Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) nuteistajam V. P. atlikus greitos tyrimo priemonės testą narkotinių, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymui, jam nustatytas psichiką veikiančių medžiagų ABP ir K2 vartojimas. V. P. jam nustatytas psichiką veikiančias medžiagas vartojo be gydytojo paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimti nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinamu atveju apeliantas skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartį skunde nurodydamas, kad dėl ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo yra nubaustas nepagrįstai, kadangi jokių jo kaltės įrodymų byloje nėra.

6. ANK 71 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Pagal šio straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo <...>. ANK 71 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę padarius šį nusižengimą pakartotinai.

7. Institucijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu V. P. pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (ABP ir K2), kurias vartojo be gydytojo paskyrimo. Apeliantas viso proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde, kategoriškai neigia vartojęs psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo tikindamas, kad greitos tyrimo priemonės testas rodė psichiką veikiančias medžiagas dėl suleistų gydytojo paskirtų vaistų, tačiau pirmosios instancijos teismo ištirtų ir laikantis ANK 569 straipsnio reikalavimų įvertintų administracinio nusižengimo bylos duomenų visuma šią apelianto versiją patikimai paneigia.

8. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. greitosios tyrimo priemonės testu narkotinių, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymui buvo patikrintas pagal vizualiai matomus požymius esant įtarimui, kad jis gali būti apsvaigęs. Apeliantas buvo vangus, susijaudinęs, mieguistas, veido oda paraudusi, ašarojančios akys, negalėjo eiti tiesia linija „pėda po pėdos“, virpėjo rankos ir pirštai, alkoholio kvapo nebuvo. Šias aplinkybes tarnybiniuose pranešimuose nurodė pataisos įstaigos specialistai G. D. ir G. D. (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 3, 4) ir jas, 2021 m. vasario 8 d. teismo posėdyje apklausiami kaip liudytojai, patvirtino. Liudytojų G. D. ir G. D. nurodyti požymiai, leidę įtarti, kad V. P. gali būti apsvaigę dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, užfiksuoti ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Apelianto teigimu, apsvaigimo požymiai, taip pat teigiamas testo rezultatas yra susiję su gydytojo paskirtų vaistų vartojimu, tačiau ši apelianto versija skundžiamoje nutartyje yra argumentuotai paneigta. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius, bylos duomenimis pagrįstus apelianto versijos atmetimo motyvus, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo.

9. Iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad V. P. šiai bylai aktualiu laiku vartojo gydytojo paskirtus vaistus –Tisercini ir Diazepeks (Diazepamas) (b. l. 6, 24). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad iš Akte užfiksuotų greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatų matyti, jog greitosios tyrimo priemonės testu nustatyta medžiaga – sintetinis tetrahidrokanabinolis – kaip psichotropinė medžiaga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus tuos atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“. Liudytojas R. S. paaiškino, kad pataisos įstaigoje pareigūnai turi lentelę, kurioje nurodyti visų medžiagų pavadinimai, kiek laiko medžiaga išlieka organizme, medžiagų priskyrimas psichotropinėms ar narkotinėms medžiagoms. Atlikus testą V. P. buvo surastos medžiagos, iš kurių viena įeina į nuteistajam paskirtų vaisų sudėtį, o kita surasta medžiaga yra kanabinoidinė, žolės pagrindu, jokių vaistų sudėtyje sintetinio tetrahidrokanabinolio nėra. Šią aplinkybę dėl tetrahidrokanabinolio nebuvimo V. P. paskirtų vaistų sudėtyje patvirtino ir liudytoja K. J.-G., paaiškinusi, kad patikrino v. P.gydytojo paskirtų vaistų sudėtį patikrino ir sudėtyje tikrai nėra sintetinio tetrahidrokanabinolio.

10. Vertinamu atveju V. P. apsvaigimas greitąja tyrimo priemone (testu) buvo patikrintas prieš tai įvertinus jo bendrą būklę pagal išorinius požymius, paimta tiriamoji medžiaga buvo ištirta testu, kurio pakuotė nepažeista, galiojimo terminas nepasibaigęs ir kurio veikimo principas, rezultatų reikšmė apeliantui buvo paaiškinti (šias aplinkybes patvirtina vaizdo ir garso įrašas). Kaip matyti iš Akto, su greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatais V. P. buvo supažindintas, su rezultatais sutiko. Liudytojui parodymai apie V. P. apsvaigimo patikrinimą, patikrinimo rezultatus, nuoseklūs, neprieštaringi, atitinkantys rašytinius bylos duomenis, jų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus liudytojai davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šių aptartų duomenų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog V. P. vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ištyręs ir įvertinęs visus bylos surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK normų nepažeidė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė V. P. nepalankų sprendimą ir byloje suriktus įrodymus vertino kitaip, negu apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

