Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. (N. K.) ieškinį (patikslintą) atsakovams R. S., V. S., S. S. dėl teisės atlikti statybos darbus nesant bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. (K. P.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydamas pripažinti ieškovui teisę įrengti drenažo sistemos įrengimo darbus pagal Projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą paviršinių nuotekų tinklų (drenažo sistemos) išdėstymo schemą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinės vandens pertekliaus problemos, minėtame žemės sklype yra būtina įrengti drenažo sistemą. Ieškovas kreipėsi į bendraturčius dėl drenažo sistemos įrengimo sutikimo, atsakovams ir trečiajam asmeniui buvo išsiųsti pranešimai apie planuojamus drenažo įrengimo darbus, pateiktas drenažo darbų įrengimo projektas. K. P. sutiko, kad žemės sklype būtų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. sutikimo įrengti drenažo sistemą nepasirašė, o S. S. pozicija dėl N. K. pareikšto ieškinio šiuo metu nėra žinoma. Nurodė, jog atsakovams buvo pateikta tinkama dokumentacija dėl norimų įteisinti darbų, tačiau atsakovai R. S. ir V. S. ieškovui sutikimo iki šiol piktybiškai, be jokios svarios priežasties, vien dėl konfliktinių kaimynų tarpusavio santykių, neduoda.

Ieškovas nurodė, jog dėl drenažo sistemos įrengimo darbų atsakovų teisės niekaip nebus pažeidžiamos. Priešingai – įrengus drenažą bus užtikrinamas ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo sausinimas, kas šiuo atveju yra būtina, nes dėl aukštai esančių gruntinių vandenų rudens – pavasario sezonų metu žemės sklypas yra užliejamas vandens ir ieškovui, be kita ko, nuolat kyla pavojus, kad jo butas, esantis pirmajame daugiabučio namo aukšte, bus apsemtas. Būtent dėl šios priežasties, siekiant išvengti nepageidaujamų nuostolių atsiradimo, reikia imtis neatidėliotinų iškilusios problemos sprendimo priemonių, iš kurių paprasčiausia ir veiksmingiausia – drenažo žemės sklype įrengimas. Drenažo statybos darbai, kurių pageidauja ieškovas būtų atliekami remiantis Projektavimo studijos „Arch box“ parengta paviršinių nuotekų tinklų (drenažo) schema, kurioje pateikiamas drenažo sistemos išsidėstymas žemės sklype, su kuria atsakovai buvo iš anksto supažindinti. Mano, kad pateiktas dokumentas informatyvus ir pakankamas. Pastebėjo, jog ieškovo planuojamiems inžineriniams tinklams įrengti nei techninio projekto parengimas, nei statybą leidžiantis dokumentas tokios statybos atlikimui nėra reikalingas. Ieškovo nuomone, nėra jokio pagrindo vertinti, kad atlikdamas statybos darbus ieškovas pažeis atsakovų teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovui turėtų būti pripažinta teisė atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo.

Atsakovai R. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog nesutinka ne su ieškovo teise spręsti paviršinių nuotekų surinkimo problemą, bet su pasirinktu šios problemos sprendimo būdu. Nurodė, jog naudojimosi tvarka bendru žemės sklypu tarp visų jo bendraturčių yra nustatyta ir įregistruota viešajame registre. Šis žemės sklypas yra su nuolydžiu,- aukščiausioje šiaurinėje dalyje – 17,53 m, o žemiausioje, pietinėje, prie (duomenys neskelbtini) g. – 11,11, t. y. apie 6 m. nuolydis. Atsakovų naudojamos žemės sklypo dalys (B1, E1 ir B2) yra žemiausioje sklypo dalyje, besiribojančia su (duomenys neskelbtini) gatve.

