Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį 90 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu nubaustasis R. S. nesutinka su skundžiamu nutarimu, teigia, kad jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas buvo išgalvotas. Nurodo, kad „nusirengimo spektaklio“ metu jis buvo vienas, o policijos pareigūnai trys. Teismo metu apklausti du pareigūnai melavo vienodai, nes taip buvo iš anksto susitarę. G. G. ir N. P. parodė, kad jis buvo agresyvus, keikėsi, sklaidėsi rankomis, grasino, stumdėsi, atsisakė nusirengti, kad buvo panaudotas elektrošokas, bet per rūbus nesuveikė. Tačiau iš tikrųjų viso to nebuvo. Apelianto teigimu, teisės aktuose nenumatyta, kad turi būti išsirengiama nuogai, nes dėl tokio reikalavimo įvykdymo gali kilti nemalonių emocijų. Tvirtina, kad jis nuo pat išėjimo iš namų buvo ramus. Vienas pareigūnas palydėjo jį iki tarnybinio automobilio, o kita pareigūnė pasiliko bute. Kol laukė ateinančios kitos pareigūnės, jis prie automobilio šnekėjo su draugu R. V., kuris buvo pasiėmęs nuo stalo savo atsineštą degtinės butelį. Kai jį nuvežė į policijos komisariatą, ten jis prasėdėjo nuo 16 iki 20 val. Po to nuvedė į kamerą ir liepė nusirengti. Ką liepė, tą ir darė – nusirengė ir pasiliko tik su apatinėmis kelnaitėmis. Jam buvo gėda nusivilkti apatines kelnaitės, nes tai žeidė jo orumą. Jis negalėjo skėsčioti rankomis, nes abiem rankomis laikėsi įsikibęs į kelnaites. Tačiau kelnaites vis tiek norėjo numauti. Kelnaitės buvo prigludusios prie kūno, todėl matėsi, kad po jomis nieko nėra. R. S. nesuprato, kam to reikia. Tada pribėgo trečias pareigūnas ir jau dviese čiupo jo dešinę ranką. Nuo neapsakomo skausmo jam ištiko šokas. Mano, kad tokiu būdu jam norėjo uždėti antrankius, kad jis nelaikytų kelnaičių, tačiau to nebereikėjo. Buvo nuvežtas į ligoninę, kur atliko jam operaciją. Tada parvežė į areštinę, kur visą naktį praleido su rūbais, nes ranka buvo sugipsuota ir jis negalėjo nusirengti. Tik kitą dieną atėjusi tyrėja T. K. pasakė, kad policijos pareigūnai ieškojo narkotikų, kurie galėjo būti paslėpti išangėje. Apeliantas nemano, kad į pareigūnų pareigas įeina žmogaus fizinis sužalojimas už nieką. Apelianto teigimu, jei jis būtų narkomanas, būtų narkotikų prisivalgęs namuose, prieš išeidamas iš jų. Teismas neatkreipė dėmesio į pareigūno V. S. parodymus, kad jis paklausė pareigūnų, ar R. S. grasino, ir pareigūnai atsakė, kad grasinimų nebuvo – tiesiog asmuo nepakluso pareigūnų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Iš 2016-02-04 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Viešosios tvarkos areštinėje vyriausiojo postinio N. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-02-04 20.15 val., į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinę buvo pristatytas sulaikytasis R. S.. R. S., būdamas asmenų patikrinimo-apžiūros patalpoje Nr. 121, elgėsi agresyviai, garsiai šūkavo, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, nesileido apžiūrimas – kategoriškai atsisakė nusirengti patikrinimui viršutinius ir apatinius rūbus, stumdėsi, grasino susidoroti. Į perspėjimus, kad jeigu pastarasis nenutrauks savo neteisėtų veiksmų, prieš jį bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas ir kovinių imtynių veiksmai, R. S. visiškai nereagavo, pradėjo šaukti, kad tuoj visus išguldys. Prieš R. S. specialistas G. G. panaudojo elektros impulsinį prietaisą, tačiau po to, jis pradėjo elgtis dar agresyviau – mėtė savo rūbus, bandė suduoti ranka specialistui G. G. į krūtinę. Todėl, siekiant sutramdyti sulaikytąjį, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Po šių veiksmų R. S. pradėjo skųstis dešinės alkūnės skausmais, jam buvo iškviesta greitosios medicinos pagalba ir po apžiūros jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (b. l. 5).

