Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. skundą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės Kristinos Juodkazytės-Girdzevičės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 0060-ANR_N-418-2020 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės Kristinos Juodkazytės-Girdzevičės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 0060-ANR_N-418-2020 administracinio nusižengimo byloje V. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ANK) 71 straipsnio 2 dalyje skirta 190,00 Eur bauda.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ kaip narkotinė, psichotropinė medžiaga yra įtrauktas ir tetrahidrokanabinolis (pagal 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašas).

Nuteistajam V. P. taikyta Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai. Svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas nuteistasis V. P. žinojo, kad narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo yra draudžiamas, kadangi atlikdamas jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra ne kartą baustas drausmine bei administracine tvarka dėl narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Manytina, kad nuteistojo V. P. veiksmai, 2020 m. rugpjūčio 31 d., kuomet jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, yra sąmoningi, tyčiniai ir pačiam nuteistajam suprantami kaip neteisėti ir baudžiami.

Administracinė nuobauda V. P. skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnyje nurodytais bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 1 dalyje padarė pakartotinai, veikdamas tyčia, teisei priešingu elgesiu, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą ir baudžiamumą, administracinį nusižengimą įvykdė atlikinėdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, taip šiurkščiai pažeisdamas vidaus tvarką ir laisvės atėmimo bausmės rėžimo reikalavimus, bei į tai, kad jis linkęs nepaisyti teisės aktų normų reikalavimų (nuo 2010 m. drausminėje komisijoje svarstytas 139 kartus dėl padarytų pažeidimų), nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skirta šiek tiek daugiau negu Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas G. D. parodė, kad tądien gyvenamosios zonos apėjimo metu 13-to būrio 5-tą gyvenamojoje patalpoje buvo sulaikytas galimai apsvaigęs nuteistasis V. P., kuris buvo mieguistas, vangus. Nuteistajam buvo pasiūlyta patikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą greita tyrimo priemone (testu) ir buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojo ABP ir K2, t. y. sintetinį tetrahidrokanabinolį. Testas yra sertifikuotas, ant kurio pažymėtos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Nuteistasis su testo rezultatu sutiko, nurodė, kad jis vartojo raminamuosius vaistus gydytojo paskyrimu. Paskambinus į med. dalį buvo patvirtinta, kad nuteistasis vartojo raminamuosius vaistus. Nesiaiškino, ar nuteistajam gydytojo paskyrimu vartojamų vaistų sudėtyje yra medžiagos, kuri buvo rasta atlikus nuteistajam testą. Jis tik atlieka testą, o sprendimą dėl nuteistųjų priima Drausmės komisija. Prieš darant testą visada apžiūrima ir tikrinamam asmeniui parodoma, kad testas yra galiojantis ir nepažeistas. Šiuo atveju testas buvo galiojantis, pakuotė nepažeista.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistas Rimantas Saudargas parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas V. P. buvo surašytas remiantis gautais duomenimis - pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu bei kita surinkta medžiaga. Padarius nuteistajam neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo testą, buvo rastos medžiagos, iš kurių viena įeina į nuteistajam gydytojo paskirtų vaistų sudėtį, kita rasta medžiaga yra narkotinė medžiaga, vadinama „kobra“, žolės pagrindu kanabinoidinė medžiaga. Jie turi lentelę, kurioje nurodyti visų medžiagų pavadinimai, kiek laiko šios medžiagos išsilaiko organizme ir šių medžiagų priskyrimas psichotropinėms ar narkotinėms medžiagoms. Jokių vaistų sudėtyje nėra narkotinės medžiagos sintetinio tetrahidrokanabinolio.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistė Kristina Juodkazytė-Girdzevičė parodė, kad ji turi medicininę pažymą, kad V. P. buvo suleisti vaistai, tačiau atsižvelgiant į apsvaigimo nustatymo testą, nuteistajam testas parodė narkotinę medžiagą – sintetinį tetrahidrokanabinolį, kuris tikrai nėra vaisto sudėtyje. Ji vaisto sudėtį patikrino. Ji gavo pažymą dėl suleisto vaisto diazepamo, todėl patikrino šio vaisto sudėtį. Jeigu nuteistajam būna skirti raminamieji vaistai, testas visuomet parodo organizme esančią medžiagą – benzodiazepiną, o tetrahidrokanabinolis yra sintetinis kanabinoidas, kurio vaistų sudėtyje nebūna. Ji patikrino vaistų, kurie buvo paskirti V. P., t. y. Quetiapini, Tisercini ir Diazepeks, sudėtį ir šių vaistų sudėtyje sintetinio tetrahidrokanabinolio nėra. ABP ir K2 yra sintetinis kanabinoidas. Darant testą nuteistojo organizme nebuvo rasta benzodiazepino greičiausiai todėl, kad buvo praėjęs per trumpas laiko tarpas nuo vaisto suleidimo iki mėginio paėmimo. Tetrahidrokanabinolis yra iš kanabinoidų, tai yra rūkoma medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

V. P. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės Kristinos Juodkazytės-Girdzevičės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 0060-ANR_N-418-2020 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 190,00 Eur bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 15.20 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje atlikus greitos tyrimo priemonės testą narkotinių, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymui, jam nustatytas psichiką veikiančių medžiagų ABP ir K2 vartojimas, su Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto išvada Nr. 115-389 jis susipažino ir sutiko (b. l. 16). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialisto Rimanto Saudargo 2020 m. rugsėjo 29 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 17).

Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą pakartotinai be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų pakartotinį vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisei priešingomis laikomos dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) už administracinių nusižengimų padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. Šiuo atveju V. P. administracine nuobauda nubaustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pakartotinai.

Teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. pripažino, kad įvykio dieną tikrinimo dėl galimo apsvaigimo metu jis buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tvirtino, jog buvo apsvaigęs nuo medikamentų, kurie jam buvo paskirti gydytojo ir kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, kuri buvo rasta jo šlapime, t. y. sintetinio tetrahidrokanabinolio. Su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. P. vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija, kad gydytojo jam paskirtų vaistų, kuriuos vartojo su gydytojo paskyrimu, yra sintetinio tetrahidrokanabinolio, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (akto redakcija, galiojusi iki 2021 m. vasario 2 d.) (toliau - Aprašas) 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (sklindantis alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kaip nustatyta iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų G. D. ir G. D. 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinių pranešimų (b. l. 18, 19), taip pat šių pareigūnų parodymų teisme, 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.20 val. gyvenamosios zonos apėjimo metu gyvenamojoje patalpoje buvo pastebėtas galimai apsvaigęs nuteistasis V. P., kuris atrodė vangus, susijaudinęs, mieguistas, paraudusia veido oda, ašarojančiomis akimis, negalėjo eiti teisia linija „pėda po pėdos“, matėsi pirštų virpėjimas, greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba nustatytas psichiką veikiančių medžiagų ABP ir K2 vartojimas.

Aprašas (galiojęs iki 2021 m. vasario 2 d.) detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, kurio forma patvirtinta Aprašo 1- uoju priedu. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo teisinius padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimas, apie tai įrašoma Aprašo 1-uoju priedu patvirtintos formos akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Aprašo 9 punkte (jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas) numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį, psichiką veikiančias medžiagas.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto G. D. parašas 2020 m. rugpjūčio 31 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 115-389 patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas (b. l. 20). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kaip nurodyta pataisos įstaigos pareigūnų G. D. bei G. D. tarnybiniuose pranešimuose, nuteistasis V. P. buvo pastebėtas galimai apsvaigęs - vangus, susijaudinęs, mieguistas, paraudusia veido oda, ašarojančiomis akimis, negalėjo eiti teisia linija „pėda po pėdos“, matėsi pirštų virpėjimas (b. l. 18, 19), todėl visiškai pagrįstai nuteistajam buvo atliekamas apsvaigimo nustatymas (Aprašo 6 punktas) ir greita tyrimo priemone (testu) buvo nustatyta, kad testas yra teigiamas ABP, K2 (sintetiniam tetrahidrokanabinoliui) bei pagrįstai buvo surašytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas, kuriame konstatuota, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistasis sutiko su tokiais rezultatais bei pasirašė, jog sutinka su išvada apie nustatytą psichiką veikiančios medžiagos vartojimo faktą. Pažymėtina, jog V. P. galėjo nesutikti su jo apsvaigimo nustatymo rezultatais, tačiau jis sutiko su tokiais rezultatais, taip pat pats nurodė, jog vartojo psichiką veikiančias medžiagas, ką patvirtina įrašytas sutikimas akto 11 punkte (b. l. 21) bei pasirašė, jog sutinka su išvada apie nustatytą psichiką veikiančios medžiagos vartojimo faktą. Taip teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo registratoriumi darytą vaizdo įrašą nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. 15.35 val. užfiksuotas akivaizdžiai apsvaigęs nuteistasis V. P., 15.39 val. atlikus greitos tyrimo priemonės testą nustatyta, kad nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, V. P. žodžiu prisipažįsta vartojęs, tačiau nurodo, kad jis apsvaigęs nuo medikamentų, kurie paskirti gydytojo. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, jog nuteistojo apsvaigimo nustatymas buvo atliekamas pareigūno G. D., kuris yra išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavęs pažymėjimą, todėl turėjo teisę kontroliuoti ir nustatyti ar nuteistasis nevartojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistojo apsvaigimą nustatę pareigūnai būtų nesilaikę greitos tyrimo priemonės (testo) naudojimo instrukcijos reikalavimų ar kitaip pažeidę apsvaigimo nustatymo tvarką nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, priešingai, peržiūrėjus vaizdo registratoriumi darytą vaizdo įrašą, jame užfiksuota, jog prieš pradedant neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą, patikrinamas greitos tyrimo priemonės (testo) sandarumas bei galiojimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nuteistųjų apsvaigimo nustatymo taisyklės, įtvirtintos Apraše, kadangi buvo atliktas apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas bei tiriamos medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone. Kadangi nuteistasis sutiko su tyrimo rezultatais, jų neginčijo, todėl tiriamoji medžiaga nebuvo siunčiama į Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją.

