Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo užsienietei, pristatančiai S. D. Respublikos piliete A. M., gimusia (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.1. 2025 m. liepos 12 d. 10.00 val. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartimi dėl asmenų perdavimo ir priėmimo, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske, Lenkijos Respublikos pusė perdavė Užsienietę Lietuvos Respublikai, nurodant, jog 2025-07-11 10.30 val. vietovėje Krejwiany Lenkijos Respublikos Sienos Apsaugos Seinų užkardos pareigūnai sulaikė neteisėtai į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos atvykusią asmenų grupę, kurioje buvo ir minėta Užsienietė. Sulaikymo metu Užsienietė nepateikė pareigūnams jokių galiojančių ir asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kelionės dokumento ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų.

4.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamento prie LR VRM) informacinės duomenų bazėje ( - Migris) duomenų apie Užsienietės asmenybę ir tapatybę – nerasta, tai yra Užsienietės asmenybė ir tapatybė nėra nustatyti.

4.3. 2025 m. liepos 12 d. 10 val. 30 min. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 25S158746 Užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. ir perduota VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui.

4.4. 2025 m. liepos 14 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 15K-2578, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, Užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025-09-14, iki kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Latvijos Respublikai, vadovaujantis 1995-06-30 Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos vyriausybių sutartimi dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo.

4.5. 2025 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Respublikos pasienio tarnyba raštu Nr. 2318.16/3337 atmetė 2025 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos prašymą Nr. 21-14-1492, priimti Užsienietę pagal minėtą susitarimą dėl nepakankamų įrodymų. Lietuvos Respublika tapo atsakinga dėl Užsienietės teisinės padėties nustatymo.

4.6. Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) duomenimis nenustatyta, kad Užsienietė turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsienietei pradėtą ikiteisminį tyrimą. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad minėta Užsienietė buvo įsidarbinusi Lietuvos Respublikoje ji neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

5. Įvertinus teismo posėdyje pareikštą Užsienietės prašymą suteikti jai prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

7. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

8. Užsienietė yra prieglobsčio prašytojas, ji neturi jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, ji Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsienietės teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

9. Nustatyta, jog Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja (prieglobsčio pasiprašė teismo posėdžio metu), ji nėra apklausta prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

10. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietę pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, per Lietuvos Respubliką vyko tranzitu (kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės kelionės tikslas), neturėdama jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai). Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, ir nors jos asmenybė ir tapatybė nėra nustatytos (Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nurodo, jog jį prarado būdama miške), tačiau duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai – teismui nepateikta. Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietė ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta).

11. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

12. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

13. Nagrinėjamu atveju Užsienietės asmenybė ir tapatybė nenustatyta (Užsienietė nurodė, jog asmens dokumentą prarado būdama miškuose), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (Užsienietė per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės kelionės tikslas; neturėdama jokių dokumentų, suteikiančių jai teisę būti Europos Sąjungoje). Byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

14. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kad Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. liepos 12 d., o nuo 2025 m. liepos 14 d. jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu (2025 m. liepos 14 d. VSAT prie LR VRM sprendimu Nr. 15K-2578, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 4 dalimi, Užsienietė apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo vietoje, nustatant terminą iki 2025-09-14). Duomenų, kad Užsienietė būtų pažeidusi nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra.

15. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietė buvo sulaikyta 2025 m. liepos 12 d., ir nuo 2025 m. liepos 14 d. jos judėjimo laisvė buvo suvaržyta individualiu administraciniu aktu. Duomenų, kad Užsienietė būtų pažeidusi nustatytas laikino apgyvendinimo vietose sąlygas bei tvarką, nėra), Užsienietės asmenybę (Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos asmenybė ir tapatybė nenustatyta; duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietė šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta), atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2693-602/2024; 2024-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2688-415/2024 ir kt.) bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismo vertinimu, dar mažiau Užsienietės laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydama priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Įstatymo115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2-4, 12 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti dalinai.

Skirti užsienietei, pristatančiai S. D. Respublikos piliete A. M., gimusia (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo - iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu Užsienietė prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.