- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-2461-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24270-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. J. Š.
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6575-848/2015 pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui R. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei T. V., trečiasis asmuo A. J. Š., dėl įpareigojimo pasiimti daiktus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 434,43 Eur nuostolių atlyginimą, 87,84 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra atsakovo buvusios sutuoktinės mama. 2006 m. lizingo būdu įgijo televizorių PHILIPS 1590 Lt vertės, 2003 m. lizingo būdu įgijo šaldiklį BEKO, kurio vertė 599 Lt, atsižvelgiant į nusidėvėjimą 2011-01-19 jų rinkos vertė buvo atitinkamai 1200 Lt ir 300 Lt. Šiuos daiktus iškart po įsigijimo ieškovė davė naudotis savo dukrai D. Š.. Daiktai buvo atvežti dukros šeimai pas atsakovo tėvus, kur jie tuo metu gyveno. Dukra 2007-09-10 iš atsakovo tėvų namų išsikraustė, todėl ieškovė jai priklausančius daiktus ne kartą prašė grąžinti, o 2010-12-29 pateikė pretenziją raštu dėl daiktų (arba jų vertės) grąžinimo per 7 dienas. Tačiau jokio atsakymo negavo, daiktai iki šiol nėra grąžinti. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti nuostolius, atsiradusius dėl daiktų negrąžinimo, atsiradusius pretenzijoje nurodytai daiktų gražinimo dienai, t. y. 2011-01-19. Dėl visiško daiktų nusidėvėjimo yra praradusi bet kokį teisinį interesą į jų susigrąžinimą natūra.
Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pasiimti daiktus – šaldiklį Beko CFS 1080 ir televizorių Philips 29PT9521/12 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausančio A. Š.. Nurodė, kad 2003 m. ir 2006 m., santuokos su D. Š. metu, ieškovės vardu lizingo būdu įsigijo televizorių bei šaldiklį, už kuriuos mokėjo įmokas. Daiktus, iki pat D. Š. išsikraustant iš atsakovo tėvų namų, naudojo buityje, D. Š. išsikrausčius daiktai buvo nenaudojami, nes buvo iškilęs ginčas dėl jų priklausomybės. Santuokos nutraukimo byloje minėti daiktai buvo įtraukti į dalintinų daiktų sąrašą, vėliau byloje ieškovė reiškė pretenzijas dėl daiktų nuostolių forma kaip trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Kauno apygardos teismas 2012-05-31 nutartimi nusprendė trečiojo asmens T. V. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą. Iškart po Kauno apygardos teismo nutarties 2012-06-06 atsakovas kreipėsi pareiškimu į ieškovę ir pareikalavo per 14 dienų atsiimti minėtus daiktus, nurodant, jog ieškovei daiktų neatsiėmus tai bus vertinama kaip pretenzijų į daiktus atsisakymas. Ieškovė į prašymą nereagavo, daiktų iki šiol nepasiėmė ir tik 2015 m. pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo teisme. Atsakovo nuomone, minėti daiktai tiek pretenzijos surašymo dieną, tiek pretenzijoje nurodyto termino pasibaigimo dieną, tiek santuokos nutraukimo byloje sprendimo priėmimo dieną, tiek Kauno apygardos nutarties priėmimo dieną bei ieškinio surašymo dieną, vadovaujantis LR Pelno mokesčio įstatymu, buvo visiškai praradę savo materialinę vertę, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo už daiktus, kurie yra pilnai nusidėvėję ir praradę savo materialinę vertę. Daiktai nėra prarasti, todėl neaišku kokius tiesioginius nuostolius dėl ieškovės nenoro juos atsiimti, ieškovė yra patyrusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas įpareigojo ieškovę T. V. per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pasiimti daiktus – šaldiklį Beko CFS 1080 ir televizorių Philips 29PT9521/12 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. Š., paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, jog atsakovas kaltės prezumpciją esančiais byloje įrodymais paneigė, o ieškovė neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė pateiktais įrodymais neįrodė, o teismas nenustatė, kad ieškovė patyrė 434,43 Eur tiesioginius nuostolius dėl ginčo daiktų negrąžinimo, todėl teismas ieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog daiktai yra įsigyti T. V. vardu (c. b. Nr. 2-1507-775/2012 b. l. 30-31, 