojo komiteto posėdžių protokolų bylose sprendimas dėl nuosavybės teisės į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinimo B. U. nerastas. Klaipėdos VĮ Registrų centras taip pat pranešė, kad negali pateikti (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT VK 1984-09-07 pažymėjimo Nr. 738, nes tokio dokumento neturi. Ieškovas nurodė, kad savo pamotę B. U. prižiūrėjo jis ir jo žmona J. U., pamotė gyveno kartu su jo šeima jo paveldėtoje namo dalyje. B. U. sirgo pavojinga liga – psichiniais sutrikimais. Po pamotės B. U. mirties jos naudotas kambarys ir toliau priklausė jam, nes B. U. atskiros nuosavybės nesusikūrė ir neturėjo. Pamotės B. U. 1982-09-10 testamente, kuris surašytas ir pasirašytas svetimų žmonių, joks konkretus turtas neįvardytas, todėl nesukūrė ir nesukuria jokių teisinių pasekmių dėl E. U. palikimo. Testatorės E. U. palikimo turtas, įvardytas jos mirties dieną, yra patvirtintas pagal archyvinius dokumentus ir yra konkretus, išreikštas per E. U. turėtą nuosavybę – gyvenamuosius pastatus ir žemę (duomenys neskelbtini). Pagal faktą ieškovo valdomos patalpos nėra įregistruotos jo vardu, nes nenustatyta naudojimosi tvarka su kita bendraturte A. R.. Registrų centras yra parengęs pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 6772092 pagal 1999-10-19 kadastrinių matavimų bylą pagal jo – P. U. pasiūlymą, todėl teismo prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir jam paskirti naudotis patalpomis 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 1-7, 1-8, 1-9 1-10 ir 1/2 dalimi patalpos 1-5, kas sudaro 54/100 dalis iš 158,95 kv. m, taip pat tai daliai tenkančiais ūkiniais pastatais, tai yra daržine, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatu – tvartu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas jam pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo gyvenamojo namo, savo reikalavimą dėl įgyjamosios senaties taikymo kildina iš paveldėjimo teisių, susijusių su tuo, kad ieškovo mama E. U. 1935-11-12 naminiu testamentu padalijo nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis po 1/2 dalį ieškovui ir jo broliui S. U.. Dėl šio testamento galiojimo ar negaliojimo yra jau pasisakę teismai, nurodydami, kad neaišku, nei kokių asmenų naudai jis sudarytas, nei koks turtas paliekamas, nes testamento turinys nėra žinomas, – jis nėra išlikęs. Šis naminis testamentas nesukėlė jokių teisinių pasekmių nei ieškovui P. U., nei jo broliui S. U.. Tačiau yra žinoma, kad B. U. 1982-09-10 testamentu, patvirtintu Kretingos rajono Rūdaičių LDT vykdomojo komiteto, visą savo turtą paliko E. D. (atsakovės mamai). Tai, kad B. U. turėjo teisę vienašališkai sudaryti tokį sandorį, įrodo: 1) 1963-10-22 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-514/63; 2) 1984-11-20 Paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2818, išduotas Kretingos r. VNK notaro; 3) 2002-06-26 išduota valstybės įmonės Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialo pažyma Nr. 50/80853. Dėl B. U. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovas P. U. taip pat buvo inicijavęs teismuose ginčą ir teismai jo reikalavimus atmetė. B. U. sudarytas testamentas dėl ginčo turto iki šiol nėra nuginčytas, jis yra galiojantis, o testamento pagrindu E. D. (ieškovės mamai) 1984-11-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2818, kuris buvo įregistruotas viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą aiškiai nurodyta, kokį turtą paveldėjo atsakovė, t. y. paveldėjo 3/4 dalis vieno aukšto medinių rąstų gyvenamojo namo lAlm, turinčio bendrą 158,95 kv. m plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus ūkinės paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas reikalavimo pripažinti negaliojančiu visą ar iš dalies paveldėjimo teisės liudijimą neteikė, todėl ir negali konstatuoti, kad jam atiteko 1/2 dalis namų valdos. Atsakovė teismui pateikė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-05-07 sprendimą Nr. 121 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-09-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-520-162/2012, iš jų matyti, kad ieškovas iš pradžių kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašė Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių duomenis pakeisti, nurodant, kad E. D. priklauso 46/100 dalys, o jam – 54/100 dalys ginčo gyvenamojo namo. Tiek VĮ Registrų centras, tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas tokių ieškovo norų ir pageidavimų netenkino, teismas padarė analizę dėl buvusių atliktų paveldėjimo procedūrų, dar kartą išaiškino 1935-11-12 naminio testamento reikšmę, aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad tiek faktiškai, tiek teisiškai gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys priklauso atsakovei A. R., o P. U. – 1/4 dalis. Ieškovas nurodė, kad jam yra atitekusi 1/2 dalis namų valdos, nes turtą pasidalijo po mamos E. U. mirties pagal jos 1935-11-12 sudarytą naminį testamentą, jis šį turtą valdo nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai. Tačiau ieškovui niekada nebuvo atitekusi 1/2 ginčo namo dalis, o iš VĮ Registrų centre atliktos teisinės registracijos matyti, kad 3/4 dalys priklauso atsakovei A. R., o P. U. – 1/4 dalis. Jeigu daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą yra įregistruotos, ieškovo ir atsakovės dalys turte yra aiškios, nuosavybės dokumentai, kurių pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę, nėra nuginčyti ir nėra ginčijami dabar, nėra teisinio pagrindo teigti ir konstatuoti, jog ieškovas, nors ir nėra daikto savininkas, bet jį valdo kaip savą. Anksčiau išvardyti teismų ir valstybės institucijų priimti sprendimai patvirtina, kad ieškovas nėra ir niekada nebuvo paveldėjęs 1/2 ginčo namo dalies, o jeigu ir valdė kažkuriuo metu nuo 1935 metų, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, galbūt valdė ne tik savo, bet ir kitų asmenų vardu, tai, remiantis CK 4.22 straipsnio 2 dalimi, nelaikytina daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, sukuriančia ieškovo nurodomas teisines pasekmes. Nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo registruotos B. U., vėliau E. D., dabar – atsakovės A. R. vardu. Ieškovo nurodomas 1935-11-12 sudarytas naminis testamentas, kurio turinys nėra aiškus, negali būti laikomas valdymo faktą patvirtinančiu įrodymu. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog sąžiningas, teisėtas ir atviras valdymas prasidėjo nuo 1938-05-17, kai Kretingos apylinkės teismas patvirtino 1935-11-12 E. U. sudarytą naminį testamentą. Ieškovas paprašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką tarp bendraturčių pagal VĮ Registrų centro parengtą pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 6772092 pagal 1999-10-19 kadastrinių matavimų bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ginčo namų valdoje. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti, nes neatitiko VĮ Registrų centre įregistruotų ginčo šalių namų valdos dalių. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis). Jeigu šiuo metu ginčo namo bendras plotas yra 158,95 kv. m, ieškovas turėtų teisinį pagrindą gyvenamajame name valdyti 39,74 kv. m, atsakovė – 119,21 kv. m. Tačiau ieškovas prašo jam pripažinti teisę naudotis gyvenamajame name 85,51 kv. m, o jai, atsakovei, – 73,44 kv. m. Atsakovė savo faktiškai valdomoje gyvenamojo namo dalyje atliko paprastojo remonto darbus – pakeitė langus ir savo naudojamas patalpas apšiltino iš vidaus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (2013-03-15 raštas Nr. 2D-41799 (16.2) nurodė, kad atsakovė galėjo ir turėjo teisę savo faktiškai naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atlikti paprastąjį remontą, pakeisdama langus ir apšiltindama pastato sienas iš vidaus. Atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad gyvenamojo namo bendrasis plotas sumažėjo ne tik dėl atsakovės remonto, bet ir dėl matavimo būdo. 1999 metais buvo matuojama paprasta ruletine liniuote, o kitu atveju jau buvo naudojamos skaitmeninės matavimo priemonės. Atlikus tikslius kadastrinius matavimus, ieškovo naudojamų patalpų plotas sumažėjo 0,23 kv. m, o atsakovės – 6,05 kv. m, tai reiškia, kad bendras gyvenamojo namo plotas sumažėjo nuo 158,95 kv. m iki 152,67 kv. m. Ieškovo interesai dėl bendro gyvenamojo namo ploto sumažėjimo nebus pažeisti, nes jam iki atsakovės remonto priklausė valdyti ir naudoti 39,74 kv. m, šis plotas išlieka. Ieškovas gyvenamajame name faktiškai valdo ir naudoja patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-8 (3,65 kv. m), 2-1 (7,29 kv. m), 2-2 (10,68 kv. m), 2-3 (10,57 kv. m), 2-4 (16,27 kv. m), 2-10 (15,73 kv. m), bei 1/2 dalį patalpos 1-5 (11,92 kv. m), ir tai sudaro realią valdomą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, iš viso 70,15 kv. m, nors faktiškai jam pagal nuosavybės teisės dalis priklausytų 39,7375 kv. m. Jis šiuo metu valdo net 30,4125 kv. m daugiau, ir tam atsakovė iš dalies neprieštarauja. Atsakovė parengė ginčo gyvenamojo namo patalpų padalijimo projektą, vadovaudamasi UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-04-05 naujai sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, joje apskaičiuotos šalims priklausančios dalys, dalių pasikeitimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei nustatyta naudojimosi tvarka. Patalpų padalijimas atliekamas nuo bendro 152,67 kv. m, ieškovui paskiriant naudotis 54,42 kv. m, tai sudarytų 36/100 dalis, o atsakovei paskiriant naudotis 98,22 kv. m plotu, tai sudarytų 64/100 dalis. Taip ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeistų nuo 25/100 iki 36/100 dalių, būtina atsakovei priklausančius 14,68 kv. m atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant šiuo kvadratinius metrus ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant piniginę kompensaciją. Gyvenamojo namo vidutinei rinkos vertei esant 56 100 Lt (rinkos vertė nustatyta 2014-10-14), ieškovui priteisus 14,68 kv. m, iš jo atsakovei priteistina 5 395,23 Lt kompensacija. Bendras keturių ūkinių pastatų užstatytas plotas sudaro 236 kv. m, o vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro 2014-10-14 įvertinimą yra 6 930,00 Lt. Nuosavybės teisės įregistruotos atsakovei į 2/3 dalis, ieškovui į 1/3 dalį. Iš dalies sutinka su ieškovo reikalavimu jam paskirti ūkinius statinius. VĮ Registrų centro duomenimis, pastato – daržinės, plane žymimos indeksu 1211Ž, užstatytas plotas yra 86,00 kv. m, pastato – tvarto, plane žymimo indeksu 611 m, užstatytas plotas yra 52 kv. m, pastato – tvarto, plane žymimo indeksu 81lm, užstatytas plotas yra 44 kv. m, pastato – tvarto, plane žymimo indeksu 911p, užstatytas plotas yra 54 kv. m. Skaičiuojant pagal dalis, ieškovas turėtų teisę valdyti, naudoti ir disponuoti 78,66 kv. m (1/3 dalis), 2 310,00 Lt vertės, o atsakovė – 157,34 kv. m (2/3 dalys), 4 620 Lt vertės. Ieškovui turėtų atitekti naudoti, valdyti ir disponuoti toks ūkio pastatas, kurio bendras plotas sudarytų 78,66 kv. m, todėl jam skirtinas didžiausias ūkio pastatas (86,00 kv. m).

Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškiniu ir nurodė, kad tarp šalių nuolat kyla ginčų kaip tarp bendraturčių. Atsakovė pripažino, kad ieškovas faktiškai naudojasi ginčo name jo nurodytomis patalpomis ir tai atitinka Registro centro parengtą pastato patalpų 2014 m. padalijimo projektą Nr. 6772092 pagal 1999-10-19 kadastrinių matavimų bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo namų valdoje (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo plotas 158,95 kv. m. Tai paneigia atsakovės A. R. neteisėtą ir nepagrįstą reikalavimą vadovautis privačiai VĮ Registrų centre neįregistruotais kadastriniais duomenimis pagal 2012-04-05 UAB „Kartografiniai projektai“ pateiktus duomenis. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-04-30 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-104-666/2013 nurodė, kad nenustatytas teisingas bendras gyvenamojo namo plotas, jis neatitinka VĮ Registro centro duomenų apie bendrą gyvenamąjį plotą, UAB „Kartografiniai projektai“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos projekte nurodyti patalpų indeksai neatitinka VĮ Registrų centro patalpų identifikavimo indeksų, neatitinka ir kai kurių patalpų plotai nuosavybės teise priklausančiose patalpose bei bendrojo naudojimo patalpose, tai pagrįstai leidžia manyti, kad A. R. priklausančio gyvenamojo namo plotas sumažėjo dėl jos padaryto išorinių ir vidinių sienų apšiltinimo ir kt. Atsakovės A. R. teikiami 2012-04-05 UAB „Kartografiniai projektai“ duomenys negali sudaryti nuosavybės atsidalijimo pagrindo, o prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir įrodymų. Prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį namų valdos, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo plotas 158,95 kv. m, atitenkančią jam iš paveldėto jo motinos turto pagal 1935-11-12 sudarytą naminį testamentą, patvirtintą Kretingos rajono apylinkės teismo 1938-05-17, pagal įgyjamąją senatį, nes paveldėtame iš motinos E. U. name liko gyventi po motinos mirties 1936 m. ir taip su šeima gyvena iki šios dienos, tai yra 2014 metų. Prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo plotas 158,95 kv. m, naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal Registrų centro pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 6772092, parengtą pagal 1999-10-19 kadastrinių matavimų bylą, pagal kurį jam tenka 54/100 dalys iš 158,95 kv. m – 85,51 kv. m, paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas: 2-1 (7,31), 2-2 (10,73), 2-3 (10,51); 2-4 (16,33); 1-7 (4,41); 1-8 (3,65); 1-9 (15,23); 1-10 (15,77); 1/2 dalį patalpos 1-5 (5,98), iš viso 85,51 kv. m, taip pat tai daliai tenkančius statinius: ūkinius pastatus, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – tvartą (6I1m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitas patalpas paskirti atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Nusprendė nustatyti, kad gyvenamojo namo, plane žymimo indeksu lA1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 152,67 kv. m pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-04-12 sudarytą ir parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Atidalijo iš gyvenamojo namo, plane žymimo indeksu lA1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. R. priklausančius 14,68 kv. m, priteisė šį plotą P. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn. Priteisė iš P. U. 1562,67 Eur kompensaciją A. R. naudai. Padidinus 14,68 kv. m P. U. dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pripažinta, jog P. U., a. k. 3302101240, nuosavybės teise priklauso 36/100 dalys (54,42 kv. m), o A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 64/100 dalys (98,25 kv. m) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatė P. U. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrė naudotis: veranda 1-8 (3,65 kv. m); veranda 2-1 (7,29 kv. m); koridoriumi 2-2 (10,68 kv. m); virtuve 2-3 (10,57 kv. m); kambariu 2-4 (16,27 kv. m); 1/2 dalimi 11,93 kv. m ploto sanitarinio mazgo 1-5. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) paskyrė naudotis: veranda 1-1 (5,03 kv. m); koridoriumi 1-2 (7,18 kv. m); virtuve 1-3 (8,54 kv. m); kambariu 1-4 (12,49 kv. m); kambariu 1-6 (19,34 kv. m); kambariu 1-9 (14,21 kv. m); sandėliu 1-10 (15,73 kv. m); sanitariniu mazgu 1-11 (9,77 kv. m); 1/2 dalimi 11,93 kv. m ploto sanitarinio mazgo 1-5. P. U. priteisė 2/3 dalis pastato – daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). A. R. priteisė 1/3 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad taip padalijus, P. U. priklauso visas pastatas – daržinė, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Priteisė iš P. U. 1358,56 Eur bylinėjimosi išlaidas A. R. ir 6,99 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos šalys yra gyvenamojo namo su priklausiniais bendraturtės, gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių teisių objektų ir nuosavybės yra teisės objektas. Mano, jog kai kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktą yra nustatytos, konstatuojama, kad daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą. Ieškovas reikalavimus kildino iš paveldėjimo ir įgyjamosios senaties, rėmėsi motinos E. U., mirusios 1936-01-06, 1935-11-12 naminiu testamentu, tačiau apylinkės teismas vertino, kad naminio testamento turinys nėra žinomas, nėra aišku, kokių asmenų naudai jis buvo sudarytas, nėra žinoma, koks turtas buvo paliktas. Teigia, kad testamento sudarymo aplinkybes, jo turinį jau tyrė teismai, apie tai pasisakyta teismų sprendimuose (Kretingos rajono apylinkės teismo 2001-05-31 sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2001-09-13 nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-24 nutartis), naujų aplinkybių dėl naminio testamento turinio, įpėdinių ar turto nepateikta, dėl to apylinkės teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovui pripažinti teisę į konkrečią dalį namų valdos pagal naminį testamentą. Be to, teismas konstatavo, kad šalių nuosavybės teisės yra įregistruotos, dalys ginčo turte yra nustatytos, teisiniai pagrindai, pagal kuriuos šalys įgijo nuosavybes teises, nėra nuginčyti, nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo registruotos B. U., vėliau E. D., dabar – atsakovės A. R. vardu, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo teigti ir konstatuoti, jog ieškovas, nors ir nėra daikto savininkas, bet jį valdo kaip savą, dėl to ieškovas negalėjo ir neturėjo teisės sąžiningai manyti, jog niekas neturi daugiau teisių į turtą nei jis pats. Teismas ištyrė ir 1963-10-23 sprendimą, pagal jį gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo padalytas, nustatytos bendrojo naudojimo patalpos, šis teismo sprendimas nėra panaikintas, dėl to B. U. surašant nurodytą testamentą nebuvo pagrindo teigti, kad ji neturėjo jokio turto, o CPK 182 str. nurodo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl atsakovės priešieškinio pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovei atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog gyvenamojo namo bendras plotas sumažėjo ne tik dėl atsakovės remonto, bet ir dėl matavimo būdo. Teigia, kad atlikus tikslius kadastrinius matavimus, bendras gyvenamojo namo plotas sumažėjo nuo 158,95 kv. m iki 152,67 kv. m, be to, ieškovas naujesnių matavimų neatliko, byloje naujų įrodymų dėl faktinio gyvenamojo namo ploto nepateikė, byloje yra įrodymai, kad statybos darbai buvo atlikti, todėl apylinkės teismas, išanalizavęs UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-04-12 parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje ginčo namo planą, vertino, kad šiame plane nurodyti patalpų identifikavimo indeksai visiškai sutampa su pirminės bylos plane nurodytais patalpų identifikavimo indeksais, tik vienas planas pateiktas to paties namo patalpų pasaulio šalių kryptimis rytai-vakarai, kitas planas – vakarai-rytai. Remdamasis CK 4.77 str. 1 dalimi, teismas tenkino atsakovės reikalavimą patikslinti ir pakeisti ginčo namo bendrąjį plotą, nes Nekilnojamo turto kadastro duomenų įrašymo tikslas yra nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų kaupimas, oficialios informacijos apie sukauptus duomenis teikimas, o ne daiktinių teisių į turtą masto ar turinio pakeitimas. Be to, apylinkės teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, pripažino, kad ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas neatitinka faktinio nuosavybės dydžio, pripažino atsakovės reikalavimą, pažymėjo, kad atsakovei atlikus paprastojo remonto darbus, ieškovo dalis nesumažėjo.