2016-02-04 tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Viešosios tvarkos areštinės specialistas G. G. nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 6).

Teismo posėdyje liudytojas N. P. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinę buvo pristatytas asmuo, kuris buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje. Asmuo buvo palydėtas į asmens ir daiktų patikrinimo patalpas, ten jis buvo informuotas, jog reikės pateikti viršutinius ir apatinius rūbus asmens daiktų ir kūno apžiūrai. Asmens buvo prašoma nusirengti ir praeiti pro metalo ieškiklį. Dėl kratos tvarkos asmuo pasirašytinai nesupažindinamas, ji visiems asmenims yra bendra. Sulaikytasis elgėsi agresyviai, keikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, kategoriškai atsisakė nusirengti, stumdėsi, grasino. Buvo įspėtas, kad bus panaudota specialioji priemonė „Tazer“. Ir ši priemonė buvo panaudota per viršutinius rūbus, tačiau ji nesuveikė. Po to asmuo griebė pareigūnui už rankos, bandė smogti. Tada buvo panaudoti koviniai veiksmai, po kurių asmuo pareiškė, kad jam skauda ranką ir jis nusiramino (b. l. 28).

Teismo posėdyje G. G. taip pat patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad sulaikytasis R. S. nuvestas į kratos patalpą, kategoriškai atsisakė nusirengti. Jis buvo informuotas apie visišką asmens kratą, tačiau nesiklausė. Įspėjus, kad nusiramintų ir pateiktų rūbus apžiūrai, jis sklaidėsi rankomis, keikėsi, grasino. Liudytojas panaudojo į R. S. krūtinę kontaktinį elektros prietaisą „Taser“, tačiau prietaisui suveikus netinkamai, R. S. griebė jam už rankos ir jį pastūmė. Įspėjus, kad bus panaudota prievarta, R. S. pradėjo mėtyti rūbus. Pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus, norėdami uždėti antrankius, bandė užlaužti rankas. Tuo metu jis pradėjo šaukti, kad skauda ranką, nusiramino, po to dėti antrankių nebuvo poreikio. Pareigūnai R. S. apžiūrėjo, iškvietė medikus, kurie jį išvežė į ligoninę. Prieš patalpinant sulaikytąjį į kamerą, asmens krata yra privaloma, jos metu kratos patalpoje žmogus nusirengia nuogai, todėl ten nėra filmuojama. Areštinėje tuo metu buvo ir pareigūnas N. P.. R. S. veiksmus pavartojo tik prieš jį, o necenzūriniais žodžiais iškeikė juos abu (b. l. 27).