Atsakovai nurodė, jog pasirinktas problemos,- paviršinio vandens žemės sklype surinkimo bei išleidimo sprendimo būdas nėra pakankamai atskleistas ir yra abstraktaus pobūdžio, t. y. žemės sklypo schemoje nurodyta tik norimos įrengti drenažo sistemos/inžinierinių/nuotekų tinklų išdėstymo vieta (pradžia, trasos bei vandens išleistuvo vieta). Iš schemos nėra aišku kodėl pasirinkta tokia sistemos pradžia, bei tokia vandens išleistuvo vieta, nėra pateikti jokie paaiškinimai kokiu būdu bus sprendžiamas sukaupto vandens išleidimas/nubėgimas. Atsižvelgiant į tai, kad visas bendras žemės sklypas yra su tos pačios krypties nuolydžiu,- link (duomenys neskelbtini) g., turi pagrindą teigti, kad ieškovas pasirinko netinkamą vandens išleidimo vietą, nes joje iš visos aukštesnėje vietoje esančios žemės sklypo dalies susikaupęs vanduo padidintu srautu tekės per atsakovų naudojamas bendro žemės sklypo dalis BI, E1 ir B2. Tokia išvada darytina, nes ieškovo nurodytoje schemoje nėra numatytas šios ketinamos įrengti sistemos pajungimas į greta mūsų sklypo esančią (duomenys neskelbtini) m. lietaus nuotekų sistemą. Todėl ieškovo ketinimai esmingai pažeistų atsakovų interesus, nes nebegalėtų pagal paskirtį naudotis savo žemės sklypo dalimis B1, E1 ir B2. Pažymėjo, jog tikrovėje ieškovo atlikti žemės kasimo darbai skiriasi nuo brėžinyje nurodytos linijos, todėl atsakovams nėra iki galo aiškūs tikrieji ieškovo ketinimai. Nurodė, kad ieškovo veiksmai iš esmės yra savavališki, prieštaraujantys gerai moralei bei esmingai pažeidžiantys mūsų, kaip žemės sklypo bendrasavininkų teises.

Atsakovai nurodė, jog įrengiant paviršinių nuotekų susirinkimo sistemą, būtina žinoti konkrečias jos technines charakteristikas, ypač, susijusias su nuotekų priimtuvu, nes tik tokiu atveju galima svarstyti ar jis nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimi sklypai ar jų dalys bei teritorijos.

Atsakovė S. S. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog ieškovas atskleidė bendraturčiams kokius statybos darbus ketina atlikti, pateikė projektinį pasiūlymą (schemą), iš kurio matyti kokia drenažo sistemos trajektorija, ilgis, vandens surinkimo ir išleido vieta, drenažo vamzdžio diametras. Paaiškino, jog drenažo sistema priskiriama prie I grupės nesudėtingų statinių, jai įrengti nereikalingas statybos leidimas, todėl ir rengti supaprastintą ar techninį projektą nėra privaloma. Jokie teisės aktai nenumato, jog prieš atlikdamas drenažo sistemos įrengimo darbus ieškovas turėtų atlikti kokius nors tyrimus (geologinius tyrimus), tai galima daryti tik savo nuožiūra, laisva valia. Mano, jog atsakovų nesutikimo argumentai nėra pagrįsti, nei įstatyme, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nurodoma, kad atsakovams turi būti atskleisti techniniai ketinamo statyti statinio parametrai. Tai yra nesudėtingas statinys- drenažas, kuris užtikrintų ieškovo teisėtus interesus naudotis patalpos ir naudojamu žemės sklypu. Ieškovas siekia apsaugoti savo teises. Atsakovai nepateikė objektyvių duomenų, jog žala neišvengiamai jiems atsiras, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdyje atsakovė R. S. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog ieškovas su jais nieko nederino. Nurodė, jog neprieštarautų, kad ieškovas drenažą įrengtų kitoje sklypo dalyje. Nurodė, jog jų naudojamoje sklypo dalyje yra vandens perteklius ir jei ieškovas išleis vandenį toje dalyje, kuri pažymėta schemoje, visas vanduo sutekės į jų (atsakovų) naudojamą sklypo dalį. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog nori apsaugoti savo naudojamą sklypo dalį, kad ji nebūtų užpilta. Nurodė, jog siūlė padaryti drenažą kitu keliu, siūlė prisidėti prie išlaidų. Bet ieškovas pasakė, kad tai bus ilgai, jam kažkas pasiūlė, ieškovas jau yra prasivedęs, pasidaręs kaip nori, ir jie (atsakovai) negali patekti į sklypą, nes takelį suardė ir nesutvarkė ieškovas. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje atsakovų R. S. ir V. S. atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutikimas duodamas ne abstraktaus pobūdžio darbų atlikimui, o turi būti atskleidžiamas pagrindinių ir esminių sąlygų turinys. Ieškovas pateikė brėžinį, vietą atskleidė, bet techninių parametrų neatskleidė ir jų nepaaiškino, todėl atsakovai pateikė duomenis, apie tai, kad sklype yra nuolydis. Tai, kad yra nuolydis matyti ir iš pateikto projektinio pasiūlymo. Kadangi išleidimo vieta yra aukščiau nei atsakovų naudojamo sklypo dalis, todėl atsakovams netinka tokia abstrakti schema. Ieškovas pripažino, kad sklype yra aukštas gruntinis vanduo. Pagal norimą įrengti drenažo sistemą, dalį vandens nori surinkti ir išleisti žemiau namo, tačiau dar žemiau yra atsakovų valdomo sklypo dalys. Paaiškino, jog atsakovai siūlė alternatyvius variantus ar kitus būdus. Ta sklypo dalis kurioje numatytas vandens išleidimas yra uždara, į ją neįmanomas įvažiavimas, atitinkamai ir perteklinio vandens išvežimas.

