- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eA-464-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02889-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2021 m. vasario 17 d. pareiškėjos prašymą „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“ (toliau – ir Prašymas), priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,2 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo, tačiau Administracijos 2020 m. liepos 23 d. ir 2020 m. spalio 22 d. sprendimais pareiškėjos prašymus atmetė.
2.2. Pareiškėja 2021 m. vasario 17 d. dar kartą kreipėsi su prašymu inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų koregavimą, bei, skirtingai nuo ankstesnių prašymų, pabrėžė, jog koreguojamu detaliuoju planu nustatyti aukščio, aukštingumo, užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai nebus keičiami. Pareiškėjai atsakymas (skundžiamas Sprendimas) buvo pateiktas tik 2021 m. rugpjūčio 6 d., po kelių pareiškėjos paklausimų dėl Prašymo nagrinėjimo.
2.3. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų išsamumo, skaidrumo ir gero administravimo principų, iš jo turinio neaišku, ar iš tiesų buvo organizuojamas pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymo svarstymas (nagrinėjimas), kada jis vyko, kokie asmenys dalyvavo, kas priėmė sprendimą. Pareiškėjai 2021 m. balandžio 30 d. atsakovas nurodė, kad už Prašymo nagrinėjimą yra atsakingas Detaliojo planavimo ir architektūros poskyrio vedėjas B. B., tačiau ginčijamą Sprendimą pasirašė M. J., todėl nėra žinoma kodėl jį pasirašė asmuo, kuris iki tol atsakovo nebuvo nurodytas kaip atsakingas asmuo, nagrinėjantis pareiškėjos prašymą.
2.4. Sprendime atsakovas informavo, kad jau yra pasisakęs dėl detaliojo plano koregavimo, t. y. nesutikimo motyvus nurodė atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymus. Pareiškėja nesutiko su tokia pozicija, teigdama, jog minėti prašymai bei 2021 m. vasario 17 d. prašymas nėra tapatūs – juose iš esmės skiriasi koreguojamo plano tikslai. Be to, atsakovas praleido teisės aktuose nustatytą prašymų nagrinėjimo terminą.
2.5. 2021 m. vasario 17 d. prašyme nurodyti koreguotini detaliojo plano tiksliai neprieštarauja nei naujai patvirtintam Vilniaus miesto bendrajam planui, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymui Nr. 1-636 „Dėl teritorijos prie Džiaugsmo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Džiaugsmo g. detalusis planas). 2021 m. birželio 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, kuriuo patvirtino naująjį Vilniaus miesto bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), ir Prašymas taip pat atitiko šio plano sprendinius. Visai greta Žemės sklypo yra jau padalinti žemės sklypai, kurių plotas nežymiai didesnis, lygus ar net mažesnis nei 0,1 ha, o nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė tokius argumentus:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjos teikiamų prašymų tikslai apima du pagrindinius aspektus, t. y. sklypo dalijimas į du bei teritorijos reglamentų nustatymas. Visuose trijuose prašymuose tikslai sukeičiami vietomis ar perrašomi išvardinant nustatomus reglamentus, todėl Administracija laikėsi pozicijos, kad prašymuose nurodomi tikslai iš esmės nesikeičia, todėl ginčijamame Sprendime pateikiama nuorodą į anksčiau pateiktus atsakymus laikoma pakankama.
3.2. Detaliojo planavimo ir architektūros poskyris yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus pavaldume, o M. J. yra Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjo funkcijas, todėl ji, pagal kompetenciją, pasirašė Sprendimą, nors jo rengėjas, kaip nurodyta Sprendimo apačioje ir metaduomenyse yra – B. B.. Sprendime nurodoma, kad Administracijos 2020 m. liepos 23 d. sprendime pareiškėjai paaiškinta, jog ginčo teritorija, suplanuota Džiaugsmo g. detaliuoju planu, nevienalytė pagal gyvenamosios teritorijos užstatymo tipą – Sodybinis užstatymas. Nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo reglamentai kurie yra bendri visai teritorijai, suplanuota optimali urbanistinė struktūrą su inžinerinių komunikacijų tinklu, numatyta teritorija socialinei infrastruktūrai, nurodytos specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir priemones gamtos išsaugojimui bei želdynų plėtrai. Sprendime nurodyti pareiškėjai anksčiau siųsti atsakymai į pateiktus prašymus, kuriuose atsakyta į pareiškėjos pateiktus klausimus, ir tai, kad Sprendime pateikiamos nuorodos į anksčiau siųstus atsakymus, yra pagrindas laikyti Sprendimą pakankamai išsamiu ir motyvuotu.