107, t. 1). Daiktais naudojosi Š. šeima atsakovo tėvų namuose. Dėl šios aplinkybės abi proceso šalys neprieštaravo. Tačiau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui dėl daiktų priklausomybės kilo ginčas - D. Š. ginčo daiktus įtraukė į ištuokos metu dalintinų daiktų sąrašą, o ieškovė 2010-12-28 atsakovui pateikė pretenziją, kurioje prašė atsakovą per 7 dienas nuo pretenzijos įteikimo ginčo daiktus grąžinti jai arba atlyginti jų vertę – atitinkamai 1200 Lt ir 300 Lt. 2010-12-31 atsakovui pretenzija buvo įteikta (c. b. Nr. 2-1507-775/2012 b. l. 111-112, t. 1). Dėl nuostolių priteisimo už T. V. priklausiusius daiktus, ieškovė, kaip trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, santuokos nutraukimo byloje 2011-01-19 pareiškė ieškinį priteisti jos naudai iš R. Š. 1500 Lt nuostolių atlyginimą (c. b. Nr.2-1507-775/2012 b. l. 3, t. 2). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo daiktai yra pas atsakovą kol bus išspręstas ginčas teisme, neprieštarauja, kad ieškovė juos pasiimtų, tačiau nesutinka mokėti kompensacijos (c. b. Nr. 2-1507-775/2012 b. l. 83 t. 2). Ieškovė minėtų daiktų nepasiėmė. Kauno apygardos teisme 2012-05-31 išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-02 priimto sprendimo santuokos nutraukimo byloje ir T. V. reikalavimą palikus nenagrinėtu, atsakovas nedelsdamas 2012-06-06 informavo ieškovę, jog daugiau dėl daiktų priklausomybės nesiginčys ir paprašė per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos ginčo daiktus išsivežti. Pareiškimas ieškovei buvo įteiktas 2012-06-07, tačiau ir tada ieškovė ginčo daiktų nepasiėmė. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog dėl daiktų priklausomybės buvo kilęs ginčas bei aplinkybės, kad atsakovas jau nuo 2011-02-14 neprieštaravo, jog ieškovė ginčo daiktus atsiimtų ir dar kartą ieškovę pareiškimu informavo 2012-06-06, kad ji daiktus gali atsiimti, tai padarė nedelsiant, įsiteisėjus santuokos nutraukimo bylos sprendimui, patvirtiną tą faktą, kad atsakovas elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Tuo tarpu ieškovė tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (du su puse metų nuo atsakovo pareiškimo dėl daiktų pasiėmimo ir beveik keturiems metams nuo atsakovo atsiliepimo santuokos nutraukimo byloje), kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl jai padarytų nuostolių atlyginimo. Todėl, teismo nuomone, pati ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai daiktų nepasiimdama bei neatlikdama jokių veiksmų, kad jos nurodomi nuostoliai neatsirastų gana ilgą laiką. Ieškovės teiginius, jog 2012-06-06 pareiškimo iš atsakovo, kad gali ginčo daiktus pasiimti, nėra gavusi, teismas vertino kaip neįrodytus ir deklaratyvaus pobūdžio. Nurodė, kad atsakovas teismui pateikė 2015-03-10 AB Lietuvos paštas raštą apie siuntos įteikimą (b. l. 74). Be to, ieškovė net jeigu ir nebūtų gavusi atsakovo pranešimo, buvo susipažinusi su santuokos nutraukimo bylos medžiaga, kurioje buvo atsakovo atsiliepimas į jos pareikštus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, ieškovės nerūpestingumą įrodo ir ta aplinkybė, jog jau 2010 metais daiktams esant praradusiems vertę, ji dar laukė pakankamai ilgą laiko tarpą, kuomet, kaip ji pati nurodė, daiktai visiškai morališkai pasens, nuvertės ir taps mažai reikalingais (b. l. 52). Be to, teismas pažymėjo, kad ginčo daiktai ir šiuo metu nėra prarasti, jie yra veikiantys, faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo nenaudojami. Tai patvirtina antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukos (b. l. 26-29). Be to, ieškovė duodama daiktais naudotis dukters šeimai suvokė, bei suvokia ir šiuo metu, jog daiktai naudojami per tam tikrą laiką praranda įsigijimo metu buvusią vertę. Todėl, teismo nuomone, nuostolių priteisimas, kurių dydis apskaičiuojamas nurodant 2011 metais buvusią jų vertę bei realiai esant patiems ginčo daiktams, būtų nepagrįstas bei neatitiktų teisingumo bei protingumo principų. Teismas nenustatęs, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nenustatęs žalos padarymo fakto, dėl nuostolių dydžio, priežastinio ryšio nepasisakė.