Ieškinys nepagrįstas todėl, kad yra abstraktaus pobūdžio. Mano, jog ieškovas neatskleidė atsakovams esminių prašomo projekto aplinkybių, o atsakovai įrodė, kad tai turės neigiamą įtaką jų teisėms. Drenažo sistema – konkretus techninis sprendimas, todėl nežinant tokios sistemos įrengimo pasekmių, nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Ieškovas neatskleidė projekto konkrečių pasiūlymų esmės, nesvarstė alternatyvių galimybių sistemai įrengti, todėl ieškovo teisė negali būti ginama. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė S. S. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 133 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuoti ir įregistruoti 5 atskiri nekilnojamojo turto objektai (b. l. 15-16, t. I): atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (su priklausiniu), esantis adresu (duomenys neskelbtini)-1, (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6, t. I); trečiajam asmeniui K. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-3, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8, t. I); atsakovams R. S. bei V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (su priklausiniu), esantis (duomenys neskelbtini)-2, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, t. I), taip pat butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-5, (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12, t. I) ir butas (su priklausiniu), esantis (duomenys neskelbtini)-4, (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisė įregistruota atsakovo vardu) (b. l. 13-14, t. I).

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei S. S. ((duomenys neskelbtini) dalis), K. P. ((duomenys neskelbtini) dalis), N. K. ((duomenys neskelbtini) dalis) ir R. S. bei V. S. ((duomenys neskelbtini) dalis) (b. l. 17-18, t. I). Atsakovai byloje pateikė žemės sklypo planą (b. l. 50-51, t. I), iš kurio matyti, jog žemės sklypo bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos: atsakovai atskirai nuo kitų bendraturčių naudojasi žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B1, B2, B3 – 613 ir E1 (258) bei E2 (83), ieškovas atskirai naudojasi sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais C1 (69), C2 (813), C3 (105) ir C4 (107), atsakovė S. S. atskirai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (108), o K. P. – sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais D (137), D1 (165) ir D2 (188) (plane savininke nurodoma R. G.) (b. l. 50-51, t. I).

2018 m. vasario 28 d. pranešimu apie planuojamus drenažo įrengimo darbus ieškovas bendraturčius informavo, jog dėl nuolatinės vandens pertekliaus problemos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra būtina įrengti drenažo sistemą, pasiūlė bendraturčiams pateikti raštišką sutikimą/motyvuotą nesutikimą dėl drenažo sistemos įrengimo žemės sklype iki pranešime nurodyto termino (b. l. 4, t. I). Ieškovas byloje pateikė Projektavimo studijos ,,Arch box“ parengtą Paviršinių nuotekų tinklų išdėstymo schemą, kurioje pateikiami duomenys apie ieškovo planuojamos įrengti drenažo sistemos išdėstymo vietą (pradžia, išdėstymo trajektorija, vandens išleistuvo vieta), nurodomas projektuojami tinklo ilgis 23,84 m, paviršinių nuotekų tinklų skersmuo (b. l. 21, t. I).

