Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. liepos 8 d. (registruotas 2020 m. liepos 9 d.) pateikė atsakovei prašymą dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo ir nurodė šiuos tikslus: padalinti Žemės sklypą, kuris galiojančio detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtas numeriu Nr. 145, Žemės sklypas bus dalinamas į atskirus žemės sklypus; nustatyti antrą galimą žemės sklypo naudojimo būdą: daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą; patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą); patikslinti užstatymo zoną ir ribas.

Atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. A51-92867/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ netenkino pareiškėjos prašymo ir nurodė, jog pareiškėjos siūlomi planavimo tikslai neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1).

Pareiškėja, atsižvelgdama į atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus pastabas, 2020 m. rugpjūčio 6 d. (registruotas 2020 m. rugpjūčio 7 d.) pateikė naują prašymą dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo, kuriame nurodė šiuos tikslus: patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą); patikslinti užstatymo zoną ir ribas; nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą.

Atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. A51-134393/20(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ netenkino pareiškėjos prašymo ir nurodė, kad pareiškėjos siūlomi planavimo tikslai neatitinka esamos urbanistinės sistemos, nes kvartale nustatyta sodybinio užstatymo statinių teritorija (G1).

Pareiškėja, atsižvelgdama į atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus pastabas, 2021 m. vasario 17 d. (registruotas 2021 m. vasario 18 d.) pateikė naują prašymą dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo, kuriame nurodė šiuos tikslus: padalinti Žemės sklypą, kuris galiojančio detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra pažymėtas numeriu Nr. 145, į atskirus 2 (du) žemės sklypus; patikslinti užstatymo zoną ir ribas; patikslinti nekilnojamo turto registro duomenų bazės išraše įrašytą gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdą ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdį pagal galiojantį teisinį reguliavimą – nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą.

Pareiškėja nesulaukusi atsakymo, 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi su paklausimu į atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrių dėl prašymo nagrinėjimo eigos.

Pareiškėja 2021 m. balandžio 30 d. nesulaukusi jokio atsakymo, vėl kreipėsi su paklausimu į atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrių dėl prašymo nagrinėjimo eigos.

Atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2021 m. liepos 19 d. informavo, jog apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos. Nurodė, jog dėl padidėjusio darbo krūvio prašymo nagrinėjimas užtruko ir atsakymas bus pateiktas kiek įmanoma greičiau.

Pareiškėja 2021 m. liepos 19 d. informavo atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrių, jog jai reikia ne atsakymo, o Administracijos direktoriaus įsakymo projekto dėl Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo.

Pareiškėja nesulaukusi atsakymo, 2021 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrių.

Atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrius įvertinęs faktines aplinkybės ir teisinį reguliavimą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos prašymas dėl Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo atmetamas, be kita ko pažymėjo, jog atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrius jau yra pasisakęs nagrinėdamas pareiškėjos 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymus. Taip pat apgailestavo, jog dėl įprastinę darbo veiklą viršijančio krūvio atsakymo nepateikė per VAĮ numatytą terminą.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu 2021 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas, nagrinėdamas bylą šiuo atveju spręs, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Sprendimu atmetė pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjos prašyme nurodytu klausimu Administracija yra jau pasisakiusi atsakant į pareiškėjos 2020 m. liepos 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymus. Taip pat, ar nebuvo padarytų kitų procedūrinių pažeidimų viešojo administravimo subjektui priimant skundžiamą Sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas; ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas; ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 28 d.).

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnis). Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, jog teritorijų planavimas – tai pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjos skunde bei atsakovės atsiliepime esančius argumentus bei duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, nesutinka su atsakovės padaryta išvada, jog pareiškėjos teikti prašymai, t. y. 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2021 m. vasario 17 d. prašymas apėmė tuos pačius aspektus, ir kad juose pateikti pareiškėjos Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai yra sukeisti vietomis. Bylos medžiaga patvirtina, jog minėtuose pareiškėjos prašymuose yra formuluojami skirtingi Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai. Kaip matyti, 2020 m. liepos 8 d. prašyme buvo prašoma nustatyti daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą. 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymu buvo prašoma nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą bei patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą). Nustatyta, kad 2021 m. vasario 17 d. prašyme koreguojamo detaliojo plano tikslo: „patikslinti padalinamo sklypo pagrindu formuotinų žemės sklypų pagrindinius naudojimo reglamentus (aukštį, aukštingumą, tankį, intensyvumą)“, pareiškėja neformulavo. 2021 m. vasario 17 d. prašyme kaip tik nurodė, kad koreguojamu detaliuoju planu nustatyti aukščio, aukštingumo, užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai nebus keičiami, žemės sklypuose bus nustatytas gyvenamajam kvartalui būdingas vienbučio ir dvibučio užstatymo tipas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog tiek po 2020 m. liepos 8 d. prašymo bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymo, atsakovė pateikė savo vertinimą bei nurodė motyvus, kodėl pareiškėjos Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai neatitinka esamos urbanistinės sistemos. Tačiau įvertinus 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakymą (Sprendimą), kuriuo atsakovė atmetė 2021 m. vasario 17 d. pareiškėjos prašymą, teismas negali sutikti su atsakove, kad toks prašymo atmetimo pagrindas yra pakankami išsamus, aiškus ir suprantamas.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis (Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ar kt.), t. y. neaišku, kokių teisės aktų reikalavimų (sąlygų) neatitinka pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymas dėl Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo. Skundžiamame Sprendime nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu buvo atmestas pareiškėjos prašymas, šiuo atveju buvo apsiribota deklaratyviai nurodant, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas ir apsvarstytas atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyriuje, kuri pasiūlymą inicijuoti teritorijų planavimo dokumento koregavimą atmeta. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ keliamus reikalavimus. Tačiau kaip paminėta aukščiau, teismas nesutinka su atsakovės padaryta išvada, jog pareiškėjos teikti prašymai, t. y. 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 2021 m. vasario 17 d. prašymas apėmė tuos pačius aspektus, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog minėtuose pareiškėjos prašymuose yra formuluojami skirtingi Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo tikslai.