Šalies argumentai

Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti. Nurodo, jog paveldėjimo teisę pagal testamentą įrodo liudytojų, t. y. ieškovo brolio S. U., ieškovo sutuoktinės J. U., E. D., K. P.-P., K. J., paaiškinimai. Apeliantas plačiai pasisako apie Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos priimtus sprendimus, nurodo, kad atsakovė gera valia nesprendė dalių perskaičiavimo, 2005-02-02 sprendime Nr. 39 ir 2012-05-07 sprendime Nr. 121 yra konstatuota, jog, pagal 1987 metų kadastrinių matavimų duomenis, gyvenamojo namo bendras plotas –158,95 kv. m nuo 1930 metų nesikeitė, namas nebuvo rekonstruojamas. Anot apelianto, tėvas P. U. niekada nevaldė ginčo turto, jo nuosavybė buvo visai kitoje vietoje nei mamos E. U.. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės privačiai parengtais ir neįregistruotais VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-02-21 parengtą kadastrinių matavimų bylą, šie duomenys yra neteisėti ir nepagrįsti, nes šie duomenys įvertinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-104-666/2013 ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-09 civilinėje byloje Nr. 2A-1263-123/2013 priimta nutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, juo prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas ne tik tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko, tačiau pirmajame ieškinio reikalavime supainiojo ar sutapatino skirtingas teises sritis, kurioms taikyti įstatymo leidėjas nustatė skirtingas sąlygas ir tvarkas, tai reiškia, kad vien jau šiuo atveju nėra įmanomas materialiojo teisinio rezultato pasiekimas. Nurodo, jog šalims priklausančios dalys yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pagal sandorius ir 1963-10-22 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-514/63. Tikina, jog dėl gyvenamojo namo ploto pasikeitimo iš 158,95 kv. m į 152.67 kv. m spręsti yra ne Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos kompetencija. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl kadastrinių matavimų sprendė teisingai, tokiu būdu yra užkertamas kelias begaliniams ginčams tarp bendraturčių. Apeliantas savo apeliaciniame skunde, nors ir prašo panaikinti visą sprendimą, tenkinti jo ieškinį, tačiau nepateikia motyvų dėl 14,68 kv. m atidalijimo ir 1 562,67 Eur dydžio kompensacijos priteisimo, ūkio pastatų atidalijimo ir priteisimo kiekvienam bendraturčiui natūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas mano, kad yra paveldėjęs 1/2 dalį namų valdos pagal 1935-11-12 sudarytą ir Kretingos apylinkės teismo 1938-05-17 patvirtintą testamentą. Šiuo aspektu svarbu tai, jog pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai aiškino, kad prieš tai iš dalies analogiškai aplinkybes dėl 1935-11-12 testamento galiojimo arba negaliojimo tyrė ir vertino Kretingos rajono apylinkės teismas (2001-05-31 sprendimas), Klaipėdos apygardos teismas (2001-09-13 nutartis), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2002-06-24 nutartis) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad minėtos aplinkybės dėl 1935-11-12 testamento yra ištirtos ir įvertintos įsiteisėjusiais visų instancijų teismų sprendimais, taigi, ieškovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tvirtinti, kad jis turtą yra paveldėjęs pagal 1935-11-12 sudarytą testamentą. Todėl nesuprantama, kaip ieškovas supranta paveldėjimą pagal testamentą, nes paties testamento nėra, testamento turinys nėra žinomas, pabrėžtina, kad nežinoma, kuriam įpėdiniui šio testamento pagrindu yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Testamento turinio, nors ir 1938-05-17 patvirtinto Kretingos apylinkės teismo, negali ir negalėjo paaiškinti nei ieškovas, nei ieškovo pakviesti asmenys. Norint realizuoti palikėjo sudarytą testamentą, įstatymo leidėjas nustatė atitinkamus terminus įpėdiniams išreikšti valią (šiuo metu 3, anksčiau 6 mėnesiai). Kaip tvirtina pats ieškovas, nei jis, nei kiti galimi įpėdiniai po E. U., mirusios 1935-01-06, mirties nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo, Lietuvos Respublikos teismuose nėra ir nebuvo pradėta jokia byla dėl įstatymu nustatyto praleisto termino pratęsimo, tai suponuoja išvadą, jog ieškovo suformuluotas pirmasis reikalavimas dėl paveldėjimo pagal testamentą nėra pagrįstas.