Iš aptartų N. P. ir G. G. nuoseklių ir išsamių parodymų aiškiai matyti, kad R. S., nors ir buvo informuotas apie asmens kratą ir kūno apžiūrą, tačiau jis policijos pareigūnų nesiklausė, jų teisėtiems reikalavimams nepakluso, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais, mėtė rūbus, skėsčiojo rankomis, policijos pareigūnui G. G. griebė už rankos ir jį pastūmė, kai šiam panaudojus kontaktinį elektros prietaisą „Taser“, šis nesuveikė. Akivaizdu, kad R. S. elgiantis agresyviai, ir netgi pastūmus policijos pareigūną, vykdantį savo pareigą, policijos pareigūnai turėjo teisę imtis priemonių, tam, kad sutramdytų tokį neteisėtą asmens elgesį. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą (Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl šioje situacijoje policijos pareigūnai panaudojo ir kovinius imtynių veiksmus. Taip pat nėra pagrindo netikėti tuo, kad R. S. grasino policijos pareigūnams, nes tiek N. P., tiek ir G. G. 2016-02-04 tarnybiniame pranešime konkrečiai nurodė, kokius grasinančio pobūdžio žodžius R. S. jiems išsakė, t. y., kad tuoj visus išguldys ir pan., tačiau akivaizdu, kad policijos pareigūnai šios aplinkybės net nesureikšmino, todėl apie R. S. grasinimus jiems, nepasakė ir policijos pareigūnui V. S., surašiusiam R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo posėdyje V. S. parodė, kad gavęs pareigūnų tarnybinius parnešimus, klausė jų, ar asmuo grasino, tačiau pareigūnai pasakė, kad grasinimų nebuvo, asmuo tiesiog nepakluso pareigūnų reikalavimams (b. l. 28–29). Šiuo atveju ir pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole R. S. aplinkybė, jog jis grasino policijos pareigūnams ir neinkriminuota, už tai jis nėra nubaustas ir skundžiamu nutarimu.

Tai, jog jis nepakluso policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams – asmens kratos metu nenusirengė visiškai, nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje neneigė ir R. S., tvirtindamas, kad jis nenusivilko kelnaičių, nes tai žeidžia žmogaus orumą. Teismo posėdyje R. S. paaiškino, kad jis nusirengė, tačiau kelnaičių nenusivilko, pareigūnas bandė jas nuvilkti, todėl įvyko konfliktas. Ar keikėsi, neprisiminė. Teigė, kad buvo išgėręs tik tris gurkšnius degtinės (b. l. 20), tačiau akcentuotina, kad aplinkybę, jog jis buvo girtas, pirminiame paaiškinime pripažino ir pats R. S., surašius jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paaiškinime R. S. pripažino, kad konfliktas su policijos pareigūnais įvyko dėl to, jog jis nesileido būti pilnai apžiūrimas (nenusimovė apatinių kelnaičių). R. S. patvirtino, kad jis buvo girtas, susistumdė su pareigūnais, bet jiems negrasino. Aplinkybės, ar jis keikėsi, neprisiminė (b. l. 3). Nėra pagrindo abejoti tuo, jog R. S. dėl girtumo visų aplinkybių galėjo ir neprisiminti, taip pat neišklausė ir policijos pareigūnų informacijos dėl jam atliktinos asmens kratos.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas išsamiai išaiškino ir išanalizavo, kokiu atveju gali būti daroma asmens krata, ir apygardos teismas dar kartą akcentuoja, jog Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 14 punkte numatyta, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Asmens krata privalo būti atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos, apie tai darant atžymą elektroniniame registre (registrui neveikiant pildomas 3 priedas). Visa asmens krata yra į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas išrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus (Instrukcijos 3 punktas). Asmeniui atsisakius nusivilkti drabužius, atliekama dalinė asmens krata, jo veiksmai traktuojami kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas (Instrukcijos 58 punktas).

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, prieš uždarant R. S. į areštinę, kuris buvo sulaikytas, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, reikalaudami, jog R. S., nusirengtų visiškai, vykdė Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją, patvirtintą Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139. Kaip jau buvo minėta, šios Instrukcijos 58 punkte aiškiai numatyta, kad asmeniui atsisakius nusivilkti drabužius, atliekama dalinė asmens krata, jo veiksmai traktuojami kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis).

Esant aptartoms N. P. ir G. G. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms, išsamiai ir nuosekliai patvirtintoms ir teismo posėdžio metu, kurias iš esmės pripažino ir pats nubaustasis R. S., abejoti tuo, jog R. S. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui leistis būti apžiūrėtam, iškeikė juos necenzūriniais žodžiais, elgėsi prieš pareigūnus agresyviai, o pareigūną G. G. pastūmė, nėra jokio pagrindo, todėl jis skundžiamu nutarimu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.