Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „S“ (duomenys pakeisti) montuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) , išsilavinimas pagrindinis, viengungis , neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

R. P. 2013-12-26 tarp 11.30 iki 12.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peržengdamas būtinosios ginties ribas, nužudė A. T. , jam tyčia suduodamas peiliu 23 smūgius į veido ir kaklo kairės pusės sritis, 1 smūgį į dešinį žastą, 11 smūgių į nugarą, 7 smūgius į juosmens ir kairio sėdmens sritis, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas veide ir kakle, dešinėje rankoje, nugaroje bei juosmens ir kairio sėdmens riboje durtines pjautines kiaurymines žaizdas nugaroje su plaučių sužalojimais ir kraujavimu į krūtinplėvės ertmes bei dešinio X šonkaulio lūžiu, durtinę - pjautinę kaklo kairiojo paviršiaus žaizdą su bendrosios miego arterijos ir „Jungo“ venos perpjovimu, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu, dėl ko A. T. vietoje mirė.

Kaltinamojo R. P. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta jo daliniu prisipažinimu , paaiškinimais , nukentėjusiosios R. T., liudytojų parodymais , daiktiniais įrodymais, specialistų išvadomis bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. P., kaltu prisipažinęs iš dalies , paaiškino, kad įvykio dieną-2013 m. gruodžio 26d. jis savo namuose šventė Kalėdas, išgėrinėjo alkoholinius gėrimus su bendradarbiu P. , kai kažkas pastukseno į buto, kuris yra pirmame aukšte, langą. Priėjus pamatė, kad tai kaimynas A. T. iš to paties įėjimo, kuris prašė cigarečių, jį pakvietė į svečius , kur toliau kartu bendravo, išgėrinėjo. Po kurio tai laiko pas jį svečius užvažiavo brolis R. su draugu D. A. T. pradėjo kibti prie jo brolio, kodėl šis jį vadina ne S., o A., dėl to kilo jų tarpusavio konfliktas. Paskiau A. T. išėjo, o jis išėjo į parduotuvę, kai iš jos grįžo, rado kambaryje kruvinu veidu D. , jam buvo prakirstas antakis , kuris papasakojo, kad į butą grįžo A., kuris smogė jam- D., ėjusiam atidaryti duris, po to A. puolė peiliu jo brolį R. R. atėmus peilį, A. T. iš buto išėjo. Broliui su draugu išsikvietus taksi, jis išėjo jo palydėti ir kieme vėl sutiko A., kuris puolė kumščiais R., klausė, kur jo draugai , bet brolis nuo jo smūgių išsisuko. Broliui su draugu išvažiavus, jie toliau su P. leido laiką jo bute, kai pas jį į butą vėl atėjo A. T. su dviem draugais. Jie klausė, kas čia atsitiko, tai jis paaiškino, kad buvo konfliktas su jo broliu. Jo draugas P. davė jiems butelį degtinės ir jie visi išėjo. Po kurio tai laiko prie jo buto langų kieme pradėjo rinktis A. draugai , tai jis išsigandęs skambino broliui R. ir klausė, ką jam daryti. Brolis pasiūlė jam kviesti policiją, bet jis to nedarė, nes nenorėjo. Po kurio tai laiko vėl į jų butą, kurio durys nebuvo užrakintos, užėjo A. ir klausė, kur jo brolis. Jis atsakė, kad brolis savo namuose bei paklausė A., kodėl jis puolė jį peiliu. Po jo klausimo A. trenkė kumščiu jam į veidą, jam nukritus, jis sugriebęs tempė jį per kambarį. Tam pačiame kambaryje buvęs jo draugas P. liepė jiems nusiraminti ir pats išėjo iš buto. Po jo iš buto išėjo A., bet netrukus grįžo, su juo kartu atėjo gal penki jo draugai. Jis tuo metu sėdėjo kambaryje prie baro, tai A. priėjęs sudavė jam kumščiu į veidą ir jis pamatė, kad A. rankoje laiko peilį . Jam nuo A. suduoto smūgio bėgo iš nosies kraujas, jis išsigando A. su peiliu, kartu atėjusių draugų, kurie tik buvo kambaryje, bet nieko nesakė ir nedarė . Išsigandęs stvėrė nuo baro peilį, kuriuo tik norėjo A. pagąsdinti, bet pastarasis spyrė koja jam į klubą , po to į pilvą, dėl ko jis nukrito ant lovos , o A. ant jo, jie tarpusavyje grūmėsi . Kai jis atsipeikėjo , pats buvo visas kruvinas, o A. gulėjo ant grindų , jis irgi buvo kruvinas, A. draugai buvo išėję. Iš jo A. suduotų smūgių pamena tik vieną dūrį peiliu jam į pilvą, kitų smūgių sudavimo aplinkybių nepamena, nes buvo šoke. Apie tai, kas įvyko, pranešė artimiesiems, kurie patarė skambinti į policiją ir kviesti med. pagalbą. A. buvo gyvas , iki atvažiavo medicininė pagalba. Visus smūgius jis sudavė A. , gindamasis nuo jo. Nuo A. jam suduotų smūgių buvo sulaužyta nosis, mėlynės veide , supjaustytos rankos. Tą dieną A. buvo agresyvus, panašu, kad jis buvo vartojęs ne tik alkoholinius gėrimus, bet ir narkotikus. A. išsigando ne tik dėl jo tą dieną naudoto smurto, bet dar dėl to, kad iš ankstesnių kalbų žinojo apie jį, jog jis vartoja narkotikus ir būna agresyvus.

Apklaustas 2013 m. gruodžio 27 d. įtariamuoju kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. gruodžio 25-26 d., jis vartojo alkoholį, nes šventė Šv. Kalėdas. 2013-12-26 ryte pas jį į svečius atvažiavo draugas P. ir brolis R. P. su draugu D. Netrukus atėjo paprašyti cigaretės ir kaimynas A. T., kurį jis pažinojo iš matymo, nes gyveno toje pačioje laiptinėje, bet santykių nepalaikė. Šis taip pat prisėdo su jais išgerti. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas tarp A. T. ir jo svečių, bet tuo metu nieko neįvyko. PO to jis- R. P. išėjo į parduotuvę dar nupirkti alkoholio. Kartu su juo išėjo į namus ir A. T.. Kai jis netrukus grįžo iš parduotuvės, pamatė, kad brolio draugui D. perkirstas antakis, kuris kraujavo. Brolis jam papasakojo, kad jam išėjus į parduotuvę, netrukus grįžo A. T. su peiliu. Iš pradžių jis trenkė kumščiu D., o tada su peiliu puolė jį, tačiau brolio jis nesužalojo. Brolis pasakė, kad apie tai pranešė policijai, bet policija neatvyko, todėl visi susėdo toliau gerti. Netrukus brolis su savo draugu D. išvažiavo į namus, o jis su P. liko toliau gerti. Netrukus į namus išvažiavo ir P. Apie 13.00 val., jam sėdint bute prie baro per neužrakintas duris į butą įėjo A. T. su dar 5 jam nepažįstamais asmenimis, kurių negali apibūdinti bei atpažinti. A. T. nieko nesakęs, priėjo prie jo ir smogė kartą kumščiu jam į veidą. Tuomet jis išsigandęs griebė nuo baro peilį, kurį nukreipė į pas jį atėjusius asmenis, ir, jiems grasindamas peiliu, liepė išeiti, tačiau A. T. nepaklausė ir spyrė dar kartą jam į veidą. Tuomet jis, laikydamas rankoje peilį, sugriebė A. T. už rūbų, užsivertė jį ant savęs ir abu nugriuvo ant šalia stovėjusios lovos. Tuomet A. T. draugai išėjo iš buto, palikdami A. T. vieną. Tada jis, konkrečiai niekur nesitaikydamas, ant jo užkritusiam A. T. smogė peiliu kelis kartus. Jo jis nužudyti nenorėjo, o norėjo tik pagąsdinti. A. T. po suduotų smūgių sukniubo ir nugriuvo ant žemės, bet dar kvėpavo,. Jis išsigandęs iškart pranešė policijai apie sužalotą asmenį. Netrukus atvažiavę medikai konstatavo A. T. mirtį, o policijos pareigūnai jį sulaikė. (t. 2, b. l. 9-10).

