Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui R. Š., atsakovo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, trečiąjam asmeniui A. J. Š. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui R. Š. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei T. V., tretysis asmuo A. J. Š., dėl įpareigojimo pasiimti daiktus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta: 2003-11-08 Išperkamosios nuomos/vartojimo kredito sutarties pagrindu T. V. įsigijo šaldiklį BekoCFS1080 599 Lt vertės, 2006-12-23 Išperkamosios nuomos/vartojimo kredito sutarties pagrindu įsigijo televizorių Philips 29PTT9521 (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.30-31, 107, t.I). Daiktais nuo pat jų įsigijimo momento naudojosi Š. šeima. 2010-12-28 T. V. atsakovui pateikė pretenziją grąžinti per 7 dienas ginčo daiktus arba atlyginti jų vertę 1500 Lt sumoje. Pretenzija atsakovui buvo įteikta 2010-12-31 (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.111-112, t.I). 2011-01-19 civilinėje byloje Nr. 2-1507-775/2012, kaip tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, T. V. pareiškė ieškinį priteisti jos naudai iš R. Š. 1500 Lt nuostolių atlyginimą (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.3, t.II). Teismui 2012-02-14 pateiktame atsiliepime atsakovas nurodė, kad nurodytų daiktų negrąžino, kadangi teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl jų, nesutiko mokėti 1500 Lt kompensacijos, tačiau neprieštaravo, kad T. Š. juos pasiimtų (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.83, t.II). 2012-01-02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu T. V. iš R. Š. priteista 1500 Lt nuostolių atlyginimas (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.103-113, t.IV). 2012-05-31 Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas trečiojo asmens T. V. reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir šis reikalavimas paliktas nenagrinėtu (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.42-50, t.V). Atsakovas R. Š. 2012-06-06 pareiškimu informavo T. V., kad ji per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos gali ginčo daiktus išsivežti bei, jog daiktų per nustatytą terminą neatsiėmus, tai bus vertinama kaip pretenzijų į juos atsisakymas. Pareiškimas T. V. buvo įteiktas 2012-06-07 (b.l.30, 74).

Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama, minėtos normos 2 dalis nustato, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, o 3 dalis nurodo, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kadangi atsakovo kaltė preziumuojama, ieškovui tenka pareiga įrodyti kitas sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat žalos padarymo faktą ir jos dydį. Tuo tarpu atsakovo pareiga yra paneigti įstatyme įtvirtintą kaltės prezumpciją. Teismo nuomone atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus paneigiančius jo kaltės prezumpciją.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ginčo daiktus įsigijo santuokos metu su savo buvusia sutuoktine D. Š. išperkamosios nuomos/vartojimo kredito sutarties pagrindu tik T. V. vardu. Tačiau aplinkybės, jog daiktai priklausė ar priklauso Š. šeimai, jokiais įrodymais patvirtinti negalėjo. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad daiktai yra įsigyti T. V. vardu (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.30-31, 107, t.I). Nustatyta, jog daiktais naudojosi Š. šeima atsakovo tėvų namuose. Dėl šios aplinkybės abi proceso šalys neprieštaravo. Tačiau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui dėl daiktų priklausomybės kilo ginčas - D. Š. ginčo daiktus įtraukė į ištuokos metu dalintinų daiktų sąrašą, o ieškovė 2010-12-28 atsakovui pateikė pretenziją, kurioje prašė atsakovą per 7 dienas nuo pretenzijos įteikimo ginčo daiktus grąžinti jai arba atlyginti jų vertę – atitinkamai 1200 Lt ir 300 Lt. 2010-12-31 atsakovui pretenzija buvo įteikta (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.111-112, t.I). Dėl nuostolių priteisimo už T. V. priklausiusius daiktus, ieškovė, kaip tretysis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, santuokos nutraukimo byloje 2011-01-19 pareiškė ieškinį priteisti jos naudai iš R. Š. 1500 Lt nuostolių atlyginimą (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.3, t.II). Atsakovas atsiliepime į teisme pateiktą ieškinį nurodė, kad ginčo daiktai yra pas atsakovą kol bus išspręstas ginčas teisme ir nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovė juos pasiimtų, tačiau nesutinka mokėti kompensacijos (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.83 t.II). Ieškovė minėtų daiktų nepasiėmė. Kauno apygardos teisme 2012-05-31 išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-02 priimto sprendimo santuokos nutraukimo byloje ir T. V. reikalavimą palikus nenagrinėtu, atsakovas nedelsdamas 2012-06-06 informavo ieškovę, jog daugiau dėl daiktų priklausomybės nesiginčys ir paprašė, per 14 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos ginčo daiktus išsivežti. Neteisėti veiksmai, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Teismo nuomone, savo veiksmais atsakovas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepažeidė, taip pat nepažeidė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6. 263 str. 1 d.). Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad dėl daiktų priklausomybės buvo kilęs ginčas – kaip nurodė atsakovas, sutuoktinė išsikeldama pasiėmė visus daiktus, kuriuos norėjo, o ginčo daiktus, kaip įsigytus iš bendrų sutuoktinių lėšų, paliko atsakovui ir įtraukė į dalintinų daiktų sąrašą (atkreiptinas dėmesys, jog D. Š. ginčo daiktus ieškinyje prašė priteisti R. Š. - atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.7, t.I), vėliau dėl jų pretenzijas pareiškė ieškovė T. V.. Todėl, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą laukti, kaip dėl daiktų priklausomybės, nuostolių atlyginimo pasisakys teismas santuokos nutraukimo byloje. Tačiau, nepaisant to, ieškovei pareiškus pretenziją dėl daiktų grąžinimo bei reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, neprieštaravo, jog ieškovė ginčo daiktus pasiimtų (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.83, t.II). Santuokos nutraukimo bylos sprendimui įsiteisėjus atsakovas nedelsdamas po 6 dienų kreipėsi į ieškovę su pareiškimu, kad ji per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos ginčo daiktus pasiimtų. Pareiškimas ieškovei buvo įteiktas 2012-06-07, tačiau ir tada ieškovė ginčo daiktų nepasiėmė. Aplinkybė, jog dėl daiktų priklausomybės buvo kilęs ginčas bei aplinkybės, kad atsakovas jau nuo 2011-02-14 (atskirojo priedo c.b. Nr.2-1507-775/2012 b.l.83, t.II) neprieštaravo, jog ieškovė ginčo daiktus atsiimtų ir dar kartą ieškovę pareiškimu informavo 2012-06-06, kad ji daiktus gali atsiimti, tai padarė nedelsiant, įsiteisėjus santuokos nutraukimo bylos sprendimui, patvirtiną tą faktą, kad atsakovas elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Tuo tarpu ieškovė tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui (du su puse metų nuo atsakovo pareiškimo dėl daiktų pasiėmimo ir beveik keturiems metams nuo atsakovo atsiliepimo santuokos nutraukimo byloje), kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl jai padarytų nuostolių atlyginimo. Todėl teismo nuomone pati ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai daiktų nepasiimdama bei neatlikdama jokių veiksmų, kad jos nurodomi nuostoliai neatsirastų gana ilgą laiko tarpą. Ieškovė teigia, jog 2012-06-06 pareiškimo iš atsakovo, jog gali ginčo daiktus pasiimti, nėra gavusi, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl šie jos argumentai vertintini, kaip neįrodyti ir deklaratyvaus pobūdžio. Tuo tarpu atsakovas teismui pateikė 2015-03-10 AB Lietuvos paštas raštą apie siuntos įteikimą (b.l.74). Be to atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė net jeigu ir nebūtų gavusi atsakovo pranešimo, buvo susipažinusi su santuokos nutraukimo bylos medžiaga, kurioje buvo atsakovo atsiliepimas į jos pareikštus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat ieškovės nerūpestingumą įrodo ir ta aplinkybė, jog kaip ji teigia jau 2010 metais daiktams esant praradusiems vertę, ji dar laukia pakankamai ilgą laiko tarpą, kuomet, kaip ji pati nurodo, daiktai visiškai morališkai pasens, nuvertės ir taps mažai reikalingais (b.l.52). Be to teismas pažymi, kad ginčo daiktai ir šiuo metu nėra prarasti, jie yra veikiantys, faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo nenaudojami. Tai patvirtina antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukos (b.l.26-29). Be to teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė duodama daiktais naudotis dukters šeimai suvokė, bei suvokia ir šiuo metu, jog daiktai naudojami per tam tikrą laiką praranda įsigijimo metu buvusią vertę. Todėl teismo nuomone nuostolių priteisimas, kurių dydis apskaičiuojamas nurodant 2011 metais buvusią jų vertę bei realiai esant patiems ginčo daiktams, būtų nepagrįstas bei neatitiktų teisingumo bei protingumo principų.