Be to, šiuo atveju, teismo posėdžio metu atsakovė atstovė nurodė, jog pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymas buvo nagrinėjamas 2020 m. rugpjūčio 25 d. darbiniame posėdyje, tačiau byloje nustatyta, jog apie tokį nagrinėjimą pareiškėja nebuvo informuota. Tuo pačiu paminėjo, jog darbinio pobūdžio protokolai nėra viešinami, kadangi juose būna pateikta informacija susijusi ir su kitais asmenimis, tačiau teismo vertinimu susiklosčius tokiai ginčo situacijai, atsakovė galėjo pateikti dokumento (kuris patvirtintų, kad toks nagrinėjimas vyko) nuasmeninta versija ar pateikiant konkrečiai duomenis, kurie yra susiję tik su pareiškėja. Atsakovės atstovė teismo posėdžio taip pat nurodė, jog į tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimus, siūlymų teikėjai nėra kviečiami remiantis bendra tvarka, tačiau nedetalizavo ir nepateikė konkrečiai teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta tokia prašymų nagrinėjimo darbiniame posėdyje tvarka. Be kita ko, skundžiamame Sprendime nurodyta, jog atsakovės Vyriausiojo miesto architekto skyrius jau yra pasisakęs nagrinėdamas pareiškėjos prašymus (2020 m. liepos 8 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d.), pateikiant atsakymus 2020 m. liepos 23 d. ir 2020 m. spalio 22 d. raštuose, tačiau vien Sprendime pateikiama nuoroda į kitus raštus (kai pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymas nebuvo tapatus prieš tai teiktiems prašymams), negali pagrįsti tinkamo pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymo išnagrinėjimo.

Teismas pažymi, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Nagrinėjamu atveju, nėra žinoma kokiais atsakovės argumentais, nurodytais prieš tai rengtuose atsakymuose (2020 m. liepos 23 d., 2020 m. spalio 22 d.), buvo remtasi priimant ginčijamą Sprendimą. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).

Taigi Sprendimo motyvų trūkumas šiuo atveju yra esminis. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nėra aiškios jos prašymo atmetimo priežastys. Teismo vertinimu, tokios priežastys negali būti nustatytos iš Sprendimo turinio, todėl toks Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje viešojo administravimo subjektams exressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta imperatyvi pareiga administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Šios VAĮ nuostatos įtvirtina gero administravimo (atsakingo valdymo) principą, užtikrinantį asmenų, atliekančių atitinkamus veiksmus ir siekiančių tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, lūkestį, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja prašymą dėl Žemės sklypo detaliojo plano koregavimo pateikė 2021 m. vasario 17 d. (registruotas 2021 m. vasario 18 d.), todėl atsakymą atsakovė turėjo pateikti iki 2021 m. kovo 17 d., kadangi nenustatyta, jog atsakovė terminą atsakymui priimti būtų buvusi pratęsusi 10 darbo dienų. Visgi kaip matyti, atsakymas (Sprendimas) pareiškėjai buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus net 102 darbo dienoms nuo prašymo pateikimo dienos. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog pagal LVAT praktiką, VAĮ nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pats Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, toks atsakovės VAĮ įtvirtinto termino nesilaikymas vertinamas kritiškai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo pripažinimui teisėtu. Taigi ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“ yra nepagrįstas, neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, todėl naikintinas.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėja byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2021 m. rugpjūčio 19 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui K. K. ir advokato padėjėjui P. Ž. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2021 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 21/09-40 už 2021 m. rugpjūčio 6 d. skundo parengimą (665,50 Eur); 3) 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 22/02-83 už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdyje (532,40 Eur).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 517,40 Eur (2021 m. I ketvirtis) ir 1 598,10 Eur (2021 m. III ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 517,40 Eur = 3 793,50 Eur). Prašoma priteisti už skundo parengimą 665,50 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjai.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą priteistina 0,1 skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 159,81 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už 4 valandų pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdyje sumokėta 532,40 Eur. Ši suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina pareiškėjai.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjos atstovų procesinių dokumentų pobūdį ir apimtį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, eigą bei trukmę, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1 197,90 Eur atstovavimo išlaidų suma.

Byloje yra duomenys, kad šioje byloje už pareiškėją sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis (2021 m. rugsėjo 6 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 850), kuris jai taip pat priteisiamas iš atsakovės.

Apibendrinant pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1 220,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (665,50 Eur už skundo parengimą + 532,40 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje + 22,50 Eur žyminis mokestis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. G. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. A51-70810/21(2.15.1.21E-VMA) „Dėl detaliojo plano koregavimo“.

Įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. vasario 17 d. prašymą „Dėl detaliojo plano koregavimo organizavimo“.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai S. G. 1 220,40 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt eurų ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.