2014 m. sausio 16 d. tikrinant įtariamojo R. P. parodymus vietoje, jis kaip įvykio vietą nurodė savo butą (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad įvykio dieną tame bute jis, D., P. ir jo brolis R. išgėrinėjo, kai kažkas pabeldė į virtuvės langą ir parodė tą langą, jis pamatė kaimyną iš trečiojo aukšto – A., kuris prašė cigaretės. Įtariamasis parodė, kad tuomet A. pasveikino su Kalėdomis ir pakvietė kartu išgerti. Jis užėjo ir jie sėdėdami gėrė. Įtariamasis paaiškino, kad Iš pradžių jokių problemų nebuvo, bet kai atvažiavo brolis su D., A. pradėjo šių kabinėtis. Įtariamasis paaiškino, kad kilo tik žodinis konfliktas ir kad viską gerai pamena, nes buvo nedaug išgėręs. Paskui įtariamasis parodė, kad jis išėjo į parduotuvę, o kai sugrįžo, pastebėjo D. kraujuojantį, namuose A. jau nebebuvo, o buvo tik P., jo brolis ir D. Tuomet D. papasakojo, kad jis pamanė, kad grįžo jis- R. P., tačiau staiga pajuto smūgį į veidą, o užėjęs A. peiliu puolė įtariamojo brolį R., R. atėmė iš jo tą peilį ir tada A. išėjo. Įtariamasis paaiškino, kad atimto peilio jis nematė, o kai jis paklausė kur tas peilis, P. pasakė, kad jo brolis jį paslėpė. Paskui įtariamasis paminėjo, kad A. vėliau dar buvo atėjęs su dviem kažkokiais draugais, kurie pakalbėjo kažką ir išėjo. Įtariamasis dar paaiškino, kad tuomet jis, D. ir R. išėjo į lauką, kur jų laukė taksi, kur jis stovėdamas kieme matė, kaip prie brolio priėjo A. T. ir norėjo trenkti broliui, bet brolis išsisuko. Brolis išvažiavo, visi išsiskirstė. Jis su P. grįžo į butą. Įtariamasis paaiškino, kad A. liko lauke. Netrukus po kurio laiko vėl atėjo A. Tuomet įtariamasis paaiškino, kad atėjęs į butą A. T. pradėjo žodžiais jį pulti. Tuomet įtariamasis parodė vietą, sakydamas, kad jis sėdėjo ant kėdės šalia baro ir parodė kaip A. T. jam, stovėdamas priešais jį, kartą dešiniu kumščiu sudavė jam į veidą. Įtariamasis paaiškino, kad po smūgio liko sėdėti, o kas vyko toliau neatsimena. Jis prisimena, kad A. T. išėjo. Tuomet paaiškino, kad jis jau vienas sėdėjo savo namuose, ant kėdės šalia baro. Į klausimą: „Kodėl jis tiek daug neprisimena, jei teigia, kad buvo išgėręs labai nedaug?“, - įtariamasis neatsakė. Tuomet įtariamasis paaiškino, kad visi išsiskirstė ir bute liko jis vienas. Jam atrodė, kad jis buto duris užsirakino, bet neprisimena. Po 10 minučių atėjo A. T. ir 5 asmenys, kurių jis apibūdinti negali, iš jų du aukšti, du jo ūgio. Įtariamasis parodė vietą, kur jis sėdėjo ant kėdės šalia baro, o tuomet parodė į koridorių, kuris yra sujungtas su kambariu, sakydamas, kad ten stovėjo su A. T. atėję asmenys. Tuomet įtariamasis parodė, kaip A. T. priėjo prie jo ir jam sėdinčiam dar kartą sudavė kumščiu į veidą. Įtariamasis paaiškino, kad tuomet A. T. rankose pastebėjo peilį, ir parodė į barą, sakydamas, kad tuomet taip pat sugriebė ant baro gulėjusį virtuvinį peilį marga rankena. Tuomet įtariamasis parodė, kaip nukreipęs peilį į A. T. pareikalavo visų iš buto išeiti. Tuomet parodė kaip A. T. dar kartą jam smogė kumščiu į veidą. Paaiškino, kad po šio smūgio jis atsistojo ir pasitraukė į kambario vidurį, arčiau lovos. Tuomet įtariamasis parodė, kaip A. T. ėjo link jo, o įtariamasis laikė į jį nukreipęs peilį. Įtariamasis parodė, jog A. T. eidamas link jo spyrė kartą jam koja į pilvą, po ko nuo smūgio R. P. sėdima padėtimi nugriuvo ant lovos, per vidurį. Tuomet įtariamasis parodė, kaip dešinėje rankoje laikė peilį nukreiptą į A. T., paaiškindamas, kad pastarasis vis tiek ėjo link jo ir jam priartėjus, jis lig užsimojo norėdamas suduoti jam- R. P., bet jis stovinčiam priešais A. T. peiliu dūrė kartą į kairio šono apatinę dalį. Įtariamasis paaiškino, kad neprisimena kiek sudavė smūgių, bet - kelis. Tuomet jis po smūgių sudavimo A. T. numetė nuo savęs, pargriaudamas jį ant žemės ir parodė vietą, esančią šalia lovos. Kuriuo metu pasišalino tie kiti asmenys, jis –R. P. negalėjo parodyti, nes nežino. Tie asmenys jam nieko nedarė, nieko nesakė, negrasino, tik stovėjo ir vaikščiojo po koridorių. Įtariamasis paaiškino, kai jis A. T. numetė nuo savęs, jį pargriaudamas ant žemės, skambino tėvui ir savo broliui. Peilis , kurį A. T. laikė rankose, po visko gulėjo kambaryje ant grindų šalia lovos, iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. (t. 2, b. l. 18-19)

2014 m. kovo 31 d. įtariamajam R. P. pareiškus galutinį įtarimą, jis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad palaiko savo anksčiau duotus parodymus, todėl pakartotinai juos duoti atsisako. Jis nužudė žmogų ne tyčia, o gindamasis. Jis teigia, kad A. T. tikrai puolė jį peiliu, tačiau kur peilis dingo iki atvykstant policijos pareigūnams, jis paaiškinti negali, tačiau jo jis niekur neslėpė ir nelietė. Suduotų smūgių skaičiaus jis taip pat paaiškinti negali. (t. 2, b. l. 22-23)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 4276/13 (01) nurodoma, kad R. P. nustatyti sužalojimai: kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžis, šešios paviršinės pjautinės žaizdos kairės plaštakos delniniame paviršiuje. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies nugarėlės srityje su nosies kaulų lūžiu padaryta nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu. Paviršinės pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje padarytos nuo trauminių poveikių aštriabriaunių, pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu. Visi sužalojimai padaryti iki 1-os paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais. (t. 2, b. l. 16-17). Tokia specialisto išvada patvirtina kaltinamojo R. P. parodymus apie tai, kad A. T. prieš jį smurtavo.