3.3. Administracija neneigė, jog pareiškėjos Prašyme nurodyti koreguotini detaliojo plano tikslai neprieštarauja naujai patvirtintam Vilniaus miesto bendrajam planui, tačiau pažymėjo, kad Bendrajame plane nustatomi maksimalus galimas užstatymas ne visada atitinka vyraujantį detaliuoju planu suplanuotą užstatymo principą.
3.4. Pasisakydamas dėl praleisto termino Sprendimui priimti paaiškino, kad termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pareiškėjos prašymą atsakovas išnagrinėjo atsižvelgdama į esamą situaciją, įvertinus ir pateiktus pareiškėjos argumentus bei atsakymą parengė kiek įmanoma operatyviau.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino: panaikino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA; įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymą; patenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš atsakovo pareiškėjai 1 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Teismas išsamiai aptarė pareiškėjos 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2021 m. vasario 17 d. prašymų atsakovui turinį, taip pat atsakovo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. A51-92867/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“, 2020 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. A51-134393/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ turinį, taip pat pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo eigą.
4.2. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 9 punkto, 10 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
5. Teismas nesutiko su atsakovo padaryta išvada, jog visi trys pareiškėjos teikti prašymai apėmė tuos pačius aspektus, ir kad juose pateikti pareiškėjos Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai yra sukeisti vietomis. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog minėtuose pareiškėjos prašymuose yra formuluojami skirtingi Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai: 2020 m. liepos 8 d. prašyme buvo prašoma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą; 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymu buvo prašoma nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą bei patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą); 2021 m. vasario 17 d. prašyme koreguojamo detaliojo plano tikslo: „patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą)“, pareiškėja neformulavo, Prašyme kaip tik nurodė, kad koreguojamu detaliuoju planu nustatyti aukščio, aukštingumo, užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai nebus keičiami, žemės sklypuose bus nustatytas gyvenamajam kvartalui būdingas vienbučio ir dvibučio užstatymo tipas. Teismas nustatė, kad po 2020 m. liepos 8 d. prašymo bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymo atsakovas pateikė savo vertinimą bei nurodė motyvus, kodėl pareiškėjos Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai neatitinka esamos urbanistinės sistemos. Tačiau įvertinęs 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakymą (Sprendimą), kuriuo atsakovas atmetė Prašymą, teismas nesutiko su atsakovu, kad toks prašymo atmetimo pagrindas yra pakankami išsamus, aiškus ir suprantamas.
6. Teismas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis ir aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, t. y. neaišku, kokių teisės aktų reikalavimų (sąlygų) neatitinka pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymas dėl Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo. Skundžiamame Sprendime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu buvo atmestas pareiškėjos prašymas, šiuo atveju buvo apsiribota deklaratyviai nurodant, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas ir apsvarstytas atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyriuje, kuri pasiūlymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą atmeta. Teismas nagrinėjamu atveju nesutiko su atsakovo išvada, jog visi pareiškėjos teikti prašymai apėmė tuos pačius aspektus, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog minėtuose pareiškėjos prašymuose yra formuluojami skirtingi Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai.
7. Teismas pažymėjo, jog tai, kad Sprendime nurodyta, jog atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrius jau yra pasisakęs nagrinėdamas pareiškėjos prašymus (2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d.), pateikiant atsakymus 2020 m. liepos 23 d. ir 2020 m. spalio 22 d. raštuose, tačiau vien Sprendime pateikiama nuoroda į kitus raštus (kai pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymas nebuvo tapatus prieš tai teiktiems prašymams), negali pagrįsti tinkamo pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymo išnagrinėjimo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nėra žinoma kokiais atsakovo argumentais, nurodytais prieš tai rengtuose atsakymuose (2020 m. liepos 23 d., 2020 m. spalio 22 d.), buvo remtasi priimant ginčijamą Sprendimą, ir Sprendimo motyvų trūkumas šiuo atveju yra esminis. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nėra aiškios jos prašymo atmetimo priežastys. Teismas vertino, kad tokios priežastys negali būti nustatytos iš Sprendimo turinio, todėl toks Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Teismas, pasisakydamas dėl praleisto Prašymo išnagrinėjimo termino, sutiko su atsakovo pozicija, jog VAĮ nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog pats Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, tokį atsakovo VAĮ įtvirtinto termino nesilaikymą vertino kritiškai.
8. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) yra nepagrįstas, neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, todėl naikintinas.
9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, bei įvertino pareiškėjos byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2021 m. rugpjūčio 19 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui K. K. ir advokato padėjėjui P. Ž. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2021 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/09-40 už 2021 m. rugpjūčio 6 d. skundo parengimą (665,50 Eur); 3) 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22/02-83 už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdyje (532,40 Eur).
10. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.19 punktų nuostatomis, atsižvelgdamas į aktualų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), konstatavo, kad prašoma priteisti už skundo parengimą 665,50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, o PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 532,40 Eur suma už 4 valandų pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdyje neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl šios sumos priteistinos pareiškėjai. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjos atstovų procesinių dokumentų pobūdį ir apimtį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, eigą bei trukmę, konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 197,90 Eur atstovavimo išlaidų suma bei 22,50 Eur žyminio mokesčio ( iš viso – 1 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidų).
III.
11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas sumažinant pusiau, t. y. iki 610,20 Eur.
Atsiliepimas
12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:
12.1. Administracija negali sutikti su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes pareiškėjos skunde iš esmės yra pateikiamos faktinės bylos aplinkybės, plačiai cituojami pareiškėjos kreipimaisi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Administracijos atsakymai į pateiktus prašymus. Toks pareiškėjos faktinių aplinkybių dėstymas (atitinkamai ir jo apimtis) yra perteklinis, kadangi pareiškėja galėjo išdėstyti tik aplinkybes, susijusias su neatsakytu prašymu, be to, skunde perrašomos ABTĮ ir VAĮ normos, susijusios atsakymo terminais ir atitinkama teismų praktika. Nors skundo apimtis bendrai sudaro 12 puslapių, bet šis skundas dėl atsakovo nemotyvuoto atsakymo pateikimo yra visiškai šabloniškas, iš esmės nereikalaujantis nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, sisteminimo, nei didelių laiko sąnaudų.
12.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuomonės, jog spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas; sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti ne tik bylos sudėtingumo, bet ir tikėtinas advokato darbo, laiko sąnaudas bei įrodymus, kurie pagrįstų, jog atlikti konkretūs procesiniai veiksmai reikalavo papildomų resursų.
12.3. Pareiškėjos atstovas pateikė duomenis apie darbo, laiko sąnaudas šioje administracinėje byloje, nurodydamas, kad skundo parengimui prireikė 5 valandų, o pasirengimui ir atstovavimui teismo posėdyje – 4 valandų darbo laiko, tačiau, Administracijos nuomone, ši administracinė byla nėra sudėtinga, kadangi šioje byloje nėra susiklosčiusi jokia išskirtinė teisinė situacija, kuriai būtų reikalinga atlikti ypatingai svarbią ir detalę analizę, nėra keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, o priešingai, byloje keliamas reikalavimas – standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjo atstovo surašytas skundas yra nedidelės apimties, atsižvelgiant į tai, kad skunde nuolat cituojami pareiškėjos ir Administracijos teikti raštai, ABTĮ nuostatos ir susijusi teismų praktika. Teismo posėdis nagrinėjamoje byloje tęsėsi ne daugiau kaip valandą, o bylai pareiškėjos atstovas pasiruošė, išnagrinėjo visą su byla susijusią medžiagą rengdamas skundą teismui. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos pusiau, t. y. iki 610,20 Eur, nes tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos.
13. Pareiškėja pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą; bei prašo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 465,85 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Pareiškėja atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. Atsakovo pozicija dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pusiau pažeidžia ne tik Administracinių bylų teisenos įstatyme ir Civilinio proceso kodekse įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo administraciniame procese taisykles, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartus, kadangi administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“.
14.2. Atsakovas viso proceso metu, įskaitant ir procesą iki teismo, elgėsi nesąžiningai, nepaisydamas viešojo administravimo išsamumo, skaidrumo ir gero administravimo principų, pažeidė VAĮ nuostatas, pareiškėjos, kaip Vilniaus miesto gyventojos, teisėtus interesus bei sukėlė jai žalą (nuostolių), todėl nepagrįstai atsisako atlyginti (kompensuoti) pareiškėjos dėl jos neteisėtų veiksmų patirtas išlaidas.