11. Skunde apeliantas tvirtina, kad su testu nesutiko, o pasirašė, nes pareigūnas liepė ir paaiškino, kad turi sutikti. Kaip minėta, Akte V. P. savo parašu patvirtino, kad su greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatais susipažino ir su jais sutinka. Supažindinimą su testo rezultatais patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti ir tai, kad V. P. nors ir abejoja atlikto testo rezultatais, tačiau ši abejonė siejama su rezultatus įtakojusia priežastimi – pareigūnams V. P. aiškino, kad vartojo gydytojo skirtus vaistus, psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, t. y. nurodė tas pačias aplinkybes, kurios fiksuotos jo 2020 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinime ir kurias ji nurodė vėliau nagrinėjant bylą teisme. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą V. P. paaiškino, kad tokie testo rezultatai, t. y. rodomas sintetinės medžiagos vartojimas, buvo dėl vartotų sintetinių vaistų. Apeliaciniame skunde V. P. taip pat iš esmės ginčija ne patį teigiamą testo rezultatą, o skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas dėl šį rezultatą įtakojusių priežasčių tikindamas, kad testo rezultatą sąlygojo gydytojo paskirtų vaistų vartojimas. Ši apelianto versija, kaip jau minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta. Atsižvelgiant į paminėta, apelianto nesutikimą su testo rezultatų, kaip įrodančių psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, vertinimu laikyti paneigiančiu skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų pagrįstumą, esant kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindo.

12. Dėl skundo teiginio, kad buvo kreiptasi į pataisos įstaigos pareigūną dėl šlapimo mėginio išsiuntimo tyrimui į Mykolo Romerio universiteto laboratoriją pažymėtina, kad jokių objektyvių tokio teiginio teisingumą patvirtinančių duomenų byloje nėra, nei Akte, nei 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašytame pasiaiškinime V. P. noro, kad tiriamoji medžiaga būtų siunčiama ištyrimui į laboratoriją, neišreiškė. Apeliantas taip pat kelia abejones dėl testo rezultatų tikslumo, nurodydamas, kad testo tikslumas nėra 100 procentų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju įtarti, jog apeliantas yra apsvaigę dėl nuo psichiką veikiančių medžiagų, visų prima leido išoriškai matomi apsvaigimo požymiai – vangumas, mieguistumas, paraudi svido oda, ašarojančios akys, rankų ir pirštų virpėjimas, negalėjimas eiti teisia linija. Testas narkotinių, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymui šį įtarimą objektyviai patvirtino. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad testo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, pakuotė nebuvo pažeista, testas buvo atliktas laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintame „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše“ nustatytos tvarkos, abejoti jo rezultatų patikimumu nėra jokio pagrindo. V. P. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jam paskirtų vaistų sudėtyje nėra atlikus tyrimą testu nustatytos medžiagos – sintetinio tetrahidrokanabinolio, tačiau šie teiginiai nepagrįsti. Kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, apeliantui gydytojo paskirtų ir naudojamų vaistų sudėtis, kuri yra viešai prieinama informacija (apie vaistų sudėtį nurodoma vaistų informaciniame lapelyje), buvo patikrinta ir nustatyta, kad į V. P. gydytojo paskirtų vaistų sudėtį sintetinis tetrahidrokanabinolis, kuris yra draudžiama psichiką veikianti medžiaga, neįeina. Vaistų sudėtinių dalių patikrinimas pagal viešai skelbiamą informaciją apie vaistų sudėtį nėra specialių žinių reikalaujanti sritis, todėl skirti apelianto nurodomą tyrimą vaisto cheminei sudėčiai nustatyti nebuvo jokio pagrindo.

13. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams prieštarauja ir niekuo nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad teismas savo išvadas grindė ne įrodymais, o apeliantą charakterizuojančiais duomenimis. Vertindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nutartyje nuosekliai ir aiškiai išdėstė įrodymus, patvirtinančius V. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybes ir įrodančius jo kaltę. Teismas rėmėsi liudytojų G. D., G. D., R. S., M. D., K. J.-G. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis – tarnybiniais pranešimais, Aktu, administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo ir garso įrašu, kitais duomenimis, dėl jų vertinimo nutartyje pateikė motyvuotas išvadas. Su apelianto asmenybe susiję duomenys apie jo elgesį pataisos įstaigoje, baustumus administracine tvarka, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusižengimo padarymą buvo įvertinti ir į juos buvo atsižvelgta pasisakant dėl V. P. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ir toks vertinimas įstatymo nuostatomis nėra draudžiamas. Priešingai – įvertinti nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų visumą įpareigoja ANK 34 straipsnio nuostatos.

14. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir V. P. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria atmestas V. P. skundas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ją naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.