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad jos sūnus A. T. kartais gyvendavo pas savo draugę S. U., su kuria nuomojosi butą, kartais gyvendavo pas ją (motiną). A. su drauge pastarąsias dvi savaites pykosi, dėl šios priežasties jis gyveno pas motiną. Kalėdų dieną jis buvo pas krikšto sūnų, po to karto ji daugiau sūnaus nebematė. Kur jis buvo, su kuo ir kur nakvojo, ji nežino. Įvykio dieną apie 10.00 val. į duris paskambino sūnaus draugai J. D. ir R. S. ir paklausė, kur A. T., sakydami, kad jis jiems skambino ir sakė, jog yra namuose ir prašė jų pagalbos. Ji jiems pasakė, kad sūnaus namuose nebuvo visą naktį ir dabar nėra. Minėti draugai pasakę, kad susiskambins su A. T., išėjo. Netrukus ji skambino sūnui, tačiau jis neatsiliepė, tuomet ji paskambino J., kuris pasakė, kad viskas gerai. Tuo metu ji girdėjo šalia kalbantį A. T.. Vėliau ji dar skambino sūnui, bet jis vėl neatsiliepė, todėl apie 15.00 val. ji paskambino sūnaus draugui J. ir paklausė kur A., bet J. nustebo, kad ji jo ieško ir pasakė, jog A. T. nuėjo į namus ir turėjo grįžti. Vėliau ji dar skambino sūnui, bet sūnus neatsiliepė. Apie tai, kad jos sūnus nužudytas, jai 2013-12-26 pasakė vakare į namus atėjęs policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad jos sūnus guli nužudytas kaimyno bute pirmame aukšte. Šis kaimynas į jų namą atsikraustė neseniai. Nei ji, nei jos sūnus su pastaruoju nebendravo. Kaip sūnus atsirado šio kaimyno bute, R. T. paaiškinti negali. R. T. nurodė, kad sūnus buvo geras žmogus, tačiau jis kovojo už teisybę, buvo karšto būdo, tačiau pirmas nepradėdavo muštynių. Jis pasakodavo, kad duodavo žmonėms į nosį, tačiau būdavo už ką, neva jie pastarajam kažką blogo būdavo padarę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. T. davė analoginius parodymus(t. 1, b. l. 140-141, 143-144).

Liudytojas R. P. , kaltinamojo R. P. brolis, savo parodymais patvirtino, kad A. T. įvykio dieną buvo agresyvus, apsvaigęs , nusiteikęs smurtauti , apie tai jis parodė : 2013-12-26 ryte jis su draugu D. Ž. atvažiavo pas brolį- kaltinamąjį R. P. , kur be brolio buvo jo draugas P. ir kaimynas A. T.. Jie visi buvo gerokai išgėrę. A. T. iš karto nepatiko, kad jie atvažiavo, ir jis pradėjo konfliktuoti su jo broliu R., bet paskiau išėjo. Maždaug po pusvalandžio brolis R. išėjo į parduotuvę, jam išėjus, netrukus kažkas paskambino į buto lauko duris. Nespėjus D. Ž. nueiti prie durų, į butą įsiveržė A. T., kažką padarė D. Ž., nes šis suklupo ir puolė jį- R. P. , turėdamas rankoje peilį. Jis , paguldydamas A. T. ant grindų, atėmė iš jo rankų peilį, kurį numetė virtuvėje už šiukšlinės . Grumtynių metu, kai jis- R. P. stengėsi iš A. T. atimti peilį, jis peiliu taip pat buvo sužalotas, nes buvo kruvinas nykštys, bet į medikus nesikreipė. Peilis, kurį jis atėmė iš A. T., buvo virtuvinis nedidelis su šviesia medine rankena. Grįžus broliui, papasakojo, kas atsitiko. A. T., atėmus jam peilį, buvo nusiteikęs agresyviai, ėjo link jo, keikėsi, bet pavyko jį išvilioti į kiemą. Kieme A. T. puolė ant R., sudavė jam kelis smūgius , dar puolė ant jo, tai jie susistumdė. Po to kai jie su A. kieme išsiskyrė, pastarasis tik pagrasino, kad jiems bus šakės, tačiau į tą situaciją jis nepasižiūrėjo labai rimtai, tiesiog išsikvietė taksi ir su D. išvažiavo į namus. Brolis dar liko su P. Jis įspėjo brolį , kad jis daugiau nieko nebeįsileistų į butą ir užsirakintų duris. Pakeliui skambino broliui, šis sakė, kad prie jo buto langų lauke renkasi jaunuoliai su A. , jis siūlė kviesti policiją . Vėliau jam paskambino tėvas ir pranešė, kad R. nužudė žmogų. Tada R. pats paskambino broliui, kuris jam patvirtino tą patį ir sakė, jog nežino ką daryti. Jis R. liepė kviesti policiją. R. jokių konkrečių nusikaltimo aplinkybių nepasakojo, nesakė nei dėl ko taip įvyko, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kokiu būdu jis nužudė, nei kas buvo nužudytas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. davė analoginius parodymus (t. 1, b. l. 155, 161-162).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, R. P. atpažino asmenį (nurodytas A. T.), kuris 2013-12-26 pas jo brolį bute ((duomenys neskelbtini)) sukėlė žodinį konfliktą, puolė peiliu. Taip pat R. P. atpažino asmenį, vardu P., kuris buvo svečiuose pas jo brolį ir yra jo draugas. (t. 1, b. l. 156-160, 163-166)

Liudytojas D. Ž. savo parodymais patvirtino liudytojo R. P. parodymus: 2013-12-26 apie 08.30 val. jis su R. P. nuvažiavo pas jo brolį į svečius. Bute buvo R. P. ir du nepažįstami vaikinai. R. draugas, kuris buvo stambesnis, sėdėdamas ant lovos pradėjo reikšti pretenzijas R., ko jis atvažiavo, tačiau jie nekreipė dėmesio, matė, kad jis stipriai išgėręs, agresyvus, todėl nesigilino, kad nesukeltų konflikto. Netrukus šis vaikinas, nieko nesakęs, atsistojo ir tiesiog išėjo. Tam jaunuoliui išėjus, R. pasakė, kad nueis į parduotuvę ko nors nupirkti ir išėjo. Tas kitas likęs bute, užmigo. R. išėjus, praėjus 10 minučių, išgirdo skambutį į duris ir nuėjo jų atidaryti, nes manė, kad grįžo R. P.. Koridorius buvo neapšviestas, ir jis net nepriėjęs prie durų, vos tik eidamas link jų, iš už kampo pajuto smūgį kumščiu į veidą ties kaire akimi. Jis iškart net nematė nei kas sudavė, nei už ką, nes jis net nematė asmens, bet smūgis buvo labai stiprus. Kai atsisuko, jis pamatė, kad tai tas pats asmuo, tas stambesnis vaikinas , kuris buvo nepatenkintas kad jie atvažiavo. Po to tas vaikinas nubėgo į kambarį. Jis – D. Ž. nubėgo į vonią plautis veido, o kai išėjo iš vonios, bute visiškai nieko nebuvo, tik kitas vaikinas vienas miegojo. Jis dar pamatė ant grindų prie lovos šviesiai rudos spalvos rankena, virtuvinį, nedidelį peilį. Tuomet jis iškart išėjo į kiemą ir pamatė, kad kieme žodžiais R. aiškinasi santykius su tuo vaikinu, bet po to jie iškart grįžo pas R. Kai šis grįžo, jam pasakė, kad „tas durnelis su peiliu laksto“, todėl įspėjo jį, kad jis užsidarytų langus ir duris ir nieko į namus neįleistų. Jau buvo atsikėlęs ir tas kitas jaunuolis. Jis su R. išsikvietė taksi ir išvažiavo. Vėliau jis iš R. sužinojo, kad jo brolis nužudė žmogų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Ž. davė analoginius parodymus (t. 1, b. l. 186-187) .