Šalies argumentai
14.3. Pareiškėjos procesinis elgesys buvo tinkamas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies prasme, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, t. y. pasitelkusi profesionalų teisininką, rinko šiai bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos pateikė kartu su skundu, taip pat teismui teikė papildomus dokumentus, ir šiuos visus įrodymus ir duomenis pareiškėjos atstovai analizavo ir vertino viso ginčo kontekste. Visos pareiškėjos išlaidos buvo realios, pareiškėjas atstovas advokatas, rengdamas procesinius dokumentus, atstovaudamas pareiškėją teismo posėdžiuose patyrė darbo ir laiko sąnaudas, į bylą yra pateikti duomenys apie suteiktas paslaugas.
14.4. Pagal ABTĮ nuostatas, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių gali atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė absoliučiai jokio pareiškėjos procesinio elgesio, kurį ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies prasme galima būtų laikyti netinkamu.
14.5. Proceso šalies patirtų, tinkamai pagrįstų ir protingų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra vienas kertinių teisės į tinkamą teisminę gynybą principų, užtikrinančių, kad joks proceso dalyvis nepatirs neigiamų padarinių vien dėl to, kad priešinga šalis nepagrįstai vengė vykdyti savo pareigos. Patenkinus apeliacinį skundą ir sumažinus pareiškėjai priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų, būtų pažeistas ne tik ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis, bet ir pažeista pareiškėjos teisė į teisminę gynybą bei kitas pagrindines bylinėjimosi išlaidų atlyginimo funkcijas.
Atsiliepimas
14.6. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skunde iš esmės yra pateikiamos faktinės bylos aplinkybės, plačiai cituojami pareiškėjos kreipimaisi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Administracijos atsakymai į pateiktus prašymus, kadangi, rengiant skundą teismui, buvo analizuojami visi nurodyti dokumentai, nustatyti juose esantys neatitikimai, tikrovės neatitinkanti informacija, kurią reikėjo paneigti skunde teismui, detaliai ir motyvuotai aprašant pareiškėjos kreipimusis ir atsakovo minimus atsakymus bei jų turinio skirtumus, atstovas taip pat rinko duomenis ir dokumentus, paneigiančius atsakovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, juos analizavo. Pareiškėja, skunde teismui pateikdama aktualų teisinį reglamentavimą, siekė tinkamai pasinaudoti savo teise į gynyba ir savo pažeistas teises pirmosios instancijos teisme ginti motyvuotais bei įrodymais pagrįstais teiginiais.
14.7. Nors atsakovas nurodo, kad susiklosčiusi situacija nėra sudėtinga, tačiau iki tol, kol pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo, atsakovas savo klaidos ar sąmoningo neteisėto veikimo nepripažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjai priteista 1 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, teisėtumas ir pagrįstumas.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi patenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė jai iš atsakovo 665,50 Eur skundo parengimo ir 532,40 Eur už 4 valandų pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdyje išlaidas. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi ir prašydamas priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti pusiau (iki 610,20 Eur), teigia, kad skundas dėl atsakovo nemotyvuoto atsakymo pateikimo yra visiškai šabloniškas, pagrįstas įvairių dokumentų ir teisės aktų citavimu, iš esmės nereikalaujantis nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, sisteminimo, nei didelių laiko sąnaudų.
17. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140str. 2 d.), teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
18. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015; 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016; kt.).
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
21. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjai priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų, patirtų surašant skundą pirmosios instancijos teismui bei ruošiantis bylos nagrinėjimui ir dalyvaujant teismo posėdyje, dydžio.
22. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo, pasipelnymo šaltiniu, o neracionalios, neatitinkančios suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo išlaidos gali būti mažinamos, kaip ne kartą yra konstatuota Lietuvos teismų praktikoje. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir racionalumo, yra vertinamas individualios bylos aplinkybės, t. y. konkrečioje byloje teiktų procesinių dokumentų turinys ir apimtis, suteiktos teisinės paslaugos, specialių žinių reikalingumas ir kitos aplinkybės, todėl aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo patenkintas pilna apimtimi, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos, kadangi net ir panašaus pobūdžio bylose svarbių aplinkybių, vertinamų sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, visuma nėra ir negali būti vienoda.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti bylos sudėtingumą bei suteiktų paslaugų apimtų, neviršijanti Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jos mažinti papildomai nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo.
24. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimu – 465,85 Eur. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, pareiškėjos prašymas dėl išlaidų priteisimo pagrįstas įrodymais, o prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus bei Rekomendacijas, todėl šis pareiškėjos prašymas tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai S. G. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 465,85 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.