Byloje pateiktas 2018 m. gegužės 7 d. trečiojo asmens K. P. sutikimas drenažo sistemos įrengimui, kuriuo jis sutinka, kad žemės sklype, kurio dalis priklauso jam bendrosios dalinės nuosavybės teise būtų atlikti drenažo sistemos įrengimo darbai: drenažo sistemos naujos statybos projekto sudarymas, drenažo sistemos įrengimas, visi kiti su drenažo sistemos įrengimu susiję projektiniai, statybiniai darbai (b. l. 32, t. I).

Ieškovas prašo teismo pripažinti jo teisę atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus žemės sklype be bendraturčių sutikimo.

Atsakovai su ieškinio reikalavimu nesutiko, mano, jog ieškovo veiksmais pažeidžiamos jų teisės.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Įvertinus ieškovo reiškiamo reikalavimo pobūdį, ieškinio dalyką ir pagrindą, darytina išvada, kad tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybės teisė yra asmens subjektinė teisė, kurią jis įgyvendina. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Tuo atveju, kai nuosavybės teisę į tą patį daiktą turi du ar daugiau asmenų, laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų (CK 4.72 straipsnio 2 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1dalis).

Nagrinėjamu atveju, tarp žemės sklypo bendraturčių kilo ginčas dėl teisės atlikti statybos darbus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte.

Pagal Statybų įstatymo (toliau –SĮ) 2 straipsnio 90 dalį, statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Ieškovas siekia atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus be bendraturčių sutikimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (2018 m. sausio 1 d. redakcija) 9.5 punktas numato, jog drenažo tinklai klasifikuojami kaip nuotekų šalinimo tinklai, o pagal to paties statybos techninio reglamento 3 lentelės 2.2 punktą, nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo ? 160 mm yra I grupės nesudėtingi statiniai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punktas numato, jog atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti reglamento 3 priede. SĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtinta, jog statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Ieškovo prašomiems atlikti statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas, remiantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu statybos techniniu reglamentu, nėra privalomas, jo siekiami vykdyti darbai nepatenka į SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktų reglamentavimą. Tačiau SĮ 14 straipsnis, reglamentuojantis statybos teises ir pareigas įtvirtina, jog tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus (SĮ 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas, siekdamas bendraturčių sutikimo statybos darbams atlikti, bendraturčiams išsiuntė pranešimą ir pasiūlė jiems pateikti raštišką sutikimą arba motyvuotą nesutikimą dėl drenažo sistemos įrengimo žemės sklype. Kartu su šiuo pranešimu ieškovas bendraturčiams pateikė Paviršinių nuotekų išdėstymo schemą, kurioje pateikiama drenažo sistemos išsidėstymo bendrame sklype trajektorija, ilgis bei drenažo tinklų (vamzdžio) skersmuo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

Atsakovai nurodė, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi nuolydį, kuris siekia 6 metrus (skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios sklypo vietos), teikė žemės sklypo planus, kuriuose tokie skirtumai nurodomi (b. l.52, t. I). Šių duomenų ieškovas neginčijo. Ieškovo naudojama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu C1, į kurią ieškovas siekia nuvesti nuotekų vandenį, yra virš atsakovų naudojamos sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu E1, byloje pateikti duomenys, jog žemės sklypo nuolydis yra iš pietų pusės link (duomenys neskelbtini) g. pusės, t. y. atsakovų naudojamo žemės sklypo dalis aukščio prasme yra žemiau ieškovo naudojamos sklypo dalies, kurioje ieškovas nori įrengti vandens išleistuvo vietą. Teismo posėdyje atsakovai paaiškino, jog jų naudojamame žemės sklype (sklypo dalyje) kaupiasi vanduo, nurodė, jog jei ieškovas virš jų naudojamo sklypo dalies įrengs vandens išleistuvą, vanduo tekės į jų sklypo dalį, todėl jie apskritai negalės šia sklypo dalimi naudotis. Atsakovai ieškovo siekiui įrengti drenažo sistemą neprieštarauja, tačiau nesutinka su ieškovo pateikta schema, nurodė, jog yra galimybė drenažo sistemą prijungti prie AB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuotekų sistemos tinklų. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovai ginčija ne ieškovo teisę atlikti statybos darbus, o jos įgyvendinimo būdą.