Tai, kad liudytojas D. Ž. buvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 834/14 (01), kuria nustatyta , kad D. Ž. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje su poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku, 2013-12-26. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 191-192).

Liudytojas J. D. savo parodymais patvirtino, kad įvykio dieną jis kartu su A. T. ir R. S. buvo užėję pas kaltinamąjį R. P. į butą, apie tai jis parodė, kad jis 2013-12-26 ryte atsikėlęs pamatė praleistą A. T. skambutį ir jam atskambino maždaug po 40 minučių. A. T. buvo išgėręs, kažką pasakė, kad jo į namus neįleidžia, pasakė „palauk, palauk“ ir padėjo ragelį. Po 30 minučių A. T. vėl paskambino ir paklausė, ar jis gali ateiti pas jį, sakė, kad reikia jam padėti, o netrukus perskambino ir paprašė dar kartu su savimi pasiimti bendrą draugą R. S.. Apie 11.00 val. jis su R. S. nuėjo pas A. T. į namus, tačiau duris atidariusi A. T. motina pasakė, kad jo namuose nėra ir nebuvo. Tuomet jis vėl paskambino A. T. ir paklausė kur jis yra. Jis atsakė, kad jis palauktų ir netrukus pašaukė juos išėjęs iš pirmajame aukšte esančio buto esančio iš kairės, kur užėjo ir jis su R. S. . Bute buvo du jam pirmą kartą matomi asmenys. Jie draugiškai pasisveikino, visi buvo draugiškai nusiteikę, jokių konfliktų nebuvo. Ten buvęs vienas šviesus vyriškis pasakė, kad A. T. susimušė su jo broliu, kuris dabar išvažiavo pasiimti draugų, kaip jis suprato, santykių išsiaiškinimui. Nei A. T., nei asmenys buvę bute, nebuvo sumušti, buvo draugiškai nusiteikę ir visi tarpusavyje bendravo draugiškai. Jis- J. D. pasakė, kad A. T. apsirengtų, ir liepė jam eiti kartu su jais, ir jie, ten net nepabuvę 5 minučių, jį išsivedė. Jokių santykių niekas iš vis nesiaiškino ir niekas tarpusavyje nekonfliktavo. A. T. apsirengė, tas šviesus vyriškis dar jo paklausė, tai kam skambinti, kai atvažiuos vaikinai, ir A. T. iš pradžių pradėjo diktuoti savo numerį, bet iki galo nepasakė ir pasakė, kad jei kas atvažiuos tegul skambina jam-J. D., tada jis padiktavo savo numerį ir išėjo. Lauke A. T. paklausė, kur jie eina, bet jis jam pasakė, kad su Raimondu eina namo, nes nenori gerti. A. T. susinervino, išmetė degtinės butelį, pasiimtą iš buto, ir pasakė, kad, jei jie eina namo, tai ir jis eina namo. Išsiskyrus vos po kelių minučių jis paskambino A. T. ir pasiteiravo kur jis, A. T. atsakė, jog jis namie ir kad viskas gerai. Tą dieną jie daugiau nebebendravo. Tą pačią dieną, po kurio laiko, jam paskambino A. T. motina ir klausė kur šis, ji sakė, kad jo namuose nėra ir jis net nebuvo sugrįžęs. Paskui jis pats skambino A. T., bet šis nebekėlė ragelio. Vakare vėl paskambino A. T. motina, kuri pranešė, kad A. nužudė. Jis pažinojo A. T. visus jo draugus, bet niekas net neužsimena, kad kažkas su A. būtų ėjęs dar kartą į tą butą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D. davė analoginius parodymus (t. 1, b. l. 167-168).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas J. D. atpažino asmenį (R. P.), kuris užėjus pas jį į butą paaiškino, kad A. T. susimušė su jo broliu, kuris išvažiavo pasiimti draugų (t. 1, b. l. 169-171).

Liudytojas R. S. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus J. D. parodymams (t. 1, b. l. 172-173).

Liudytojas P. S. savo parodymais patvirtino, kad A. T. įvykio dieną buvo agresyvus, smurtavo, kad prieš nužudymą pats užpuolė kaltinamąjį R. P. , apie tai jis parodė : 2013-12-26 jis anksti ryte atvažiavo pas draugą R. P. išgerti. Jis atvažiavo apie 04.00 val. R. P. namuose buvo vienas, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 05.00 val. kažkas pabeldė į langą ir paprašė cigaretės ir R. P. pasakęs, kad tai jo kaimynas, pakvietė šį kartu išgerti. Atėjęs vaikinas vardu A. buvo tartum apsvaigęs nuo narkotikų, o ne nuo alkoholio, tačiau elgėsi normaliai. Apie 07.00 val. į svečius pas R. atvažiavo jo brolis R. P. su draugu D. Tarp A. ir R. kilo trumpas žodinis konfliktas dėl A. vardo trumpinio „S.“, bet viskas netrukus nurimo ir jie toliau gėrė. Netrukus A. išėjo, o jis tame pačiame kambaryje ant lovos užmigo. Jis pabudo nuo triukšmo ir atsimerkęs pamatė, kaip A. su R. grumiasi kambaryje ant grindų šalio jo lovos. Jie nesimušė, bet buvo tik susikibę. Jis pradėjo rėkti, ką jie čia daro, ir R., sugriebęs A. už apykaklės, išvedė jį į lauką. Netrukus į kambarį atėjo D., kurio akis buvo sumušta, ir jis pasakė, kad A. tuomet, kai jis ėjo atidaryti durų, smogė jam į akį, o po to peiliu puolė R., tačiau R. sugebėjo apsiginti ir peilį iš A. atimti. Po kurio laiko, kai D. išėjo į lauką, jis per langą pamatė kaip A. jau lauke dar kartą kumščiu smogė R. į veidą, tačiau viskas nurimo. R. grįžęs į butą kažkam ėmė skambinėti, o netrukus pasakęs, kad suras draugų ir netrukus grįš, su D. išvažiavo. Jis R. P. prašomas dar pasiliko ir jie toliau abu gėrė. Po to jis- P. S. nuėjo miegoti į kitą kambarį, o R. P., pasakęs, kad miegos tame kambaryje, kur gėrė, liko kambaryje. Jis buvo užmigęs, bet pabudo nuo triukšmo ir atėjęs į svetainę, pamatė R. P. sėdintį ant kėdės prie baro. A. sėdėjo su draugu ant lovos ir dar vienas jų draugas stovėjo. A. klausė R., kur jo brolis su draugais, juk jis atėjo su draugais aiškintis santykių, tačiau R. jam atsakė, kad jis nieko nežino, kad jis jokių santykių nesiaiškins ir, jei jis nori, tegul pats aiškinasi su broliu. Jis- P. S. dar A. padavė degtinės butelį ir šis netrukus su draugais išėjo. Po pusvalandžio pasigirdo skambutis į duris ir R. pasakęs, kad atėjo vienas A., jį įsileido. Jie vėl nuėjo prie baro išgerti, bet R. P. jau nebegėrė. Netrukus A. su R. vėl ėmė aiškintis santykius dėl R. R. kažkuriuo metu A. papriekaištavo, kad žino, jog jis mėgsta peiliu svaidytis ir A. priėjęs prie sėdinčio ant kėdės R. kartą kumščiu smogė jam į veidą. Nuo smūgio R. P. nukrito ant žemės ir A. jį nusitempė į vidurį kambario. Atsistojęs R. P. pastūmė A. stipriai link durų, o šis įsibėgėjęs vėl puolė R. P. ir jie jau kartu nugriuvo ant šalia stovinčios sofos- lovos. Jie tuomet susikibo ir pradėjo grumtis, nematė, kad kuris nors iš jų ką nors turėtų rankose. Jis- P. S. bandė atitraukti A, kuris buvo viršuje, nuo R., bet jam nepavyko, todėl jis, nenorėdamas kištis į nesąmoningą konfliktą, tiesiog išėjo ir išvažiavo autobusu į namus. 12.48 val., jam paskambino R. P. ir pasakė, kad jis „papjovė tą gaidį“, ir, kad nežino ką dabar daryti. 12.59 val. R. P. dar kartą jam paskambino ir pasakė, kad jis iškvietė policiją ir, jei jo kas klaus, kad jis sakytų, kad R. P., neva, puolė šešiese ir jis nudūrė gindamasis. Jis suprato, kad R. P. jam liepia meluoti, nes A. buvo tik vienas. R. P. buvo ramaus, nekonfliktiško būdo, todėl jo poelgis jam nesuprantamas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. davė analoginius parodymus (t. 1, b. l. 176-177).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, P. S. atpažino liudytoją J. D. , kaip asmenį, kuris buvo A. T. draugas ir kuris jau ryte stovėjo prie šaldytuvo ir kuriam jiems išeinant atidavė degtinės butelį. Taip pat jis atpažino R. S., kaip asmenį, kuris buvo A. draugas ir kuris ryte sėdėjo ant lovos kartu su A. (t. 1, b. l. 178-181, 182-185)