Ieškovas pirmąjį ieškinio reikalavimą – pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį nekilnojamojo turto – kildina iš daiktinių teisių, t. y. pagal įgyjamąją senatį. Tokia ieškinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta, nes CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į valstybei ar savivaldybei priklausančius arba kito asmens vardu įregistruotus daiktus. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pasisakė, kokios yra būtinos sąlygos daiktui įgyjamosios senaties pagrindu įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. G. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendime pakankamai aiškiai ir plačiai pasisakė šiuo klausimu, vertino atsakovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, kurie nėra nuginčyti, todėl teisėjų kolegija su tuo sutinka ir papildomai nesikartoja.

Antrasis ieškovo ieškinio reikalavimas susijęs su naudojimosi tvarkos nustatymu, t. y. ieškovas prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo plotas 158,95 kv. m, tvarką tarp bendraturčių pagal VĮ Registrų centro pastato patalpų padalijimo projektą Nr. 6772092, parengtą pagal 1999-10-19 kadastrinių matavimų bylą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad teisinių pagrindų iš naujo nustatyti ar pakeisti dalių nėra pagrindo, nes šalims priklausančios dalys yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre pagal sandorius ir 1963-10-22 teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-514/63, teisiškai įregistruotos bendraturčių nuosavybės teisės yra nelygios, o galiausiai faktiškai gyvenamojo namo bendras plotas nuo teisių įregistravimo momento (1999-10-19) yra pasikeitęs.

Apelianto tvirtinimu, jo paveldėjimo teises pagal testamentą įrodo liudytojų, t. y. ieškovo brolio S. U., ieškovo sutuoktinės J. U., E. D., K. P.-P., K. J., paaiškinimai. Teisėjų kolegija mano, kad šių asmenų žodiniais ir rašytiniai paaiškinimais nėra teisinga grįsti ieškinio reikalavimus (CPK 178 straipsnis), kadangi šie argumentai atmestini anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, kurios patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir nutartimis: Kretingos rajono apylinkės teismo 2001-05-31 sprendimu, Klaipėdos apygardos teismo 2001-09-13 nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-24 nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimų priimdamas sprendimą, nors ir nepalankų apeliantui. Be to, ieškovo nurodytų asmenų paaiškinimus jau vertino teismai, naujai apklausti liudytojai papildomai paaiškinti dėl testamento turinio, paveldėjimo procedūrų negalėjo.

Apeliantas plačiai pasisako apie Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos priimtus sprendimus, nurodo, kad atsakovė gera valia nesprendė dalių perskaičiavimo, 2005-02-02 sprendime Nr. 39 ir 2012-05-07 sprendime Nr. 121 yra konstatuota, jog, pagal 1987 metų kadastrinių matavimų duomenis, gyvenamojo namo bendras plotas – 158,95 kv. m nuo 1930 metų nesikeitė, namas nebuvo rekonstruojamas. Sutiktina su atsakove, kad, viena vertus, nelabai aišku, kokias Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos priimtų sprendimų aplinkybes ieškovas pageidauja susieti su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, minėtuose sprendimuose aiškiai pasisakyta apie abiejų bendraturčių nuosavybės teisių įgijimo pagrindus, priimtais sprendimais nė vienam bendraturčiui nepakeitė arba iš naujo nenustatė dalių, tai reiškia, kad šios institucijos priimti sprendimai neturi jokios įtakos priimtam apylinkės teismo sprendimui.