V. P. tiek 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 22), tiek teikdamas paaiškinimus teisme pripažino, jog jo šlapime buvo rasta psichotropinė medžiaga - sintetinis tetrahidrokanabinolis, tačiau ši medžiaga rasta dėl to, jog jam prieš atliekant patikrinimą buvo suleisti gydytojo paskirti vaistai Diazepeks. Kaip nustatyta iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. spalio 7 d. bei 2020 m. rugsėjo 2 d. medicininių pažymėjimų (b. l. 6, 24), nuteistasis V. P. vartojo pagal gydytojo paskyrimą nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. vaistus Quetiapini, taip pat jam buvo leidžiami vaistai Tisercini, Diazepeks, nuteistajam 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo suleista Diazepamas. Pažymėtina, jog nuteistieji vaistus, turinčius poveikį nervų sistemai ir psichikai, gali turėti ir vartoti tik su gydytojo paskyrimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam iš tiesų gydytojo buvo paskirti vaistai, turintys poveikį nervų sistemai ir psichikai, t. y. Quetiapini, Tisercini ir Diazepeks (Diazepamas), tačiau pažymėtina ir tai, jog patikrinus laisvai prieinamas šių vaistų anotacijas, informaciją apie šių vaistų sudėtį, nei vieno iš nuteistajam paskirtų vaistų sudėtyje nėra nuteistojo šlapime rastos medžiagos – sintetinio tetrahidrokanabinolio. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Kristina Juodkazytė-Girdzevičė, nurodžiusi, kad, prieš priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ji patikrino vaistų, kurie buvo paskirti V. P., t. y. Quetiapini, Tisercini ir Diazepeks (Diazepamas), sudėtį ir šių vaistų sudėtyje sintetinio tetrahidrokanabinolio, kuris yra rūkoma medžiaga, nėra. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, jog tetrahidrokanabinolis, kurio buvo rasta V. P. šlapime, yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ kaip psichotropinė medžiaga, sprendžia, jog šioje byloje V. P. kaltė vartojus psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo pakartotinai, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Taip pat teismas pažymi, kad išimtinai deklaratyvūs, neparemti jokiais argumentais yra ir V. P. teiginiai, neva pataisos namų pareigūnai yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, sulaikė norėdami jį nepagrįstai nubausti. Kaltindamas pareigūnus bandymu su juo susidoroti ar kitaip jam atkeršyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta negalintis nurodyti jokių konkrečių įrodymais paremtų motyvų, dėl kurių pareigūnai turėtų taip elgtis, akivaizdu, jog net ir turint motyvą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, pareigūnams nebūtų jokios prasmės daryti pareiginį nusižengimą, mėginant apkaltinti V. P. minimo administracinio nusižengimo padarymu, už kurį numatyta atsakomybė jokių ženklesnių neigiamų pasekmių V. P. nesukeltų. Taigi, kaip matyti, V. P., pasiaiškindamas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, teikė nekonkrečias ir neįtikinamas versijas, todėl toks jo elgesys vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat teismo posėdžio metu V. P. nurodė, jog jam už administracinį nusižengimą skirta nuobauda yra nepagrįstai didelė.

Administracinė nuobauda skiriama pagal Lietuvos Respublikos ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo pakartotinai užtraukia asmeniui baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. V. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalyje, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu skirta 190,00 eurų bauda. Pažymėtina, jog nuteistasis specifinėje įstaigoje – pataisos namuose tiesiogine tyčia padarė su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susijusį administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, daro administracinius nusižengimus, taip pat ir analogiškus (b. l. 25-31), jis linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų (nuo 2010 m. Drausmės komisijoje svarstytas 139 kartus dėl padarytų pažeidimų), todėl, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, V. P. pagrįstai skirta vidutinio dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas konstatuoja, kad V. P. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl keisti jos dydžio nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 71 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, V. P. už šį administracinį nusižengimą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės Kristinos Juodkazytės-Girdzevičės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 0060-ANR_N-418-2020 administracinio nusižengimo byloje paskirta teisinga administracinė nuobauda, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

V. P. skundo netenkinti ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės Kristinos Juodkazytės-Girdzevičės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 0060-ANR_N-418-2020 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.