Liudytoja A. P., kaltinamojo R. P. brolio R. P. žmona , patvirtino, kad įvykio dieną jos vyras R. P. buvo išvykęs pas brolį R. P., kur kilo konfliktas su A. T., apie tai ji parodė : 2012-12-25 jos vyras R. vakare išvažiavo pas jų gerą šeimos draugą D. Ž.. Naktį ji pabudusi pamatė, kad Remigijus į namus dar negrįžo, o ryte jai paskambinusi D. Ž. žmona paklausė, ar pas ją nėra D. Ryte, apie 9.00 val., ji paskambino R., kuris pasakė, kad yra pas savo brolį R., ir, kad į langus kažkas beldžia ir nori patekti į butą, ji išsigando ir pradėjo vyrui sakyti, kad jis kviestų policiją, bet vyras paprašė, kad ji tai padarytų. Tada ji paskambino 112 prašydama, kad nusiųstų minėtu adresu patrulį, nes ten kažkas vyksta. Tačiau budėtojas pasakė, kad patrulio nesiųs, nes ji yra ne įvykio vietoje. Ji vėl perskambinusi R. pasakė, kad policija nevažiuoja, tačiau jis pasakė, kad jis su D. iškvietė taksi ir greitai grįš ir tikrai jis netrukus grįžo į namus. R. buvo išgėręs, bet nesmarkiai. Jis papasakojo, kad kai jis nuvažiavo pas brolį į namus, pas jį buvo brolio draugas P. ir, kaip ji suprato iš pasakojimo, nužudytasis, kuris pirmas jos vyrui pradėjo reikšti visokias pretenzijas - ko jis čia atvažiavo, ir tarp jų kilo žodinis nereikšmingas konfliktas, kurio metu vyras paaiškino, kad jis atvažiavo pas brolį. Paskui, kažkuriuo metu tas asmuo išėjo, o brolis R. taip pat išėjo į parduotuvę ir bute liko tik jis, D. ir P. Netrukus jie išgirdo skambutį į duris ir D. pamanęs, kad grįžo R., nuėjo atidaryti durų. Tuomet vyras pasakojo, jog tik pamatė, kad D. iškart prie durų suklupo ir jis net nesuprato, kas atsitiko, nes iškart į butą užėjo tas nužudytasis, agresyviai nusiteikęs. Vyras jo rankose pamatė paslėptą peilį ir jie susistumdė, nes vyras iškart užlaužė jam ranką, kad minėtas asmuo išmestų peilį ir jam peilį išmetus, jos vyras nuspyrė jį kuo toliau ir paprašė nužudytojo eiti santykius aiškintis į kiemą ir jis su vienu kažkuriuo išėjo. Lauke nužudytasis pagrasinęs, kad dar grįš, išėjo. Vyras jai nepasakojo, ar D. buvo sumuštas, ar ne. Vyras jai paaiškino, kad jam užkabino peiliu tuo metu, kai jis bandė tą asmenį nuginkluoti. Ji liepė vyrui pasakyti pačiam R. kviesti policiją, bet vyras jai aiškino, kad R. liepė nekviesti policijos, kad tuomet ten negalės gyventi. Vyras nežinojo ką daryti, pradėjo kalbėti, kad reikia kviesti draugus ir važiuoti ten, tačiau viskas kažkaip nurimo, vyras atsigulęs užmigo ir ji išjungė jo telefoną jam nematant, kad jam niekas neskambinėtų. Vyrui po valandos prabudus ir įsijungus savo telefoną, pamatė praleistą tėvo skambutį, kuriam paskambinęs labai susinervino, ir po to paskambino R. Vėliau jis jai paaiškino, kad R. nužudė tą jaunuolį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. davė analoginius parodymus (t. 1, b. l. 174-175).

Liudytojas J. P. parodė, kad 2013-12-26 apie 12.39 val. jis paskambino sūnui R. P., kuris jam ramiu balsu pasakė, kad nužudė žmogų ir kad nežino ką jam dabar daryti. Jis iškart tuo nepatikėjo, tada sūnus pradėjo verkti ir pasakė, kad gynėsi nuo narkomanų, kurie pas jį atėjo ar tai 5-e ar tai 6-e kažko aiškintis ir jam vieną nudūrus, kiti pabėgo. Jis patarė sūnui kviesti policiją .

Tai, kad A. T. mirtis buvo smurtinė, patvirtina Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. 1711/13 (01), kuria nustatyta , kad A. T. mirtis įvyko nuo durtinės - pjautinės kaklo kairiojo paviršiaus žaizdos su bendrosios miego arterijos ir „Jungo" venos perpjovimais. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu.

Įvertinus teismo medicinos ekspertės J. G.-Dorošenko įvykio vietoje nustatytus lavoninius reiškinius galima teigti, kad A. T. mirtis galėjo įvykti 2-6 valandų laikotarpyje iki nukentėjusiojo palaikų apžiūros įvykio vietoje (2013-12-26, 16.35 val.).

A. T. lavono kraujyje rasta - 2,58%o, šlapime - 3,50%o etilo alkoholio, - tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. A. T. lavono kraujyje rasta ekgonino metilo esterio, bendoilekgonino ir pėdsakų kokaino. Vidaus organuose (skrandyje, plonosiose žarnose, kepenyse, inkste) rasta pėdsakų ekgonino metilo esterio. Šlapime rasta ekgonino metilo esterio ir benzodiazepino.

