Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1263-123/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-29Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
2A-1263-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00475-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
P. U.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1263-123/2013

Teisėjas E. Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-00475-2012-3)
Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 30.9.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovui P. U. dėl pripažinimo atliktus kadastrinius matavimus tiksliais ir atsakovo įpareigojimo pasirašyti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriais prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių A. R. ir atsakovo P. U. Ieškovė A. R. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad 2012-04-06 UAB „Kartografiniai projektai“ atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra tikslūs. Prašo teismą įpareigoti atsakovą P. U. pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamo namo nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje, o tuo atveju, jei atsakovas nesutiktų su atliktais kadastriniais matavimais, įpareigoti atsakovą pasidaryti kadastrinius matavimus. Nurodė, kad dabartiniai patalpų indeksai nesiskiria nuo senųjų, tik projektas apsuktas, ir tai atitinka realią situaciją. Kadastrinius matavimus atliko specialistai iš UAB „Kartografiniai projektai“, kurie yra tikslūs, tačiau trūksta atsakovo parašo, kad projektą būtų galima įregistruoti VĮ Registrų centre. Patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-10, atsakovas yra susidėjęs nereikalingus daiktus, naudoja ją kaip sandėlį, o ieškovei būtent to ploto ir trūksta.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-04-30 sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. R. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. U. ir 18,48 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad P. U. ir A. R. yra 158,95 kv. m ploto gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, t. y. P. U. priklauso ¼ dalys gyvenamojo namo, o A. R. – ¾ dalys. Nustatė, kad atsakovas naudojasi iš viso 49,92 kv. m ploto patalpomis, A. R. – 82,70 kv. m patalpomis, bendro naudojimo patalpos sudaro 26,33 kv. m. Nustatė, kad UAB „Kartografiniai projektai“ sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas 152,67 kv. m, iš kurio P. U. naudojasi 49,86 kv. m gyvenamojo namo patalpomis ir 13,12 kv. m bendrojo naudojimosi patalpomis, o A. R. – 76,56 kv. m gyvenamojo namo patalpomis ir 13,12 kv. m bendrojo naudojimosi patalpomis. Nurodė, kad teismas neturi teisės keisti gyvenamojo namo dydžio (ploto), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo ar nėra ginčijama nekilnojamojo turto registracija VĮ Registrų centre. Nustatė, kad UAB „Kartografiniai projektai“ sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos projekte nurodyti patalpų indeksai neatitinka patalpų identifikavimo indeksų, nurodytų VĮ Registrų centre. Ginčo atveju neatitinka ir kai kurių patalpų plotai, todėl sprendė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo plotas sumažėjo dėl padarytų patalpų šiltinimo (išorinių vidinių sienų), todėl patikslintą ieškinį laikė nepagrįstu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pagal nekilnojamojo turto registruotus duomenis gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 158,95 kv. m, o pagal 2012-04-06 kadastrinių matavimų duomenis – 152,67 kv. m, todėl pakeitimus būtina įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodo, kad savavališkos statybos darbų, dėl kurių sumažėtų gyvenamoji patalpa, neatliko, todėl atsakovas neteisėtai atsisako pasirašyti kadastrinių matavimų byloje. Nurodo, kad šiuo metu naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kurių plotas 76,56 kv. m ir 13,13 kv. m bendro naudojimosi patalpomis, o atsakovas – 49,86 kv. m gyvenamosiomis patalpomis ir 13,12 kv. m ploto bendro naudojimosi patalpomis. Tačiau atsakovui priklauso tik ¼ dalis gyvenamojo namo, t. y. 31,605 kv. m, ir jis naudojasi 18,255 kv. m ploto patalpomis nepagrįstai. Nurodo, kad tiek pagal senus, tiek pagal naujus kadastrinius matavimus ieškovei priklauso daugiau gyvenamojo namo ploto nei šiuo metu ieškovė naudojasi. Paaiškino, kad ploto sumažėjimas naujai atliktuose matavimuose atsirado dėl to, kad 1963 m. atlikti matavimai buvo netikslūs. Nekilnojamojo turto kadastro byloje nurodyti patalpų indeksai atitinka patalpų identifikavimo indeksus naujame projekte.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. U. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė patikslintais reikalavimais suformulavo naują ieškinio pagrindą ir dalyką, o CPK 141 straipsnio normos draudžia keisti abu ieškinio elementus. Paaiškino, kad bendraturčiai nėra pasidalinę gyvenamųjų patalpų, todėl apeliantės teikiami skaičiavimai apie tenkančias kvadratūros apimtis ir šalių užimamas kiekvieno bendraturčio patalpas, yra nepagrįsti. Mano, kad ieškovės dalies kvadratūros sumažėjimą lėmė ieškovės atlikti statybos darbai (sienų šiltinimas). VĮ Registrų centras 2013-02-25 sprendimu dėl atsisakymo tenkinti A. R. prašymą įregistruoti jos pateikiamus kadastrinius duomenis nurodė, kad keičiasi pastato bendras plotas, todėl gali atsirasti pagrindas keisti nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės dalis (CK 4.77 str. 1 d.), o šį sprendimą ieškovė turi teisę skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (bendraturtės) ieškinys dėl atliktų kadastrinių matavimų pripažinimo tiksliais ir atsakovo (bendraturčio) įpareigojimo pasirašyti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Gyvenamasis namas priskiriamas prie nekilnojamųjų daiktų kaip civilinių teisių objektų (CK 1.97 str. 1 d., 1.98 str. 1, 2 d., 4.2 str. 1, 2 d.), kartu jis yra ir nuosavybės teisės objektas. Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Daikto savininko nuosavybės teisė visų pirma yra konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). Šios teisės pažeidimo atveju jos apsaugą užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas (Konstitucijos 30 str. 1 d.), kuris gali būti įgyvendinamas CK 1.138 str. įvardytais civilinių teisių gynimo būdais. Kai nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą priklauso keliems asmenims, pagal CK 4.72 str. 1 d. laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Tuo atveju, kai kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys į daiktą yra nustatytos, laikoma, kad daiktas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiais atvejais į vieną ir tą patį daiktą nukreipiama ne vieno savininko, bet visų bendraturčių nuosavybės teisės, kurios tarpusavyje gali konkuruoti, varžyti viena kitą ir pan. Kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka.

