Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1A-908-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00688-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.1.; 1.2.7.2.2.1.; 1.1.8.1. (S)

2012 m. lapkričio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. paskirtą ardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas E. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista solidariai iš A. B. ir E. M. nukentėjusiajai A. B. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nusikalstamos veikos tyrimo lyginamuosius pavyzdžius: tamponus su ėminiais, tepinėlius ant stiklelių, lovatiesę, ėminius su seilių ir kraujo pavyzdžiais, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Iš A. B. paimtus pinigus – 2 Lt, iš E. M. paimtus pinigus – 19,16 Lt, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir E. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu ir oraliniu būdu, grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, tai yra jie laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 25 d., tikslus laikas nenustatytas, apleisto vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš toje pačioje patalpoje buvusį A. B. sugyventinį M. S. tuo atveju, jei A. B. nesutiks su jų reikalavimais, nurengė A. B. nuogai ir pastatę keturpėsčią tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią oraliniu ir analiniu būdu: iš pradžių vertė ją čiulpti E. M. lytinį organą, po to vertė A. B. čiulpti A. B. lytinį organą, tuo pačiu metu A. M. prieš A. B. valią kišo savo lytinį organą į jos analinę angą.

Be to, A. B. lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu su žmogumi prieš jo valią, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, tai yra jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d., tikslus laikas nenustatytas, apleisto vaikų darželio, esančio Zauerveino g. 16, Klaipėdoje, patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš A. B., ją nurengė nuogai, paguldė ant dešinio šono ant čiužinio ir su ja tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, kišdamas savo lytinį organą A. B. į burną ir liepdamas jį čiulpti, tai yra ją seksuliai prievartavo oraliniu būdu. Po to apsuko A. B. ant kairio šono, sulenkė jai kojas ir kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į išeinamąją angą, tai yra prievartavo nukentėjusiąją A. B. prieš jos valią analiniu būdu. Po to A. B. paguldė A. B. ant nugaros, jėga praskėtė jos kojas ir užgulęs ją kišo savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, tai yra ją išžagino.

E. M. tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su žmogumi prieš jo valią, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, tai yra jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 25 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d., tikslus laikas nenustatytas, apleisto vaikų darželio, esančio Zauerveino g. 16, Klaipėdoje, patalpoje, grasindamas tuoj pat panaudoti smurtą prieš nukentėjusiąją A. B., nusivedė ją į apleisto vaikų darželio virtuvės patalpas ir nurengęs nukentėjusiąją nuogai iki pusės, stovėdamas jai už nugaros, ją seksualiai prievartavo analiniu būdu, tai yra kišdamas savo lytinį organą A. B. į analinę angą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, jog byloje nėra įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios A. B. parodymus, patvirtinančių, jog jis ją prievartavo analiniu būdu. Nukentėjusioji nurodė, jog pirmas jai į burną lytinį organą kišo E. M., taip teigė ir liudytojai, tačiau E. M. nebuvo inkriminuotas prievartavimas oraliniu būdu. Be to, apeliantas A. B. atkreipia dėmesį į tai, jog A. B. į jo klausimą, ar jis vertė ją čiulpti E. M. lytinį organą, atsakė, kad pats E. M. vertė ją tai daryti, tačiau kaltinime nurodyta priešingai, t. y. kad ne E. M., o jis vertė nukentėjusiąją čiulpti E. M. lytinį organą.

Specialisto išvadoje nurodyta, jog ant paklodės rasta spermos bei moters biologinių pėdsakų bei nurodyta, jog spermos genotipas sutampa su jo – A. B. – genotipu, moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. B. genotipu. A. B. burnos turinio ėminiuose rasta spermos, sumaišytos su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų. Tai, apelianto A. B. teigimu, rodo, kad jis baigė A. B. į burną, o ji jo spermą išspjovė ant paklodės. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiosios A. B. makšties turinio ėminiuose rasta spermos, kuri, tikėtina, kad priklauso jam – A. B.. Kaip minėta, A. B. nurodė, jog jis iš pradžių ją prievartavo oraliniu, po to – analiniu būdu, vėliau kišo savo lytinį organą į makštį, tačiau, nuteistojo A. B. teigimu, negali būti, jog jo sperma galėjo būti nukentėjusios burnoje, išeinamoje angoje, makštyje ir ant paklodės, juo labiau, kad E. M. ją taip pat prievartavo ir oraliniu, ir analiniu būdu. Be to, E. M. teigė, jog jis liepė benamiams nusirengti, o prokurorė teigė, jog ir jis jiems liepė nusirengti bei pabrėžė faktą, jog jis anksčiau 8 kartus teistas. Apelianto teigimu, teistumo faktas neįrodo, jog jis yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Be to, prokurorė teigė, jog jis parodė įvykio vietą bei ją apibūdino, tačiau, A. B. teigimu, tardytoja D. Pukienė įvykio vietos apžiūros protokolą užpildė savo nuožiūra, sakydama, jog jis važiuos į Šiaulių tardymo izoliatorių, o po savaitės jis dar kartą privalės parodyti įvykio vietą. Tačiau kai jis buvo parvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areštinę, tyrėja jam pasakė, jog prokurorė neleido pakartotinai fotografuoti įvykio vietos.