A. T. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai, padaryti: Mechaniniu poveikiu: durtinė - pjautinė kaklo kairiojo paviršiaus žaizda su bendrosios miego arterijos ir „Jungo" venos perpjovimais. Ši žaizda padaryta duriančiu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtė, vienu trauminiu poveikiu, kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Si žaizda, dėl bendrosios miego arterijos ir „Jungo" venos sužalojimų vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos nugaroje Nr. 1, 5, 8 su plaučių sužalojimais ir kraujavimu į krutinplėvės ertmes (abipus po 50 ml skysto kraujo) bei dešiniojo X šonkaulio lūžiu padarytos duriančiais pjaunančiais daiktais (duriančiu, pjaunančiu daiktu), kuo galėjo būti peilio geležtė (geležtės), kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šios žaizdos atskirai ir visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą: Nr. l ir 8 dėl plaučių sužalojimo, Nr. 5 - dėl krūtinės ląstos ertmės kiauryminio sužalojimo. Durtinės pjautinės žaizdos veide ir kakle, dešinėje rankoje, nugaroje: Nr. 2-4, 7, 9-11, bei juosmens ir kairio sėdmens riboje, rankose padarytos duriančiais pjaunančiais daiktais (duriančiu pjaunančiu daiktu), kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šios žaizdos atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. Poodinė kraujosruva dešinės plaštakos III krumplio projekcijoje padaryta kietu buku daiktu, iki paros laikotarpyje iki mirties. Tai rodo kraujosruvos spalva. Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Cheminiu poveikiu - ūmus toksinis etilo alkoholio poveikis, kurį rodo: 2,58 %o etilo alkoholio radimas jo lavono kraujyje, 3,50 %o etilo alkoholio radimas jo lavono šlapime, bei ūmus toksinis narkotinių medžiagų ir psichiką veikiančių medikamentų poveikis, kurį rodo: ekgonino metilo esterio, bendoilekgonino ir pėdsakų kokaino radimai A. T. lavono kraujyje, pėdsakų ekgonino metilo esterio radimai vidaus organuose bei ekgonino metilo esterio ir benzodiazepino radimai šlapime.

A. T. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems pačiam sau nukentėjusiajam; nugaroje rasti sužalojimai nepasiekiami nukentėjusiojo ranka. Nukentėjusiojo lavono tyrimo metu rasti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta nukentėjusiajam suduodant smūgį ar užsigaunant į kietą buką paviršių, dvi pjautinės žaizdos dešinės plaštakos pirštuose galėjo būti padarytos nukentėjusiajam sugriebus už žalojančio daikto, pavyzdžiui grumiantis, ginantis. Po nukentėjusiajam padarytos kaklo žaizdos su bendrosios miego arterijos ir „Jungo" venos sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus, kol dėl nukraujavimo iš sužalotų stambiųjų kaklo kraujagyslių jam sutriko sąmonė ir jis netrukus mirė. Kiti sužalojimai įtakos mirčiai ir sąmonei, šiuo atveju, įtakos neturėjo. Tikėtina, kad nukentėjusiojo padėtis sužalojimų jam padarymo metu kito: dalis sužalojimų jam padaryta iš priekio, dalis iš nugaros, galimai jam esant horizontalioje (ar artimoje jai) padėtyje. Tai rodo sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai padaryti: ne mažiau kaip 23 trauminiais poveikiais į veido ir kaklo kaires puses, 1 - į dešinį žastą, 11 - į nugarą, 7 - į juosmens ir kairio sėdmens sritį. Nukentėjusiojo drabužiuose nustatyti sužalojimai atitinka jo kūne rastus sužalojimus. (t. 1, b. l. 48-56).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina kaltinimo aplinkybes, kad aptariamas įvykis įvyko kaltinamojo R. P. bute : apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą, vonios kambaryje ant vonios krašto ir ant jungtuko rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kambaryje prie sienos stovi minkštas kampas- sofa- lova, kurios vidurinė dalis gausiai permirkusi raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Šalia sofos- lovos ant grindų, raudonos spalvos baloje, panašioje į kraują, guli peilio kotas be geležtės, išteptas skysčiu panašiu į kraują. Šalia lovos guli lavonas, kuris su viršutiniais rūbais, su daugybiniais durtiniais - pjautiniais sužalojimais nugaroje, kakle, veide, rankose, kairiajame šone. Iš virtuvės nuo baro- stalo, atskiriančio svetainę nuo virtuvės , paimtas peilis su marga rankena , buteliai, stiklinės. Iš kriauklės paimtas peilis. Taip pat virtuvinėje spintelėje už šiukšliadėžės rastas ir paimtas peilis. (t. 1, b. l. 6-42)

Tai, kad kaltinamasis R. P. padarė sužalojimus A. T. peiliu su marga rankena, paimtu įvykio vietoje- nuo baro, skiriančio svetainę ir virtuvę, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvada Nr. S 39/14 (01) , kuria nustatyta, kad ant peilio, paimto virtuvėje nuo baro, marga rankena, kurį įtariamasis įvardijo kaip nusikaltimo įrankį, geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gauta A. T. DNR su 99, 999999999 % tikimybe. Ant peilio rankenos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gauta R. P. DNR su 99, 999999999 % tikimybe ir kito asmens DNR priemaiša, netinkama identifikavimui. (t. 1, b. l. 100-102).

Tai, kad kaltinamasis R. P. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina 2013-12-26 15.55 val., alkotesteriu užfiksuoti duomenys , jog R. P. kraujyje yra 2.35 % alkoholio. ( 1 t, b.l. 200).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas garso įrašas, paimtas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis R. P. 13.10 val. praneša, kad užmušė žmogų. Jis nurodo, kad jis gynėsi, nes jį buvo užpuolę, tai buvo savigyna. Įvardija, kad užmušė tą žmogų su peiliu. Tai padarė prieš pusvalandį. Iš karto policijai nepranešė, nes, kaip nurodė, kad skambino iš karto tikriausiai, advokatui. (t. 1, b. l. 107-120).