Taip pat atmestini ieškovės atstovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai iš internetinių puslapių apie ginčo daiktų modelių vertę šiuo metu, kadangi neaišku kada šie daiktai yra pagaminti, kiek laiko naudoti ir pan. (b.l.66-69, 80-89). Liudytoja D. Š. teismui patvirtino tą aplinkybę, jog dėl daiktų buvo kilęs ginčas bei jog daiktais naudojosi Š. šeima. Taip pat liudytoja nurodė, kad R. Š. atsisakė daiktus grąžinti, tačiau šie parodymai prieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl atmestini bei vertintini kaip nepakankami ieškinio tenkinimui.

Atmestini atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai - policijos komisariatui rašytas pareiškimas, paaiškinimas, D. Š. ieškinys, Panemunės PK nutarimas, daiktų atsiėmimo patvirtinimai (b.l.91-96), kadangi jie nėra susiję su ieškinio dalyku (patvirtina atsakovo ir D. Š. buvusius santykius, kylančias iš to problemas, tačiau nei patvirtina nei paneigia tarp ieškovės ir atsakovo kylančio ginčo aplinkybių).

Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog atsakovas kaltės prezumpciją esančiais byloje įrodymais paneigė, o ieškovė neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, ieškovė pateiktais įrodymais neįrodė, o teismas nenustatė, kad ieškovė patyrė 434,43 Eur tiesioginius nuostolius dėl ginčo daiktų negrąžinimo, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo atmestinas.

Teismui nenustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nenustačius žalos padarymo fakto, teismas dėl nuostolių dydžio, priežastinio ryšio nepasisako.

Atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad santykius tarp šalių galima kvalifikuoti kaip panaudos. Šias aplinkybes atsakovo atstovė nurodė tik baigiamosiose kalbose, jos nebuvo bylos nagrinėjimo metu išsamiai tiriamos, akcentuojamos, dėl to, jog tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis atsakovas priešieškinio byloje nepareiškė, byloje buvo nagrinėjamas padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas bei įpareigojimas daiktus pasiimti, todėl teismas dėl šių atsakovo atstovės argumentų plačiau nepasisako.

Civilinio proceso tikslai yra ne vien išspręsti šalių ginčą, bet ir atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Kaip matyti iš prie bylos esančių priedų, bei šios bylos medžiagos, santykiai tarp šalių buvo bei yra konfliktiški, todėl siekiant tarp šalių atkurti taiką, pašalinti priežastis, sąlygojančias konfliktus, atkurti teisinių santykių stabilumą būtina išspręsti ginčo daiktų perdavimo klausimą. Vadovaujantis šiuo bei aukščiau nurodytais motyvais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) priešieškinys tenkintinas ir ieškovė įpareigotina per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaitą pasiimti daiktus – šaldiklį Beko CFS 1080 ir televizorių Philips 29PT9521/12 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Š..

Dėl prašymo skirti ieškovei piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tretysis asmuo A. J. Š. už trukdymą teismų darbui ir melagingų, nepagrįstų įrodymų teikimą prašė paskirti ieškovei baudą.

Pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). CPK 95 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, o iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

CPK 7 str. 2 d. įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t.y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, jog ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį ir jos ieškinys netenkinamas, savaime negali būti pagrindu pripažinti jog ji piktnaudžiavo procesu. Ieškovės, kaip ir kiekvieno kito asmens, teisė, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, yra įtvirtinta Konstitucijoje, Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose. Todėl nagrinėjamu atveju pripažinti, kad teikiant teismui nepagrįstą ieškinį ieškovė piktnaudžiavo procesu, teismo nuomone, nėra pagrindo.

Trečiojo asmens argumentai, jog ieškovė trukdė teismo darbui, teikė melagingus, nepagrįstus įrodymus, vertintini tik kaip trečiojo asmens daromos prielaidos, dėl kurių teismui tretysis asmuo jokių įrodymų nepateikė.

Nenustačius, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, ieškovės procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovui baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį, priešieškinį tenkinus iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur išlaidos antstoliui (b.l.71), 570 Eur išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (b.l.72-73), 31,58 Eur sumokėtas žyminis mokestis už priešieškinį (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, priešieškinį tenkinus iš ieškovės valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,05 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.,).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Atmesti trečiojo asmens A. J. Š. prašymą už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovei baudą.

Priešieškinį tenkinti.

Ieškovė T. V., a.k(duomenys neskelbtini) įpareigotina per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaitą pasiimti daiktus – šaldiklį Beko CFS 1080 ir televizorių Philips 29PT9521/12 iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. Š..

Priteisti iš ieškovės T. V., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 701,58 Eur (septynis šimtus vieną eurą 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės T. V., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 5,05 Eur (penkis eurus 05 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.