Teismo posėdyje AB ,,(duomenys neskelbtini)“ Plėtros departamento techninio skyriaus projektų valdymo grupės inžinierius A. D. paaiškino, kad visame (duomenys neskelbtini) regione gruntiniai vandenys yra aukštai, patvirtino teorinę galimybę prisijungti prie AB ,,(duomenys neskelbtini)“ tinklų. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovas, įgyvendindamas savo, kaip statytojo teisę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte įrengti drenažo sistemą, turi alternatyvas šios sistemos įrengimui (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų įgyvendinti savo teisių kitu būdu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, dalyvaujančių byloje šalių paaiškinimus, specialisto pateiktus duomenis apie gruntinio vandens charakteristikas (duomenys neskelbtini) regione, pripažintina labiau tikėtina, jog ieškovo planuojami atlikti statybos darbai gali turėti neigiamos įtakos atsakovų R. S. ir V. S. teisėms ir teisėtiems interesams, galimybėms naudotis bendru bendraturčiu sutarimu valdoma bendro sklypo dalimi (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalis (aktuali redakcija) numato, jog projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamos statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Visumos byloje pateiktų įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pripažintina, jog ieškovo pateikta schema nurodyto reikalavimo neatitinka. Iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai statybos darbai bus atliekami, kokia jų apimtis bei techniniai sprendiniai, jų įtaka bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. Byloje apklaustas specialistas ieškovo pateiktą schemą įvardijo ,,noru“ /,,paruoštuku“/, mano, jog esant bendraturčių nesutarimui, ieškovo planuojamiems statybos darbams turėtų būti rengiamas projektas. Nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, supaprastintas statybos projektas ieškovui nėra privalomas, tačiau ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Informacija apie planuojamus statybos darbus išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis apie konfliktiškus bendraturčių – ieškovo ir atsakovų R. ir V. S., santykius, aplinkybes, jog ieškovo pateikti duomenys apie planuojamus statybos darbus yra abstraktaus pobūdžio, darytina išvada, jog ieškovas reikalavimo atkleisti planuojamus statybos darbus bendraturčiams, neįvykdė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovas, prašydamas atlikti statybos darbus turi detalizuoti tiek darbų apimtį, tiek planuojamus sprendinius, tiek rezultatus. Nagrinėjamu atveju ieškovas šių reikalavimų neįvykdė. Savo ruožtu atsakovai byloje įrodė, jog ieškovo siekis atlikti statybos darbus schemoje pateiktu būdu, gali turėti neigiamos įtakos bendraturčių teisėms, todėl darytina išvada, jog atsakovų nesutikimas su ieškovo planuojamais atlikti statybos darbai yra pakankamai motyvuotas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis), juolab byloje pateikti duomenys, jog ieškovas turi alternatyvias galimybes įrengti drenažo sistemą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekte, t. y. atsakovų nesutikimas per se (savaime) nepaneigia ieškovo teisės į statybą, nevaržo jo galimybių įgyvendinti nuosavybės teisę.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, bendraturčių interesų pusiausvyros principu nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, darytina išvada, jog šiuo atveju pripažinimas ieškovui teisės atlikti statybos darbus pagal ,,Arch box“ parengtą Paviršinių nuotekų išdėstymo schemą be bendraturčių sutikimo sukels kitų bendraturčių (atsakovų R. ir V. S.) nuosavybės teisės pažeidimą (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis) ir nėra proporcingas ieškovo siekiamam tikslui.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, daro išvadą, jog ieškovo ieškinys nėra pagrįstas, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, aktualia kasacinio teismo praktika, ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas byloje sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (b. l. 20, t. I), ir patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjos V. K. teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 19, t. II).

Atsakovė R. S. pateikė duomenis, jog už advokato O. M. teisinę pagalbą sumokėjo 1000 Eur (b. l. 20, t. II).

Netenkinus ieškinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsakovei R. S. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1000 Eur sumai, kadangi ieškinys atmestas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti ieškovo N. K. (N. K.) ieškinio.

Priteisti iš ieškovo N. K. (N. K.) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.