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus , teismas daro išvadą, kad A. T. aptariamu laiku ir vietoje nužudė kaltinamasis R. P., jam inkriminuojamus sužalojimus padaręs peiliu. Teismas mano, kad kaltinamasis R. P. mirtinų sužalojimų padarymo A. T. metu buvo būtinosios ginties situacijoje : jam būnant savo bute ir švenčiant Kalėdas, į jo butą užėjo nekviestas A. T., kuris , kaltinamajam R. P. paklausus, kodėl jis tą dieną peiliu užpuolė jo brolį , be aiškinimųsi užpuolė R. P., smogė jam kumščiu į veidą, dėl šio smūgio R. P. parkrito, jį atsistojusį A. T. per kambarį nutempė iki sofos- lovos , pargriuvus ant sofos- lovos, A. T. užgriuvo jį iš viršaus , kur jie abu grūmėsi . A. T. trumpam išėjo iš buto, bet netrukus vėl grįžęs, vėl užpuolė kaltinamąjį R. P., suduodamas jam kumščiu smūgį į veidą , dėl ko jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Tokioje situacijoje kaltinamasis R. P. griebė ant baro , prie kurio jis sėdėjo pakartotinio užpuolimo metu, buvusį peilį ir po šio spyrių į klubą bei pilvą , peiliu dūrė A. T. , padarydamas jam mirtinus sužalojimus . Tokia situacija vertintina kaip būtinosios ginties situacija, nes A. T. smurtiniai veiksmai prieš kaltinamąjį R. P. buvo realus pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis į pastarojo sveikatą. Tai, kad A. T. kėsinimasis į kaltinamojo R. P. sveikatą buvo realus ir akivaizdus , patvirtina tiek jo paties parodymai , tiek liudytojo P. S. parodymai apie A. T. naudotą smurtą prieš jį, taip pat tai patvirtina objektyvūs duomenys apie jam padarytus sužalojimus : specialisto išvada nustatyta, kad aptarimo įvykio laiku kaltinamojo R. P. nurodytu būdu jam buvo sulaužytas nosies kaulas, tuo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tai, kad A. T. kėsinimasis buvo pavojingas, patvirtina paminėti objektyvūs duomenys apie nesunkaus kūno sužalojimo padarymą kaltinamajam R. P. bei nustatyti A. T. agresyvūs smurtiniai veiksmai prieš D. Ž., kuriam kumščiu praskėlė antakį , prieš kaltinamojo brolio R. P. užpuolimą peiliu . Tos aplinkybės bei tai, kad A. T. nenutraukė savo smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį R. P. ( po smūgio sudavimo ir tempimo kambaryje , parvertimo, vėl grįžo į butą, kur vėl sudavė smūgius kaltinamajam R. P.), pagrįstai pastarajam leido manyti, kad A. T. kėsinimasis prieš jį yra pavojingas , juolab, kad jis turėjo neigiamų duomenų apie A. T. asmenį, ką patvirtina byloje surinkti jį apibūdinantys charakterizuojantys duomenys: jis buvo nuteistas dėl chuliganizmo, jo atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl kūno sužalojimų padarymo, grasinimo nužudyti, ne kartą baustas administracine tvarka dėl pasirodymo viešoje vietoje būnant girtam, pasipriešinimo policijos pareigūnui, nedidelio chuliganizmo, netinkamo elgesio šeimoje ir pan. (t. 1 b.l. 59-83).Teismo medicinos specialisto išvada A. T. buvo nustatytas cheminis poveikis : ūmus toksinis etilo alkoholio poveikis (2,58 % etilo alkoholio radimas jo lavono kraujyje , 3,50% etilo alkoholio radimas jo lavono šlapime ) bei ūmus toksinis narkotinių medžiagų ir psichiką veikiančių medikamentų poveikis ( ekgonino metilo eterio , bendoilekgonino ir kokaino pėdsakų radimai), tai patvirtina kaltinamojo R. P., liudytojų P. S., R. P., D. Ž. parodymus apie keistą agresyvų A. T. elgesį , dėl ko jie įtarė jį vartojus narkotines medžiagas . Ši aplinkybė taip pat priskirtina prie įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. P. A. T. kėsinimąsi į jo sveikatą suprato kaip savo elgesio neprognozuojančio asmens pavojingą kėsinimąsi ir toks jo supratimas vertintinas kaip pagrįstas. Anksčiau paminėtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 4276/13 (01) be sužalojimų nosies srityje nustatyta, kad R. P. buvo padarytos paviršinės pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje nuo trauminių poveikių aštriabriaunių, pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu. Sužalojimai, tame tarpe sužalojimai nosies srityje, padaryti 7 trauminiais poveikiais. (t. 2, b. l. 16-17). Tokia specialisto išvada neprieštarauja kaltinamojo R. P. parodymams, kad prieš A. T. nužudymą, pastarasis užėjo į butą, rankoje turėdamas peilį ir juo puolė jį , dėl ko jis gindamasis nuo jo užpuolimo, panaudojo peilį. Tokiems kaltinamojo R. P. parodymams neprieštarauja įvykio vietoje rasta be geležtės peilio rankena bei ant peilio rankenos aptiktas A. T. DNR su 99, 999999999 % tikimybe. (t. 1, b. l. 89-96, Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 37/14(01)). Tokia aplinkybė irgi patvirtina, kad kaltinamasis R. P. įvykio metu ir vietoje gynėsi nuo realaus , akivaizdaus , pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 28 str. nuostatomis, asmuo turi teisę į būtinąją gintį , tačiau būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, jeigu asmens gynyba nuo pavojingo kėsinimosi atitinka kėsinimosi pobūdį , pavojingumą. Nagrinėjamu atveju , teismo nuomone, kaltinamasis R. P., būtinosios ginties situacijoje gindamasis nuo realaus, akivaizdaus , pavojingo A. T. kėsinimosi į jo sveikatą, aiškiai peržengė būtinosios ginties ribas. Tokia išvada darytina, įvertinus jo veiksmais sukeltas pasekmes : kaltinamasis R. P. sudavė peiliu A. T. 42 smūgius, iš jų 23 smūgius į veido ir kaklo kaires puses , tame tarpe padarydamas sužalojimus, dėl kurių A. T. mirė, 1 į dešinį žąstą , 11 į nugarą, padarydamas sužalojimus, kurie sukeltų sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą , 7 į juosmens ir kairio sėdmens sritį, padarydamas sužalojimus , kurie sukeltų nesunkų sveikatos sutrikdymą , kai tuo tarpu pačiam kaltinamajam R. P. dėl A. T. smurtinių veiksmų buvo sulaužyta nosis, įpjovimai kairės plaštakos delniniame paviršiuje , tuo padarant sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Esant aukščiau nustatytiems įrodymams , teismas kaltinamojo R. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d.

Teismas, vertindamas kaltinamojo R. P. veiksmus prieš A. T. , atmeta jo parodymus kaip neįrodytus, kad neva A. T. prieš pat jo nužudymą į jo butą įsiveržęs su 5-6 jam nepažįstamais vaikinais , kurie pagal jį , sukėlė jam itin didelį pavojų. Teismas mano, kad tokie parodymai yra išgalvoti, kaltinamajam R. P. siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę dėl A. T. nužudymo ar jos išvengti . Tokių jo parodymų nepatvirtina jokie įrodymai. Byloje

išanalizavus A. T. mobiliųjų telefonų informaciją bei išklotines, jokios informacijos negauta, kas nurodo, kad A. T. prieš pat įvykį su niekuo nebendravo (1 t, b.l. 133).Tai, kad kaltinamasis A. T. sako netiesą dėl 5-6 asmenų , neva užėjusių kartu su A. T. į jo butą, patvirtina tai, kad kaltinamasis negali nurodyti nei vieno iš pagal jį užėjusių asmenų išvaizdos, kitų ypatumų, negali nurodyti, ką konkrečiai užėję asmenys veikė ir pan. Tai, kad kaltinamasis R. P. dėl minėtų asmenų užėjimo sako netiesą , patvirtina ir liudytojo P. S. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamasis , paskambinęs jam iškart po A. T. nužudymo, prašė jo pasakyti , kad jo nurodyti asmenys į butą buvo užėję. Taip pat teismas kritiškai vertina kaltinamojo R. P. parodymus , kad neva A. T. dar iki jo paskutinių užėjimų vaikščiojo su draugais lauke palei langus, beldė į juos ir tuo kėlė jam grėsmę. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokią jo nurodytą aplinkybę.

Kaltinamasis R. P. , apklaustas įtariamuoju 2013 m. gruodžio 27 d. , savo parodymuose nurodė, kad A. T. nužudė jo paskutiniojo užėjimo į jo butą metu: A. T. sudavus smūgį kumščiu į veidą, po to, jam – R. P. pagriebus peilį, ir abiems dėl A. T. veiksmų įgriuvus į sofą- lovą , jis – R. P. sudavė peiliu smūgius į įvairias kūno vietas. Šiuose parodymuose jis nurodė, kad liudytojas P. S. jau buvo išėjęs. Vėlesniuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose bei teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. P. paaiškino, kad betarpiškai iki nužudymo A. T. į jo butą buvo užėjęs du kartus (neskaičiuojant A. T. užėjimo , kai svečiuose buvo jo brolis su draugu bei A. T. užėjimo su draugais) : iš paskutiniųjų kartų - pirmą kartą A. T. užėjo, dar esant liudytojui P. S. ir šio užėjimo metu A. T. jam sudavė smūgį kumščiu į veidą, jam nukritus po smūgio, A. T. nutempė jį per kambarį, kur jie abu nugriuvo ant sofos-lovos ir ten abu tarpusavyje grūmėsi. Paskutinįjį kartą A. T. užėjo netrukus po to, tada jis, sėdėjęs kambaryje prie baro. A. T. puolė jį peiliu , sudavė kumščiu į veidą. Jis, norėdamas apsiginti nuo A. T., pagriebė peilį, buvusį ant baro. A. T. jam spyrė į klubą, pilvą, nuo tų smūgių jie abu pargriuvo ant tam pačiam kambaryje buvusios sofos- lovos, kur jis pagriebtu nuo baro peiliu sužalojo A. T., kuris jį buvo užgulęs.