Teismas, siekdamas tarp šalių atkurti taiką, pašalinti priežastis, sąlygojančias konfliktus, atkurti teisinių santykių stabilumą, sprendė, jog būtina išspręsti ginčo daiktų perdavimo klausimą. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) priešieškinį patenkino ir įpareigojo ieškovę per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaitą pasiimti daiktus – šaldiklį Beko CFS 1080 ir televizorių Philips 29PT9521/12 iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:
1. Skundžiamas teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, procese nebuvo siekiama nustatyti bylai reikšmingų faktų bei padaryti objektyvias išvadas, sprendime yra daromos nepagrįstos išvados bei netinkamai taikomos įrodinėjimo taisyklės (CPK 185 str. 1 d., 263 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.). Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo atsakovo elgesį apeliantei sąmoningai negrąžinamų mano ginčo daiktų atžvilgiu, netiksliai citavo atsakovo procesinius dokumentus kitoje civilinėje byloje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodė apeliantės ginčijamą faktinę aplinkybę, jog neva atsakovas 2012-06-06 pareiškimu informavo apeliantę, kad ji per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos gali ginčo daiktus išsivežti. Apeliantė nurodo, jog ji negali įrodyti, kad atsakovas siuntė jai ne jo pateiktą teismui pranešimą, - tokią įrodinėjimo pareigą turi pats atsakovas, o jo pateikta pašto pažyma patvirtina tik korespondencijos siuntimo faktą, bet ne korespondencijos turinį. Teismas šioje byloje nevertino, kokį dokumentą iš tiesų atsakovas apeliantei atsiuntė registruotu 2012-06-06 laišku, įteiktu jai 2012-06-07.
2. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas savo veiksmais pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepažeidė, taip pat nepažeidė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6. 263 str. 1 d.). Byloje nustatyta ir turėtų būti konstatuota, kad atsakovas sąmoningai neteisėtai naudojosi apeliantės daiktais ilgą laiką, žinodamas, kad ji tam prieštarauja, ir galiausiai 2010-12-28 pretenzijoje apeliantė reikalavo atsakovo juos grąžinti natūra, nustatant jam protingą ir pakankamą terminą. Atsakovas į šią jam 2010-12-31 įteiktą pretenziją nereagavo, tik teismui civilinėje byloje Nr. 2-1507-775/2012 2011-01-28 pateiktame patikslintame priešieškinyje nurodė, jog ginčo daiktus jis įgijo su apeliantės dukra jų santuokos metu lizingo būdu. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad ji, o ne atsakovas, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepažeidė, taip pat nepažeidė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6. 263 str. 1 d.). Atsakovas jau civilinėje byloje Nr. 2-1507-775/2012 nepagrįstai siekė teismui įrodyti, kad jis su D. Š. yra apeliantės daiktų savininkas ir juos prašė teismo padalinti nutraukiant jų santuoką. Taip pat akivaizdu, kad atsakovas niekuomet apeliantei geruoju nebuvo siūlęs, tuo labiau iki 2010-12-28 pretenzijoje nurodyto termino, suėjusio 2011-01-07 dieną, pasiimti ginčo daiktus.
3. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas aplinkybės, jog daiktai priklausė ar priklauso Š. šeimai, jokiais įrodymais patvirtinti negalėjo. Tačiau ši aplinkybė liko visiškai neįvertinta sprendžiant ginčo esmę, - kaltės ir priežastinio ryšio klausimus. Teismas nemotyvuotai akcentavo, kad „ieškovė tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (du su puse metų nuo atsakovo pareiškimo dėl daiktų pasiėmimo ir beveik keturiems metams nuo atsakovo atsiliepimo santuokos nutraukimo byloje), kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl jai padarytų nuostolių atlyginimo“. 2011-01-19 apeliantė pareiškė savarankišką reikalavimą ištuokos byloje nedelsdama, teismas jį patenkino. 2012-05-31 apygardos teismui palikus šį savarankišką reikalavimą (savo esme, ieškinį) nenagrinėtą, apeliantė per 3 metus turėjo teisę pareikšti ir pareiškė tapatų reikalavimą šioje byloje. Todėl nėra jokių teisinių prielaidų daryti išvadai, kad ji neva per vėlai pareikalavo savo prarastų daiktų vertės, buvusios 2010 metais. Apeliantė pažymi, kad atsakovas tik 2015 metais priešieškiniu siūlo apeliantei pasiimti greitai nuvertėjančią, 2003-2006 pagamintą buitinę techniką natūra. Toks atsakovo elgesys turėjo būti pripažintas nesąžiningu, nerūpestingu ir neapdairiu.
4. Nepagrįstas teismo motyvas, vertinant ir darant išvadą, kad „teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą laukti, kaip dėl daiktų priklausomybės, nuostolių atlyginimo pasisakys teismas santuokos nutraukimo byloje“. Kuo pagrįsta tokia nuomonė, nesuprantama, nes atsakovas yra pilnametis, veiksnus asmuo, turintis pakankamą išsilavinimą, kad suprasti, jog jo skyrybų byloje net neginčijant apeliantės nuosavybės teisių į abu ginčo daiktus, jam jokia nuosavybės teisė savaime neatsiras, tuo labiau, kad nuo 2011-01-19 apeliantė buvo pateikusi jam savarankišką reikalavimą toje pačioje byloje. Taigi, atsakovas neturėjo jokio pagrindo laukti, kaip „pasisakys“ teismas dėl ginčo daiktų priklausomybės. Teismas 2012-01-02 sprendimu net nedalino ginčo daiktų, nes šalys jam nebereiškė tokio reikalavimo, o ir 2012-01-26 apeliaciniame skunde atsakovas ginčo daiktų priklausomybės neginčijo.
5. Nepagrįstas yra ginčo daiktų vertės ir jų tolimesnio naudojimo įrodymų, pateiktų į bylą, vertinimas. Teismas faktiškai sprendė, kad 2011-01-07 buvusi ginčo daiktų vertė (1200 Lt ir 300 Lt) yra lygi 2015-07-17 priimant teismo sprendimą esančiai tos pačios buitinės technikos vertei. Tokia išvada prieštarauja ekonominei logikai, kadangi kiekvienas daiktas, o ypač buitinė technika, nusidėvi ir per 4 metus praranda savo vertę net nepaisant jos faktinio naudojimo ar nenaudojimo. Tai visuotinai žinoma aplinkybė, kurios papildomai nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.). Be to, pats atsakovas 2011-01-28 patikslintame priešieškinyje c.b. Nr.2-1507-775/2012 teigė ginčo daiktams esant būtent tokios vertės – 1200 Lt ir 300 Lt. Tokiu būdu, minėtų daiktų vertė yra įrodyta ir faktų pripažinimo kitoje byloje būdu (CPK 187 str., 182 str. 5 p.). Esant aiškiam žalos dydžiui bei neteisėtiems atsakovo veiksmams ilgą laiką ir be pagrindo negrąžinant apeliantei turto, teismas turėjo pagrindą pripažinti, jog dabartinis turto grąžinimas nepilnai kompensuos apeliantės turėtų daiktų vertės praradimus, todėl jų buvusios vertės priteisimas yra sąžiningesnė apeliantės pažeistų teisių gynybos priemonė nei vien nuvertėjusių daiktų grąžinimas natūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliaciniame skunde formaliai ir deklaratyviai teigiama, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus. Apeliantė nepateikia jokių tai patvirtinančių argumentų. Priešingai, apylinkės teismas sprendimą priėmė tinkamai taikydamas CK ir CPK nuostatas, šalių pateikti įrodymai įvertinti