- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-10916-446/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00658-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jos motina A. J. iš karto po savo motinos V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jos turtą.
Pareiškėja I. Ž. teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 18 d., metu paaiškino, kad jos seneliai V. P. ir A. P. turėjo tris vaikus – J. P., A. P. ir A. J.. Atkūrus nepriklausomybę, vaikai ir jų mama V. P. ėmė rūpintis nuosavybės teisių atkūrimu į tėvo ir sutuoktinio A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turėtą nekilnojamąjį turtą – mišką. Sūnui J. P. priklausanti miško dalis jo prašymu buvo perkelta į kitą, jo gyvenamąją vietą. Viename sklype (9,37 ha ) po 3,12 ha kiekvienam, atiteko V. P. ir kitiems dviems jos vaikams – A. ir A.. Į šį miško plotą įėjo ir buvusios senelių sodybos sklypas, tačiau sodyba neišliko, pastatai dėl jų susidėvėjimo buvo nugriausti. V. P. apie 15 paskutinių savo gyvenimo metų gyveno kartu su savo dukra A. J., dukros namuose (duomenys neskelbtini). Būtent A. J. rūpinosi savo mama, ją slaugė. Močiutės žodiniu patvarkymu visas jos turtas turėjo atitekti tam, kas ją slaugys ir prižiūrės. Kadangi motinos slauga ir priežiūra rūpinosi A. J., todėl kiti vaikai nepretendavo į motinos palikimą. A. J. po savo mamos mirties rūpinosi V. P. nuosavybės teisių atkūrimu į mišką, jos žinioje buvo nuosavybės dokumentai, jai atiteko visi mirusios motinos asmeniniai daiktai, pareiškėja savo mamos pavedimu rūpinosi tiek pačiai A. J., tiek V. P. priklausančio miško priežiūra, tvarkymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime, pateiktame teismui 2021 m. rugsėjo 30 d., nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra gavusi pranešimo apie galimą V. P. palikimo perėjimą valstybei, nėra pradėjusi šio asmens turto paveldėjimo procedūrų, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį turto priėmimą valdyti, sprendimą byloje prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime, pateiktame 2021 m. rugsėjo 28 d., nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos I. Ž. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime, pateiktame teismui 2021 m. spalio 4 d., nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra pradėjusi procedūrų dėl V. P. palikimo perėjimo valstybei, neprieštarauja dėl I. Ž. pareiškimo patenkinimo.
Suinteresuotas asmuo A. P. nuomonės nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, kt.).
Byloje nustatyta, kad V. P. ir A. P. susilaukė trijų vaikų – J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P. (J.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini). V. P. sutuoktinis A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš įrašų mirties liudijime matyti, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie V. P. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Šiaulių apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. (po jos mirties) atkurtos nuosavybės teisės į jos sutuoktinio A. P. nuosavybės teisėmis turėtą turtą – mišką, esantį (duomenys neskelbtini), V. P. dalį sudaro 3,12 ha miško, turtas grąžintas natūra bendrosios nuosavybės teisėmis su bendrasavininkiais A. J. (3,13 ha), A. P. (3,12 ha). A. J., pareiškėjos motina, mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties vieta, kaip ir V. P., (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro įrašai patvirtina, kad iki šiol viešame registre yra įregistruotos V. P. nuosavybės teisės į dalį (3,12 ha) miško sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biurų informacijose nurodyta, kad bylos į V. P. palikimą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metais užvesta nėra, kadangi niekas iš įpėdinių įstatymo numatytu terminu paveldėti nesikreipė. Šiaulių regioninio valstybės archyvo išduotoje pažymoje nurodyta, kad paveldėjimo bylos į V. P. turtą (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) metų Kelmės rajono notarų biuro dokumentuose nėra. Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro 2021 m. lapkričio 11 d. išduotame liudijime nurodyta, kad V. P. paveldėjimo byla nėra pradėta. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos V. P. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Liudytojai J. M., A. P. dukra, ir jos sutuoktinis A. M. teisme patvirtino, kad V. P. priklausančiu mišku rūpinosi A. J. ir jos dukra pareiškėja I. Ž.. Iš pasakojimų jiems žinoma, kad V. P. valia buvo jai priklausantį mišką palikti tam iš vaikų, kuris ją slaugys ir prižiūrės. Kadangi V. P. gyveno pas savo dukrą A., todėl jai ir turėjo atitekti miškas.
Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo (duomenys neskelbtini) įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais buvo laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Taigi, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjos motina A. J. – mirusiosios V. P. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, mirties momentu gyvenusi kartu su savo motina, po savo motinos mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasi visais motinos asmeniniais, namų apyvokos daiktais, atlikdama motinai priklausančio turto nuosavybės teisių įteisinimą, prižiūrėdama nekilnojamąjį turtą - mišką, rūpindamasi jo apsauga, t. y., su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Įstatyminės įpėdinės aktyviais veiksmais išreikštai valiai kiti įstatyminiai įpėdiniai – vaikai – neprieštaravo, įpėdinių, norinčių paveldėti palikėjos V. P. turtą, neatsirado. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. P. mirties jos palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė A. J..
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 11,45 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš I. Ž. valstybei 11,45 Eur (vienuolika eurų 45 centus) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.