Be to, A. B. atkreipia dėmesį į tai, jog akistatos bei teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. pasakė, jog jis su ja elgėsi gražiai ir jai negrasino.

Aptartos aplinkybės, nuteistojo A. B. teigimu rodo, jog jis buvo nuteistas per griežta bausme. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jis turi šešių mėnesių dukrą. Be to, prašo apklausti tyrėją D. P., ji, A. B. teigimu, akistatos metu uždavinėjo įstatymų draudžiamus klausimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti dėl per griežtos bausmės paskyrimo. Nurodo, jog nors nukentėjusioji A. B. teigė, kad jis ją prievartavo ir spermą nuleido į jos vidų, tačiau Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje 2012-02-23 Nr. 140-(6718)-IS1-1281 nenurodyta, kad jo sperma rasta ant nukentėjusiosios lyties organų, kelnaičių, lovatiesės ar jos burnoje, tai, nuteistojo E. M. teigimu, rodo, jog jis su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, o ši teismui melavo. Apelianto teigimu, nukentėjusioji greičiausiai turėjo atitinkamą tikslą, nes kitą dieną, kai buvo atvykę policijos pareigūnai išsiaiškinti įvykio aplinkybių, kartu su jais išėjo du nukentėjusiosios draugai, tuo tarpu nukentėjusioji pasiliko su jais ir su A. B. gėrė naminę degtinę, o jis alų. Nors nukentėjusioji tvirtino, jog A. B. ją laikė už apykaklės, tačiau pareigūnai teigė, jog ji galėjo drąsiai ir saugiai išeiti kartu su jais, nes niekas jos už apykaklės nelaikė. Tai, apelianto E. M. teigimu, rodo, kad nukentėjusioji pasiliko kartu su jais, nes pati to norėjo ir galbūt turėjo tikslą pasilikti.

Be to, apeliantas E. M. nurodo, jog jis anksčiau nebuvo teistas, todėl jam nesuprantama, kodėl teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teigia, jog labai gailisi padaręs nusikaltimą, žada ateityje nebenusikalsti, prašo paleisti į laisvę ir paskirti namų areštą bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje arba paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis E. M. ir jo gynėjas advokatas J. Surblys prašo nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteitųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų A. B. ir E. M. kaltės. Nuteistųjų A. B. ir E. M. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nors nuteistieji A. B. ir E. M. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, neprašo panaikinti apkaltinamojo nuosprendžio, tik prašo jį pakeisti dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo, dėl to teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, iš esmės ir pasisakys. E. M. teigia, jog jis su nukentėjusiąja A. B. lytiškai nesantykiavo, o A. B. tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, išskyrus nukentėjusiosios A. B. parodymus, patvirtinančių, jog jis ją išžagino bei prievartavo analiniu būdu, be to, pažymi, jog nors nukentėjusioji nurodė, jog pirmas jai į burną lytinį organą kišo E. M., taip teigė ir liudytojai, tačiau pastarajam nebuvo inkriminuotas prievartavimas oraliniu būdu. Tokie apeliantų skundų argumentai yra nepagrįsti, juos paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų ir skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai aptartų įrodymų visuma.

Priešingai apeliantų tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. B. ir E. M. 2011 m. rugsėjo mėn. 24–25 d., veikdami bendrininkų grupe, tenkino lytinę aistrą su A. B. prieš jos valią analiniu ir oraliniu būdu grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš jos sugyventinį M. S.; A. B. 2011 m. rugsėjo mėn. 25–26 d. lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu su A. B. prieš jos valią, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą; E. M. 2011 m. rugsėjo mėn. 25–26 d. tenkino lytinę aistrą analiniu būdu su A. B. prieš jos valią, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą.

Nukentėjusioji A. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, jos parodymai sutampa su liudytojų M. S., E. A., E. M. ir S. M. parodymais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino gerai įsidėmėjusi ją lytiškai išnaudojusius asmenis ir neabejodama patvirtino, jog tai padarė A. B. ir E. M.. Kaip liudytojai apklausti M. S. ir E. K. taip pat atpažino E. M. ir A. B. kaip asmenis, seksualiai išnaudojusius A. B. prieš jos valią. Netikėti nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, byloje nenustatytos aplinkybės, jog pastarieji anksčiau pažinojo apeliantus A. B. bei E. M. ir būtų suinteresuoti juos apkalbėti ar neteisingai apkaltinti.