visapusiškai ir objektyviai, vertinant kiekvieną įrodymą atskirai, bei įrodymų visumą. Teismo padarytos išvados neprieštarauja šalių pateiktiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Todėl teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas, negrąžindamas ginčo daiktų ieškovei, elgėsi neteisėtai. Taip pat neįrodytas atsiradusių nuostolių, negrąžinus ginčo daiktų, faktas, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Tuo tarpu, atsakovas įrodė, jog jo elgesys buvo atidus, rūpestingas, atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, t.y. paneigė kaltės prezumpciją. Apeliantė teigia, jog atsakovas sąmoningai neteisėtai naudojosi ginčo daiktais, žinodamas, jog ieškovė tam prieštarauja. Tačiau R. Š. ir D. Š. tik T. V. vardu įsigijus ginčo daiktus, jais naudojosi R. Š. ir D. Š. šeima. Prasidėjus skyrybų procesui, ginčo daiktai buvo nebenaudojami, supakuoti ir palikti saugoti. Ginčo daiktai nėra naudojami iki šiol. Šias aplinkybes nešališkai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris kaip įrodymas nebuvo nuginčytas. Tai, jog atsakovas, vykstant civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo 2012-12-31 gavęs ieškovės 2010-12-28 pretenziją dėl ginčo daiktų gražinimo arba jų vertės atlyginimo šio reikalavimo neįvykdė, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas neteisėtai laikė ginčo daiktus ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių, bei, kad toks atsakovo elgesys buvo neatidus ir nerūpestingas, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją. Ieškovei pretenzija reikalaujant gražinti ginčo daiktus, vyko atsakovo ir jo buvusios žmonos skyrybų procesas, ginčo daiktai pačios ieškovės dukters pradiniame ieškinyje buvo įtraukti į santuokos metu įgyto ir dalintino turto masę. Vėliau ieškovė (santuokos nutraukimo byloje - trečiasis asmuo) pareiškė ieškininį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už neatgautus ginčo daiktus. Taigi, nagrinėjant atsakovo ir jo buvusios žmonos santuokos nutraukimo bylą, ginčo daiktų priklausomybė buvo neaiški. Dėl šių aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą laukti, kaip dėl ginčo daiktų priklausomybės pasisakys teismas, nagrinėjantis santuokos nutraukimo bylą. Nors išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, ginčo daiktų priklausomybė nepaaiškėjo, o juo labiau nebuvo nustatyta, jog ginčo daiktų savininkė yra ieškovė, atsakovas, siekdamas geranoriškai išspręsti ginčo daiktų klausimą ir užkirsti kelią ateityje kilti bet kokiam teisminiam ginčui dėl šių daiktų, tikslu negaišti laiko, eikvoti pinigų ir bylinėtis teismuose dėl daiktų priklausomumo, 2012-06-06 pretenzija pasiūlė ieškovei šiuos daiktus išsivežti. Pretenzija ieškovei buvo įteikta 2012-06-07, ir tai patvirtinta bylos nagrinėjimo metu pateikta AB „Lietuvos paštas“ pažyma. Toks atsakovo elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas atidžiu ir rūpestingu. Nors pranešimas dėl daiktų išsivežimo ir ginčo dėl daiktų priklausomybės užbaigimo taikiai ir geranoriškai, ieškovei buvo įteiktas, tačiau į šį pranešimą ieškovė visiškai nereagavo ir daiktų neatsiėmė. Vietoj to, ieškovė, praėjus daugiau nei dvejiems su puse metu nuo pateikto pasiūlymo pasiimti ginčo daiktus, pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Toks ieškovės elgesys vertintinas ne kitaip kaip nerūpestingas ir aplaidus, ieškovė nesiekė ir nesiekia išspręsti susidariusios konfliktinės situacijos, priešingai, kreipdamasi į teismą siekia ir toliau tęsti mažareikšmį nesutarimą, kurio, kaip minėta, geranoriškas išsprendimas buvo galimas daug anksčiau. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, jog nebūtų sutikusi su atsakovo pasiūlymu pasiimti ginčo daiktus, pati pripažįsta savo nerūpestingumą ir abejingumą ginčo daiktų atžvilgiu.
