Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, išsituokusiam, baustam administracine tvarka, neteistam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016-02-04 apie 20.15 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, kur buvo pristatytas kaip įtariamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo leistis būti apžiūrėtam, koliojosi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, stumdėsi. Minėtais veiksmais R. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

R. S. į teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, savo kaltę neigė. Nurodė nesielgęs konfliktiškai, agresyviai, nesikeikęs necenzūriniais žodžiais. Nurodė, kad buvo žeminama jo garbė bei orumas, kuriuos jis gynė priešindamasis, kad nebūtų numautos apatinės kelnaitės. Pateikė medikų duomenis apie išnarintą ranką, taip pat Klaipėdos AVPK Vidaus tvarkos poskyrio raštą apie pradėtą vidaus tyrimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Paaiškino, kad buitinio konflikto su motina metu buvo iškviesta policija. Teigia, kad jokio smurto prieš ją nebuvo panaudota, tačiau ji turi maniją šukuoti ir rinkti plaukus į stiklainį, o pareigūnams ji nurodė, kad jis jai rovė plaukus. Parodė, kad buvo sulaikytas ir atvežtas į Klaipėdos AVPK sulaikymo skyrių, vėliau nuvestas į areštinę. Tada jam buvo liepta atiduoti visus daiktus, ką jis ir atliko be jokio pasipriešinimo. Po to, buvo paprašytas nusimauti džinsus, kuriuos jis nusimovė, tačiau pareigūnams pradėjus reikalauti nusimauti apatines kelnaites, jis atsisakė, kadangi, jo nuomone, tai yra žmogaus orumo pažeminimas. Paaiškino, kad jis laikė savo kelnaites, kol vienas pareigūnas bandė jas numauti, o kitas laužė jam ranką, taip pat jam buvo suduota į pilvo presą, buvo smaugiamas. Teigia savo drabužių nemėtęs. Tyrėja jam nurodė, kad pareigūnai norėjo įsitikinti jo išangėje nebuvus narkotinių medžiagų ar telefono. Taip pat jis nurodė, kad jam iš anksto nebuvo pateiktas paaiškinimas, kodėl reikalinga tokia apžiūra. Paaiškino nepamenąs, ar keikėsi, nes jam ypatingai skaudėjo dėl išsuktos rankos, jis buvo patyręs šoką. Parodė, kad įvykio metu nebuvo girtas, tačiau iš pykčio, kad motina jį apkaltino, pripažino išgėręs tris gurkšnius degtinės. Pridūrė, kad kratos metu jam buvo išnarinta ranka, tačiau ligoninėje rankos kaulai buvo įstatyti. Prašo, kad netinkamai pasielgę pareigūnai jam atlygintų moralinę ir materialinę žalą, kadangi dėl patirtų sužalojimų negali dirbti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis.

Pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma sulaikant ar suimant. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 (toliau – Instrukcija), 14 punktas numato, kad asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Asmens krata privalo būti atliekama kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos, apie tai darant atžymą elektroniniame registre (registrui neveikiant pildomas 3 priedas). Visa asmens krata yra į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas išrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus (Instrukcijos 3 p.). Pažymėtina ir tai, jog asmeniui atsisakius nusivilkti drabužius, atliekama dalinė asmens krata, jo veiksmai traktuojami kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas (Instrukcijos 58 p.).

Liudytojas G. G., policijos pareigūnas, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad R. S. elgėsi labai agresyviai, ėmė koliotis. Nuvedus jį į kratos patalpą jis kategoriškai atsisakė nusirengti. Įspėjus, kad nusiramintų ir pateiktų rūbus apžiūrai, jis sklaidėsi rankomis, koliojosi, grasino. Pareigūnas parodė panaudojęs kontaktinį elektros prietaisą TASER į krūtinės sritį, tačiau prietaisui netinkamai suveikus, R. S. griebė jam už rankos ir jį atstūmė. Įspėjus, kad bus panaudota prievarta, R. S. pradėjo mėtytis iš rūbų. Parodė, kad R. S. buvo perstumtas per stacionarų metalo ieškiklį. Pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus, bandė užlaužti rankas norėdami uždėti antrankius. Tuo metu jis pradėjo šaukti, kad skauda ranką, nusiramino, po ko antrankių nebuvo poreikio dėti. Pareigūnai R. S. apžiūrėjo, iškvietė medikus, kurie jį išvežė į ligoninę. Paaiškino, kad buvo atliekama pilna asmens krata, R. S. apie tai buvo informuotas, tačiau jis nesiklausė. Nurodė, kad prieš patalpinant sulaikytąjį į kamerą yra privaloma asmens krata, kurios metu kratos patalpoje žmogus rengiasi nuogai, todėl ten nėra filmuojama. Parodė, kad areštinėje tuo metu buvo pareigūnas N. P.. Pridūrė, kad R. S. veiksmus panaudojo tik jo atžvilgiu, o necenzūrinis žodžius sulaikytasis panaudojo abiejų pareigūnų atžvilgiu.