Byloje be kaltinamojo R. P. parodymų, nėra tiesioginių įrodymų, kurie paneigtų jo versiją, kad A. T. betarpiškai prieš nužudymą buvo užėjęs du kartus ir abu kartus smurtavo prieš kaltinamąjį R. P.. Iš dalies tokią kaltinamojo R. P. versiją patvirtina liudytojas P. S., buvęs tame pačiame bute , kai į butą buvo užėjęs A. T., kuris smurtavo prieš kaltinamąjį R. P. . Iš jo parodymų yra žinoma, kad to užėjimo metu A. T. peilio neturėjo, kaip neturėjo peilio ir kaltinamasis R. P., kurį A. T., smurtavęs prieš jį, buvo parvertęs į sofą- lovą. Ši aplinkybė iš dalies patvirtina kaltinamojo R. P. parodymus, kad po to užėjimo A. T. buvo užėjęs dar kartą su peiliu rankoje ir jau to užėjimo metu jis gindamasis turėjo peilį. Esant tokiems įrodymams , teismas daro išvadą, kad A. T. iki jo nužudymo kaltinamąjį R. P. buvo užpuolęs du kartus.

Kaltinamasis R. P. teisiamas pirmą kartą , jis praeityje buvo teistas, tačiau jo teistumas seniai išnykęs (t. 2 b.l. 48-449). Jis nebaustas administracine tvarka (t. 2 b.l. 55), jis nėra narkologinėje įskaitoje, nėra gydytas psichiatrijos ligoninėje (t. 2 b.l. 59-60). Nusikaltimo padarymo metu jis dirbo (t. 2 b.l. 61). Jis nėra vedęs, tačiau turi sugyvenęs dukrą, gimusią 2007-01-02 (t. 2 b.l. 47).

Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo nuomone, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad toks apsvaigimas turėjo įtakos jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajai R. T. padarytą turtinę žalą . Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo R. P. nusikalstamos veikos padarymą įtakojo provokuojantis ir rizikingas paties nukentėjusiojo A. T. elgesys, tai pripažintina irgi lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe.

Skiriant kaltinamajam R. P. bausmę, atsižvelgtina į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad jis savo nusikalstamais veiksmais sukėlė sunkias neatitaisomas pasekmes. Tą įvertinus , kaltinamajam R. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę, be aukščiau paminėtų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, peržengdamas būtinosios ginties ribų. Dėl šių motyvų kaltinamajam R. P. , pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 1 p., skirtina mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmė, nei bausmė, numatyta įstatymo sankcijoje.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką kaltinamajam R. P. įskaičiuotinas laikas, kurį jis išbuvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Kaltinamajam R. P., siekiant tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 119 str., paliktina kardomoji priemonė- suėmimas.

Nukentėjusioji –civilinė ieškovė R. T., nužudytojo A. T. mama, yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo 6068, 74 Litų sumoje, taip pat ji pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo 300 000 Litų sumoje ( t. 1 b.l. 152-153, t. 2 b.l. 109-110). Nukentėjusioji R. T. , grįsdama ieškinį dėl turtinės žalos padarymo , nurodė, kad šios išlaidos yra sūnaus palaidojimo išlaidos bei išlaidos jos vaistams, kurių jai prisireikė po sūnaus žūties, tokių išlaidų patvirtinimui nukentėjusioji R. T. yra pateikusi išlaidų buhalterinius dokumentus (t. 1 b.l. 146-151, t. 2 b.l. 111-112). Iš teisminio nagrinėjimo metu gautų dokumentų matyti, kad kaltinamojo R. P. artimieji yra atlyginę R. T. dalį jos turėtų turtinių išlaidų : 5200,00 Litų (t. 2 b.l. 150-152, Lietuvos pašto dokumentai dėl piniginių perlaidų priėmimo ir jų persiuntimo R. T.). Teismas mano, kad kaltinamasis R. P. per savo artimuosius yra pilnai atlyginęs nukentėjusiajai R. T. turtinę žalą , todėl likusioje dalyje jos ieškinys atmestinas. Toks sprendimas priimtinas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis R. P. nusikalto, įtakojamas provokuojančio ir rizikingo nukentėjusiojo elgesio bei peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Nukentėjusioji R. T., pareiškusi neturtinės žalos 300 000 Lt. Ieškinį, jį grindžia tuo, kad ji viena užaugino A. T. , kuris ir senatvėje jis būtų ją išlaikęs, ji dėl jo nužudymo patyrė didžiulį šoką, išgyvenimą, vartoja raminamuosius vaistus, nemiega, išgyvena tuštumos jausmą, bijo gyventi. Teismas , vertindamas esamus įrodymus, pripažįsta, kad nukentėjusioji R. T. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų praradusi sūnų A. T., turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą , nes Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato teisę į tokios žalos atlyginimą kaip piniginę kompensaciją , kuria siekiama kuo teisingiau atlyginti nukentėjusiajam jo patirtus dvasinius išgyvenimus,artimo asmens praradimą ir pan. Vienok visais atvejais turi būti įvertinti ne tik nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, kiti padariniai, kuriuos sukelia artimo asmens netektis, šiuo atveju sūnaus netektis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės,sąlygojančios priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymą. Šiuo nagrinėjamu atveju , teismo nuomone, nustatant tokios žalos dydį, būtina įvertinti paties nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, kuris įtakojo kaltinamąjį R. P. nusikalsti , taip pat , nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti , kad kaltinamasis R. P. mirtinai sužalojo A. T., peržengdamas būtinosios ginties ribas. Dėl šių motyvų nukentėjusiosios R. T. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nustatytinas mažesnis, nei jos pareikšto tokio ieškinio dydis. Teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio nustatymas atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šis ieškinys priteistinas iš veikos kaltininko (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str., 6.263 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir tiriami daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu: A. T. striukė, sportinės kelnės, sportinis švarkas, puskojinės, sportiniai batai, mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericson“, kelnės, megztinis, marškinėliai, puskojinės, keturios nuorūkos vokuose, aštuonios nuoplovos vokuose, trys peiliai, rankena nuo peilio, tuščias plastmasinis butelis, dvi stiklinės, pagalvės užvalkalas, juoda striukė, nuokarpos voke. Šie daiktai šiuo metu priduoti saugojimui į Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus ūkio poskyrį. (t. 1 , b. l. 121-122). Aukščiau paminėti daiktai yra menkaverčiai . todėl jie, įsiteisėjus nuosprendžiui , sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., nusprendė :

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos 62 str. 3 d. 1 p., paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. P. skaičiuoti nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką nuo 2013 m. gruodžio 26 d. iki2014 m. rugpjūčio 7 d.

Kardomąją priemonę R. P. palikti suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. P. R. T. 30 000 (trisdešimt tūkstančių ) Litų neturtinei žalai atlyginti.

R. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 868,74 Litų priteisimo atmesti.

Daiktinius įrodymus: A. T. striukę, sportines kelnes, sportinį švarką, puskojines, sportinius batus, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“, kelnes, megztinį, marškinėlius, puskojines, keturias nuorūkas vokuose, aštuonias nuoplovas vokuose, tris peilius, rankeną nuo peilio, tuščią plastmasinį butelį, dvi stiklines, pagalvės užvalkalą, juodą striukę, nuokarpas voke sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam R. P. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.