Nustatyta, kad P. U. ir A. R. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, t. y. P. U. priklauso ¼ dalys gyvenamojo namo, o A. R. – ¾ dalys (t. 1, b. l. 43–49). Nagrinėjamu atveju pirminiu ir patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių A. R. ir atsakovo P. U. (t. 1, b. l. 1–3, 140–142). 2013-02-27, 2013-04-05 ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino ir galutiniu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2012-04-06 UAB „Kartografiniai projektai“ atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra tikslūs, taip pat prašė teismą įpareigoti atsakovą P. U. pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamo namo nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje, o tuo atveju, jei atsakovas nesutiktų su atliktais kadastriniais matavimais, įpareigoti atsakovą pasidaryti kadastrinius matavimus.

CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl atsakovo įpareigojimo pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamo namo nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byloje, tačiau iš esmės byloje kilo ginčas dėl bendraturčių teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu. Ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti laikomas tinkamu savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės gynimo būdu CK 4.75 straipsnio 1 dalies prasme, nes teismo sprendimu, esant bendraturčių nesutarimui, gali būti nustatoma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendras pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 158,95 kv. m (t. 1, b. l. 43), ieškovės pateiktoje UAB „Kartografiniai projektai“ sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodoma, kad namo plotas sudaro 152,67 kv. m (t. 2, b. l. 33). Byloje nėra duomenų, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenys yra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, minėti duomenys laikytini išsamiais ir teisingais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas neturi teisės keisti gyvenamojo namo dydžio (ploto), jeigu byloje nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo ar nėra ginčijama nekilnojamojo turto registracija VĮ Registrų centre.

Iš ieškovės A. R. pateikto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė pateiktą ieškinį grindžia CK 4.77 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y., kai bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, tai bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Nagrinėjamu atveju atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad ginčo namas yra mažesnio ploto, nei buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pakeitimus būtina įteisinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į aplinkybę, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. prašymą pakeisti kadastro duomenis nekilnojamojo turto registrui turi pateikti visi daikto savininkai, ir atsakovui nesutinkant su atliktais matavimais, reikalauja teismo įpareigoti atsakovą pasirašyti kadastrinių matavimų byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti ieškovės prašomus veiksmus, be to, patenkinus ieškinį šalių ginčas dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe, nuosavybės dalių dydžio nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nebūtų išspręstas iš esmės. Taip pat pažymėtina, kad apeliantei kreipusis dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo į kadastro tvarkytoją, pastarasis neturi teisės spręsti ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios civilinės teisės ar jos turinio. Nekilnojamo turto kadastro duomenų įrašymo tikslas yra nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų kaupimas, oficialios informacijos apie sukauptus duomenis teikimas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 1 d.), o ne daiktinių teisių į turtą apimties ar turinio pakeitimas. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas