- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-210-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12100-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. K., L. P.
- Advokatai
- Linas Stanislovas Bagdonas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. buvo pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu – 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta E. K. galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5 ir 7 punktais, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažintas kaltu ir nuteistas L. P., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. K. 2020 m. kovo mėn. 24 d., apie 19.40 val., viešoje vietoje: (duomenys neskelbtini), esančioje : (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su L. P., ten buvusių parduotuvės darbuotojų G. P., S. V. ir lankytojų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. dėl mažareikšmės priežasties kilus konfliktui, jis tyčia tris kartus kumščiu sudavė V. M. į veido sritį, o L. P. tyčia V. M. vieną kartą ranka sudavė į veidą, metaliniu dviračio stovu sudavė į galvos sritį, o šiam parkritus ant grindų nemažiau 22 kartus kumščiu sudavė bei vieną kartą įspyrė į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmai nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmą, bei šokiravo ir išgąsdino nukentėjusiąsias G. P. ir S. V. bei parduotuvėje buvusius lankytojus, sutrikdė parduotuvės darbą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.
2.1. Skunde teigiama, kad E. K. paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta, skirta neatsižvelgiant nei į nuteistojo realiai atliktų nusikalstamų veiksmų apimtį, nei į jo asmenybę, sureikšminant ankstesnius teistumus ir nukrypstant nuo bausmės skyrimo kriterijų, pasirenkant netinkamą materialiosios baudžiamosios teisės aiškinimą ir taikymą.
2.2. Skunde apeliantas nurodo, kad BK 284 straipsnis, pagal kurį jis yra nuteistas, numato ir alternatyvias bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu ir pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiaisiais, nusikalstama veika niekam nebuvo padaryta žala ir neliko pasekmių. Nors anot apelianto, teismas konstatavo, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika niekam nebuvo padaryta jokia žala, be to su visais nukentėjusiaisiais E. K. susitaikė ir taip pašalino bet kokią galimybę kilti žalai.
2.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. K. nusikalstamoje veikoje dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines nutartis Nr. 2K-7-287/2009 ir Nr. 2K-231/2013 dėl žalos atlyginimo ir nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nors atsižvelgiant į BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas tokią galimybę turėjo.
2.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę E. K. nevertino ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nors sąlygų visuma, nurodyta BK 62 straipsnio 2 dalyje egzistavo skundžiamojo nuosprendžio priėmimo metu, taip pat ši aplinkybė egzistuoja ir dabar.
2.5. Skunde taip pat nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad E. K. niekur nedirba. Apelianto teigimu jis 2020 m. birželio 8 d. yra sudaręs darbo sutartį su : (duomenys neskelbtini) įmone, esančia : (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo ir buvo grįžęs prieš teismo posėdžius į Lietuvą (prie apeliacinio skundo pridedamas sutarties egzemplioriaus nuorašas). Kad E. K. dirba Nyderlanduose buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir nuosprendžio dalyje „Bausmės skyrimas“ nieko nepasisakė dėl galimybės skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymėtina ir tai, kad net valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Lina Laurusevičienė prašė skirti E. K. minimalią baudą ir jos sumokėjimą išdėstyti per metus.
Atsiliepimas
2.6. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino E. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktai). Vertinant E. K. indėlį į nusikalstamos veikos visumą, matyti, kad jo vaidmuo neabejotinai nebuvo pirmaeilis: jis neplanavo veikos, jai iš anksto nesiruošė, neaprūpino bendrininkų priemonėmis. Priešingai, vieno iš nukentėjusiųjų buvo užpultas ir sužalotas kitas šioje baudžiamojoje byloje nuteistas asmuo, t. y. L. P.. Tik po to, kai sužalotas L. P. apsipylęs krauju išbėgo į lauką, E. K. pradėjo raminti vieną iš nukentėjusiųjų, ko pasėkoje su juo ir susigrūmė, atkreipiant dėmesį į tai, kad nukentėjusysis V. M., kitoje baudžiamojoje byloje už šiuos veiksmus buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o apeliantas pripažintas nukentėjusiuoju. Nors teisiamojo posėdžio metu E. K. ir nurodė, kad buvo išgėręs kelis butelius alaus, tačiau tai negali būti vertinama, jog tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai atsirasti, kadangi visą konfliktą pradėjo ne nuteistieji, o nukentėjusysis V. M., be jokio pagrindo smogęs L. P. į galvą su buteliu alkoholinio gėrimo. Tuo tarpu E. K. matydamas agresyvų V. M. bandė jį nuraminti, tačiau visa tai peraugo į muštynes.
2.7. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų teisės taikymo ir aiškinimo klausimais, kuriose nurodoma, jog taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad teismas paskyręs realią laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, taikydamas BK 75 straipsnio normas, atidėjo 1 metamas ir 6 mėnesiams, suvaržė E. K. teises ir apribojo jo galimybę toliau dirbti, pagal pasirašytą darbo sutartį.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėjas advokatas Linas Stanislovas Bagdonas prašė E. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas, pakeisti į minimalią arba artimą minimaliai baudą ir esant galimybei ją išdėstyti. Prokurorė Lina Laurusevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
4. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama E. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.
6. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl E. K. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, įvertino E. K. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka, nedirba, negauna pajamų, nėra saistomas darbo ir šeimos socialiniais ryšiais, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo bei į tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkaujant bei šią veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas E. K. skyrė griežčiausią BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Nors BK 284 straipsnio sankcijoje be laisvės atėmimo iki dvejų metų numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, tokios kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir parinkdamas bausmės rūšį tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę. Apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo, tinkamai įvertindamas E. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes ir konstatuodamas, kad paskyrus kitą švelnesnę bausmės rūšį nebus pakeisti E. K. nusikalstami polinkiai. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo aukščiau aptartas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad E. K. šią nusikalstamą veiką padarė ne tik neišnykus teistumui, bet ir būdamas recidyvistu, spendžia, kad E. K. atžvilgiu, parinkta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Teismas E. K. atidėdamas bausmės vykdymą suteikė galimybę apeliantui pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti, pagrįstai spręsdamas, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas jos vykdymą atidedant atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir jos keisti, švelninant nuteistojo teisinę padėtį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad paskirta bausmė šiuo atveju leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
8. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija jam nustatytas sunkinančias aplinkybes (bendrininkavimą ir apsvaigimą nuo alkoholio), teigdamas, kad jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo pirmaeilis, o išgerti keli buteliai alaus negali būti vertinami, kaip įtakos turėjimas nusikalstamai veikai atsirasti. Bei nurodo, kad šia nusikalstama veika nebuvo padaryta jokio žala, o nuteistasis susitaikęs su visais nukentėjusiais pašalino tokios žalos atsiradimo galimybę, todėl turėjo būti sprendžiamas ir lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažinimo klausimas. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais sutikti negali, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas šias E. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustatęs BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
9. BK 24 straipsnio 3 dalyje, numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju), kitaip tariant, vykdytojais (bendravykdytojais) laikomi asmenys, tiesiogiai atlikę BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nors ir patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes, kad tarp nuteistųjų nebuvo išankstinio susitarimo bei planavimo veikti bendrai ir tai, kad konfliktui kilti įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, tačiau akivaizdu, kad savo veiksmais nuteistieji išreiškė pritarimą vienas kito elgesiui bei palaikymą, t. y. veikė bendrininkų grupe, o E. K. vaidmuo padarant nusikaltimą nebuvo antraeilis, kadangi jis tiesiogiai realizavo visus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pažymint, kad ir bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu smurtą naudojo abu nuteistieji ir jų bendrais veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka bei nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad E. K., BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė, nustatyta visiškai pagrįstai.
11. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės, aukštesnysis teismas pažymi, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną, gal valandą prieš ateinat į parduotuvę jis buvo išgėręs tris 0,5 l talpos butelius, 5 laipsnių stiprumo alaus bei patvirtino, kad jei nebūtų girti, nežino ar būtų taip atsitikę, negali pasakyti (2 t., b. l. 173-174), todėl aukštesnysis teismas spendžia, jog apylinkės teismas atsižvelgdamas į šias nuteistojo nurodytas aplinkybes visiškai pagrįstai pripažino, jog E. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
12. Tuo tarpu dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą) teisėjų kolegija pažymi, kad pats apeliantas savo skunde nurodo, jog jokia žala šia nusikalstama veika nebuvo padaryta, todėl apelianto teiginiai, jog jis su visais nukentėjusiaisiais susitaikė ir taip pašalino bet kokią galimybę kilti žalai, nesudaro pagrindo šiai aplinkybei nustatyti, kadangi ši nuostata gali būti taikoma tik tuomet, kai žala yra padaroma ir atlyginama arba pašalinama, o ne tuomet, kai nenustatoma. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys būtent ir susijusios su kilusia žala ir jos atlyginimu, o ne su neatsiradusios žalos pripažinimu lengvinančia aplinkybe, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto, prasme.
13. Skunde apeliantas taip pat teigia, kad jo atžvilgiu egzistuoja sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje, kurios anot jo egzistavo ir pirmosios instancijos teisme, tačiau nebuvo vertintos.
14. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors E. K. atveju ir yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai), taip pat žala nusikalstama veika padaryta nebuvo, tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose numatytos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurios pagrindu galėtų būti svarstomas švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmė skyrimas E. K., pažymint, kad ir pats apeliantas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, jog BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos jam turi būti taikomos, tačiau įstatymo numatytų ir šiuo atveju būtinų aplinkybių, nurodytų 1 – 6 punktuose, E. K. neįvardija, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatos nuteistajam E. K. negali būti taikomos, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad net ir nustačius visas BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas gali, bet neprivalo nuteistajam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
16. Skunde taip pat nesutinkama su teismo padaryta išvada, jog apeliantas niekur nedirba. E. K. su apeliaciniu skundu pateikė apygardos teismui darbo sutarties kopiją teigdamas, kad jis 2020 m. birželio 8 d. yra sudaręs darbo sutartį su įmone, esančia Olandijoje, kurioje dirbo ir buvo grįžęs prieš teismo posėdžius į Lietuvą. Apelianto teigimu, jis šią aplinkybę buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas į tai atsižvelgė ir taikydamas BK 75 straipsnio normas, suvaržė jo teises bei apribojo galimybę toliau jam dirbti, pagal pasirašytą darbo sutartį.
17. Iš 2020 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis E. K. prisistatęs teismui nurodė, jog jis dirba Olandijoje, tačiau šiuo metu būna Lietuvoje dėl jam paskirtos kardomosios priemonės (2 t., b. l. 160). Apklausiamas 2020 m. gruodžio 2 d. E. K. nurodė, jog šiuo metu nedirba, bet turi darbo sutartį ir netrukus pradės dirbti. Tad kol kas yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 173). Taip pat kartu pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, jog UAB : (duomenys neskelbtini) gali suteikti darbo vietą E. K., pagalbinio darbininko pareigose (2 t., b. l. 170). Todėl akivaizdu, kad šių duomenų pagrindu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. K. priimant skundžiamąjį nuosprendį niekur nedirbo, o apelianto nurodytos aplinkybės susijusios su darbu Olandijoje prieštarauja nuteistojo duotiems vėlesniems parodymams pirmosios instancijos teisme bei paneigia apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad E. K. praėjus pusei metų vis dar turėjo darbą Olandijoje. Pažymint, kad nuteistajam taikyto BK 75 straipsnio nuostatos niekaip nesuvaržo nuteistojo teisės dirbti, todėl šis apeliacinio skundo argumentas, atmetamas, kaip nepagrįstas.
18. Pasak apelianto, teismas skirdamas bausmę nieko nepasisakė dėl galimybės skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nors ir pati prokurorė siūlė E. K. skirti baudą, jos sumokėjimą išdėstant per metus. Todėl apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, kuriose nurodoma, jog taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę.
19. Sutinkama, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę, tačiau nustačius, kad švelnesnėmis rūšimis nebus pasiekti bausmės tikslai kartu įpareigoja teismą pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas skirdamas E. K. bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, padarė išvadą, jog kitomis švelnesnėmis bausmės rūšimis nebus pakeistas E. K. polinkis nusikalsti. Atkreipiant dėmesį, jog apylinkės teismas kartu apsvarstė ir galimybę nuteistajam taikyti alternatyvią teisinę priemonę, t. y. BK 75 straipsnio nuostatas, spręsdamas, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo pasiryžimą dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas, pažymėdamas, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019). Tuo tarpu prokurorės nurodyta kaltinamajam skirtina bausmė – bauda, neįpareigojo bei neribojo pirmosios instancijos teismo paskirti griežtesnę bausmę nei prokurorės siūloma. Nors šią bausmę skirti E. K. taip pat prašė ir jo gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartus duomenis sprendžia, jog baudos paskyrimas E. K., pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei neužtikrintų nuteistojo teigiamų pasikeitimų, kurių pirmosios instancijos teismas ir siekė paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę su jos vykdymo atidėjimu.
20. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, jog nuteistajam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažinta viena trečdaliu iki 6 mėnesių, kartu atidedant jos vykdymą be intensyvios priežiūros vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui su tam tikrais įpareigojimais, nėra aiškiai per griežta bausmė, kurią apeliacinės instancijos teismas galėtų dar labiau švelninti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Pažymint, kad apeliantui tiek bausmės rūšies, tiek bausmės dydžio parinkimą lėmė jo paties nusikalstami veiksmai, taip pat išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas, tuo tarpu teismo nuteistajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, byloja apie nuteistajam suteiktą galimybę pasitaisyti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2020 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas bei keisti jo nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.