Apeliantas tikina, kad P. U. niekada nevaldė ginčo turto, jo nuosavybė buvo visai kitoje vietoje nei mamos E. U.. Su tokiu ieškovo fakto vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Svarbu tai, jog B. U. 1982-09-10 testamentu, patvirtintu Kretingos rajono Rūdaičių LDT vykdomojo komiteto, visą savo turtą paliko E. D. (atsakovės mamai), jis buvo realizuotas. Dėl B. U. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovas P. U. buvo inicijavęs teismuose ginčą, teismai jo reikalavimus atmetė (Kretingos rajono apylinkės teismo 2001-05-31 sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2001-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3A-887/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-919/2002), tai reiškia, kad B. U. sudarytas testamentas dėl ginčo turto iki šiol nėra nuginčytas, jis yra galiojantis, o testamento pagrindu E. D. (atsakovės mamai) 1984-11-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 2818, kuris buvo viešajame registre įregistruotas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė teismui pateikė 2002-06-27 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, notarinio registro Nr. 5080, iš jo matyti, kad E. D. (atsakovės mama) 2000-02-04 sudarė testamentą, pagal jį padarė patvarkymą, kad ginčo turtą po savo mirties palieka A. R. (atsakovei). 2002-04-03, mirus E. D., A. R. (atsakovė) palikimą priėmė. Apylinkės teismui pateiktame paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą aiškiai nurodyta, kokį turtą paveldėjo atsakovė. Šie sandoriai – testamentai, paveldėjimo teisės liudijimai, šioje byloje nebuvo ginčo dalykas, nuosavybės teisių įgijimo pagrindai realizuoti, jie nėra nuginčyti, tai reiškia, kad atsakovei nuosavybės teises sukūrė vienas iš paskutinių notaro išduotų dokumentų, t. y. 2002-06-27 paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. 5080 (t. 1, b. l. 144), kuris jau daugiau nei 12 metų yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčytas iki šiol.

Apeliantas tikina, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės privačiai parengtais ir neįregistruotais VĮ Registrų centre kadastriniais matavimais pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-02-21 parengtą kadastrinių matavimų bylą, šie duomenys yra neteisėti ir nepagrįsti, nes šie duomenys įvertinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-104-666/2013 ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1263-123/2013. Su šiomis apelianto deklaruojamomis aplinkybėmis sutikti negalima. Apylinkės teismo sprendimo analizė rodo, jog, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktą UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-02-21 parengtą kadastrinių matavimų bylą vertino įrodymų, teisėtų ir pagrįstų motyvų arba argumentų kontekste. Kadangi tarp bendraturčių – ieškovo ir atsakovės – nebuvo bendro susitarimo pakeisti kadastro duomenis pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-04-12 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, nustatant, kad gyvenamojo namo lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra ne 158,95 kv. m, o 152,67 kv. m, todėl bendraturtė, šiuo atveju atsakovė, tokį reikalavimą teikti turėjo teisę, vadovaudamasi CK 4.77 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pateiktą UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-02-21 parengtą kadastrinių matavimų bylą vertino kaip teisėtą ir pagrįstą, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimų, su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka, pabrėžtina, kad ieškovas įrodymų dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Akcentuotina, kad kadastrinių matavimų bylą parengė įmonė, turinti teisę tokius veiksmus atlikti, o kadastro duomenys neįregistruoti dėl apelianto, jis nesutiko ir nesutinka bendru susitarimu įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre. Sutiktina su atsakove, kad apelianto teisės ir teisėti interesai dėl kadastrinių matavimų atlikimo niekaip nėra pažeidžiami, nes kaip jam iki atsakovės iniciatyva atlikto paprastojo remonto priklausė valdyti ir naudoti 39,74 kv. m, taip šis plotas turi išlikti. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių viseto pirmosios instancijos teismas ginčą dėl kadastrinių matavimų sprendė teisingai.

Apeliantas, nors ir prašo panaikinti visą sprendimą, tenkinti jo ieškinį, tačiau nepateikia jokių motyvų dėl 14,68 kv. m atidalijimo ir 1562,67 Eur dydžio kompensacijos priteisimo, ūkio pastatų atidalijimo ir priteisimo kiekvienam bendraturčiui natūra, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada šiuo klausimu, dėl to plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 400 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei iš apelianto priteistina 400 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei A. R. priteisti iš ieškovo P. U. 400 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjos Alona RomanovienėRimvida Zubernienė