3. Ginčo daiktai savo materialinę vertę buvo praradę jau prieš ieškovės pateiktos pretenzijos grąžinti ginčo daiktus ar atlyginti daiktų vertę įvykdymo terminą. Todėl ieškovės suinteresuotumas ginčo daiktais tiek pareikštos pretenzijos įvykdymo dienai, tiek ieškinio šioje byloje pateikimo dienai ir net apeliacinio skundo dėl skundžiamo teismo sprendimo pateikimo dienai išliko toks pats, nepakito ir negalėjo pakisti, kadangi ginčo daiktų vertė minimu laikotarpiu nekito, ieškovės pareikštos pretenzijos įvykdymo dieną ginčo daiktai jau buvo beverčiai. Taigi, ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo už daiktus, kurie yra visiškai nusidėvėję ir praradę savo materialinę vertę. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuostolių priteisimas ieškovei ginčo daiktų verte, buvusia dar 2011 metais, ginčo daiktams esant neprarastiems, veikiantiems, ir pačiai ieškovei nesiekiant jų susigrąžinti ir neatlikus jokių veiksmų po atsakovo raginimo, leidžia neabejotinai teigti, jog ieškovės reikalavimo tenkinimas butų visiškai nepagrįstas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. J. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teisėmis. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, įpareigodamas ieškovę pasiimti daiktus, nes tik tokiu būdu galima užbaigti tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovės elgesys netoleruotinas, piktnaudžiaujant teise kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuostolių atlyginimo, įrodinėjimo pareigos vykdymo, įrodymų vertinimo, teismui priimant procesinį sprendimą byloje.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2003-11-08 išperkamosios nuomos/vartojimo kredito sutarties pagrindu T. V. įsigijo šaldiklį BekoCFS1080 599 Lt vertės, 2006-12-23 išperkamosios nuomos/vartojimo kredito sutarties pagrindu įsigijo televizorių Philips 29PTT9521 (atskirojo priedo c. b. Nr.2-1507-775/2012, b.l.30-31, 107, t. I). Daiktais nuo pat jų įsigijimo momento naudojosi atsakovas R. Š. ir jo buvusi sutuoktinė D. Š.. 2010-12-28 T. V. atsakovui pateikė pretenziją grąžinti per 7 dienas minėtus daiktus arba atlyginti jų vertę 1500 Lt sumai. Pretenzija atsakovui buvo įteikta 2010-12-31 (atskirojo priedo c. b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.111-112, t. I). 2011-01-19 civilinėje byloje Nr. 2-1507-775/2012, kaip trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, T. V. pareiškė ieškinį priteisti jos naudai iš R. Š. 1500 Lt nuostolių atlyginimą (atskirojo priedo c. b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.3, t. II). Teismui 2012-02-14 pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad nurodytų daiktų negrąžino, kadangi teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl jų priklausomybės buvusiems sutuoktiniams, taip pat nesutiko mokėti 1500 Lt kompensacijos, tačiau neprieštaravo, kad T. V. daiktus pasiimtų (atskirojo priedo c. b. Nr. 2-1507-775/2012, b. l. 83, t. II). 2012-01-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu T. V. iš R. Š. buvo priteista 1500 Lt suma nuostolių atlyginimui (atskirojo priedo c. b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.103-113, t. IV). 2012-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas trečiojo asmens T. V. reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir šis reikalavimas paliktas nenagrinėtu (atskirojo priedo c. b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.42-50, t. V). Atsakovas R. Š. 2012-06-06 pareiškimu informavo T. V., kad ji per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos gali ginčo daiktus išsivežti bei, jog daiktų per nustatytą terminą neatsiėmus, tai bus vertinama kaip pretenzijų į juos atsisakymas. Pareiškimas T. V. buvo įteiktas 2012-06-07 (b. l. 30, 74).
Ieškovė LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškė ieškinį teisme atsakovui R. Š., prašė priteisti iš atsakovo 434,43 Eur nuostoliams atlyginti, 87,84 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pasiimti daiktus – šaldiklį Beko CFS 1080 ir televizorių Philips 29PT9521/12 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausančio A. Š..
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas įpareigojo ieškovę T. V. per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita pasiimti daiktus – šaldiklį Beko CFS 1080 ir televizorių Philips 29PT9521/12 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. Š.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais argumentais, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo siekiama nustatyti bylai reikšmingų faktų bei padaryti objektyvias išvadas, sprendime yra daromos nepagrįstos išvados bei netinkamai taikomos įrodinėjimo taisyklės, todėl šalių ginčas apeliantės manymu teismo sprendimu yra išspręstas neteisingai (CPK 185 str. 1 d., 263 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.). Skunde apeliantė savaip interpretuoja ginčo faktines aplinkybes, mano, kad byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, kad byloje yra nustatytas aiškus žalos dydis bei neteisėti atsakovo veiksmai, todėl turto grąžinimas natūra nepilnai kompensuos apeliantės turėtų daiktų vertės praradimus, todėl jų buvusios vertės priteisimas yra sąžiningesnė apeliantės pažeistų teisių gynybos priemonė nei vien nuvertėjusių daiktų grąžinimas natūra (skundo 1-6 punktai).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas (LR CK 6.246 str.- 6.249 str.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Ši teisėjų kolegijos išvada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.
Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodė tas aplinkybes, jog atsakovas be teisėto pagrindo negrąžina jai priklausančių daiktų, kurių vertė yra 434,43 eurai (1500 lt), todėl įrodinėjo, kad jai yra padaryta žala tiesioginių nuostolių forma, prašė LR CK 6.249 str. 1 dalies pagrindu priteisti jai daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą (1 t. b. l. 13, 14). Teisėjų kolegija pažymi, jog deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.), žalą ir nuostolius (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, minėtos normos 2 dalis nustato, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, o 3 dalis nurodo, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama, ieškovui tenka pareiga įrodyti kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį. Tuo tarpu atsakovo pareiga yra paneigti įstatyme įtvirtintą kaltės prezumpciją.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus paneigiančius jo kaltės prezumpciją, o ieškovė neįrodė pirmųjų trijų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas be teisėto pagrindo neatiduoda jai priklausančio ginčo turto šaldiklio ir televizoriaus. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-1507-775/2012 medžiagos matyti, kad atsakovas nuosekliai siūlė ieškovei pasiimti ieškovei priklausančius daiktus, šią jo poziciją pagrindžia ir byloje pareikštas atsakovo priešieškinys. Ieškovė raginimų nevykdė, jos manymu pažeistą nuosavybės teisę gynė siekdama prisiteisti turimų daiktų vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįsta ir teisinga Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, jog byloje nustatytais veiksmais atsakovas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepažeidė, taip pat nepažeidė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui (ieškovei) žalos (CK 6. 263 str. 1 d.). Ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą prisiteisti jai priklausančių daiktų vertę iš atsakovo teisėjų kolegija vertina kaip neteisėtą turto savininkės siekį perleisti turimus daiktus atsakovui už ieškovės nurodomą pinigų sumą. Tokia ieškovės pozicija prieštarauja įstatymo leidėjo įtvirtintam sutarties laisvės principui (CK 6.156 str. 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog atsakovas nėra padaręs ieškovei jokio ž-alos ir nuostolių forma. Kauno apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime, jog ieškovė, duodama daiktais naudotis dukters šeimai suvokė, bei suvokia ir šiuo metu, jog daiktai naudojami per tam tikrą laiką praranda įsigijimo metu buvusią vertę, jog ginčo daiktai ir šiuo metu nėra prarasti, jie yra veikiantys, faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyta, kad jie buvo nenaudojami, todėl sprendė, kad jokių nuostolių ieškovė nėra patyrusi, kuriuos privalėtų atlyginti atsakovas.
Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriuose aptariamas teismo sprendimo neteisingumas, nepagrįstumas, teigiama, kad teismas nenustatė visų svarbių bylai aplinkybių, o nustatytas netinkamai įvertino, atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo teiginių, jog teismas sprendime netiksliai citavo atsakovo procesinius dokumentus kitoje civilinėje byloje, jog nepagrįstai sprendė, kad ieškovė per vėlai pareikalavo savo prarastų daiktų vertės, buvusios 2010 metais, kadangi šios aplinkybės neturi jokio teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka., taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).
Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 0,58 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Nustatyta, kad atsakovas R. Š. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jo turėto išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 str.)
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. J. Š. prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teisėmis. Prašymas netenkintinas. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir būdu kreipėsi su ieškiniu į teismą, gindama taip jos manymu pažeistas savo teises. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl nagrinėjamu atveju nėra įstatyminių prielaidų taikyti ieškovei trečiojo asmens taikomą sankciją (LR CPK 178 str., 95 str. ).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 eurų turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.