Nors apeliantas A. B. neigia lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja A. B. bei tvirtina, jog tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu pastarajai sutinkant, tačiau tokius apelianto skundo argumentus paneigia ne tik pačios nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų parodymai, kurie, priešingai nei nuteistųjų parodymai, tarpusavyje sutampa, bet ir byloje pateikta 2012-02-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(6718)-IS1-1281. Šioje išvadoje nurodyta, jog A. B. makšties turinio ėminiuose rasta spermos, kuri, vadovaujantis Y chromosomos haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatais, tikėtina, kad priklauso A. B., taip pat nurodyta, jog ant nukentėjusiosios A. B. tirti pateiktos lovatiesės rasta spermos, kurios genotipas sutampa su A. B. genotipu. Be to, priešingai apelianto A. B. tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, jog ne tik jis, bet ir E. M. 2011 m. rugsėjo mėn. 24–25 d., tenkino lytinę aistrą su A. B. prieš jos valią oraliniu būdu.

Nors E. M. neigia tenkinęs lytinę aistrą su A. B., šiuos apelianto skundo argumentus paneigia ne tik nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, bet ir nuteistojo A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu duoti parodymai, jog E. M. išprievartavo A. B. analiniu būdu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistiesiems A. B. bei E. M. paskyrė teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistiesiems A. B. bei E. M. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytas jų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei į bausmės tikslus.

A. B. padarė tris, E. M. – du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). A. B. anksčiau teistas 8 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas jam nėra išnykęs, naujus sunkius nusikaltimus padarė praėjus vos vienam mėnesiui po 2011-08-29 nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo, taigi jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės rodo nuteistojo A. B. nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas. E. M. anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Apeliantai A. B. ir E. M. neprisipažino padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesigaili dėl pasekmių, nukentėjusiosios neatsiprašė. E. M. klaidino teismą, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas kitas įvykio aplinkybes, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta apeliantų A. B. ir E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jie nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apeliantas E. M. tvirtina, jog teismas be pagrindo nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes jis buvo teisiamas pirmą kartą, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, tai nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau į tai teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. A. B. nusikaltimų padarymo metu dirbo UAB „Palink“, su sugyventine turi mažametį vaiką. E. M. nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pajamų šaltinio, nėra sukūręs šeimos, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino ir nesistengė to padaryti.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

A. B. inkriminuotų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų, bei E. M. inkriminuotų BK 150 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį apeliantui A. B. teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau aštuonis kartus buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Nors E. M. anksčiau nebuvo teistas, tačiau, kaip minėta, jis neprisipažino nusikaltęs, priešingai – keitė parodymus, klaidino teismą, taip trukdydamas nustatyti tiesą byloje, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesigaili dėl sukeltų padarinių, nukentėjusiosios neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino ir net nesistengė to padaryti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam E. M., atsižvelgdamas į tai, jog pastarasis buvo teisiamas pirmą kartą, už nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, paskyrė mažesnes bausmes nei apeliantui A. B., kuris nusikalto būdamas recidyvistu, tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą ir tai turėjo įtakos sprendžiant bausmės jam paskyrimo klausimą. Taigi, priešingai nei tvirtinama nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde, teismas įvertino aplinkybę, jog jis nusikalto pirmą kartą bei atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Tuo tarpu nusikaltimo bendrininkui R. B., kaip recidyvistui, už analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai paskirtos griežtesnės bausmės. Skirdamas bausmę nuteistiesiems, teismas, be kitų anksčiau minėtų aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog E. M. ir A. B. nusikaltimus padarė prieš visiškai jiems nepažįstamus ir mažiausiai socialiai saugius žmones – benamius, brutaliai pavartodami fizinę ir lytinę prievartą, norėdami pasityčioti iš jų, sumenkinti, pažeminti jų orumą, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Nors apeliantas A. B. prašo pakirti švelnesnę bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis turi mažametį vaiką ir privalo jį išlaikyti bei padėti sugyventinei juo rūpintis, tačiau ši aplinkybė nepateisina jo nusikalstamo elgesio, nes, kaip minėta, jis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, anksčiau net aštuonis kartus buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti šeima, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantams A. B. ir E. M. yra aiškiai per griežta. Atitinkamai apeliantams paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, atitinkamai A. B. ir E. M. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytinos aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintinos.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistiesiems A. B. ir E. M., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliantų A. B. ir E. M. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. B. ir E. M. apeliacinius skundus atmesti.