Liudytojas N. P., policijos pareigūnas, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad į Klaipėdos AVPK areštinę buvo pristatytas asmuo, kuris buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje. Asmuo buvo palydėtas iki asmens ir daiktų patikrinimo patalpos, ten jis buvo informuotas, jog reikės pateikti viršutinius ir apatinius rūbus asmens daiktų ir kūno apžiūrai. Asmuo buvo prašomas pilnai nusirengti ir praeiti pro metalo ieškiklį. Sulaikytasis elgėsi agresyviai, koliojosi necenzūriniais žodžiais. Įspėtas dėl patikrinimo šis asmuo kategoriškai atsisakė nusirengti, stumdėsi, grasino. Buvo įspėtas, kad bus panaudota specialioji priemonė Tazer, kurią panaudojo vieną kartą per viršutinius rūbus, tačiau ji nesuveikė, po ko asmuo griebė pareigūnui už rankos, bandė smogti. Tada buvo panaudoti koviniai veiksmai, po kurių asmuo pareiškė, kad jam skauda ranką ir jis nusiramino. Pažymėjo, jog rašytinai asmuo nėra supažindinamas dėl kratos tvarkos, kuri visiems piliečiams yra bendra. Taip pat paaiškino, kad, pirmiausia, sutikrinami dokumentai, jei yra draudžiamų daiktų, jie yra išimami. Pridūrė, kad necenzūriniai žodžiai buvo skirti abiems pareigūnams.

Liudytojas V. S., policijos pareigūnas, apklaustas teismo posėdžio metu, parodė surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S., šiam dalyvaujant. Paaiškino, kad jis gavo pareigūnų tarnybinius parnešimus. Parodė klausęs pareigūnų, ar asmuo grasino, tačiau pareigūnai pasakė, kad grasinimų nebuvo, asmuo tiesiog nepakluso pareigūnų reikalavimams.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, užfiksuota (b.l. 3-6), kad R. S. į Klaipėdos AVPK areštinę pristatytas kaip sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenys (b.l. 8). Atsižvelgiant į nurodytą, matyti, kad privalomai turėjo būti atlikta R. S. visa asmens krata.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir R. S. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), kuriame užfiksuotas ir jo paties prisipažinimas dėl atliktų veiksmų bei neblaivumo, jo paaiškinimais teismo posėdžių metu, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 5-6), alkotesterio parodymais (nustatyta – 2,57 prom.)(b.l. 7), kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl kvalifikuotas tinkamai. Teismas pažymi, kad pažeidimas kvalifikuojamas įvertinant tai, kad R. S. nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo leistis būti apžiūrėtam, taip pat koliojimasis necenzūriniais žodžiais, agresyvus elgesys bei stumdymasis įvyko prieš apatinių rūbų nusivilkimo momentą. R. S. skirtina administracinė nuobauda.

R. S. pripažino, kad atsisakė nusimauti apatines kelnaites, tačiau kitus savo veiksmus siejo su garbės ir orumo gynimu, kadangi toks yra jo psichologinis santykis su minėtuoju reikalavimu. Kadangi teisės aktuose išsirengimo sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, t.y. neįvardijant to, jog turi būti išsirengiama nuogai,– dėl tokio reikalavimo vykdymo gali kilti nemalonių emocijų. Įvertindamas tai, teismas pripažįsta, kad R. S. pripažino padaręs teisės pažeidimą ir tai vertina, kaip jo administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimus būnant neblaiviam, darbingo amžiaus, dirbantis, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. paskyrus ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą sankcijoje numatytos baudos minimaliam dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., 30 str., 30² str., 187 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos ROIK Nr. 16055260000 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.