Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 12 klasių išsilavinimo, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme, 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi, 92 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. laikotarpiui, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 metams;

2) 2015 m. liepos 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirta subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 92 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams skiriant auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 metams;

3) 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 60 MGL (3000 eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones,

4) 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 (1) straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 šešių mėnesių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta neatlikta bausmės dalimi – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad jam žinoma, kad už vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio buvo jis nuteistas 2018 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu. Taip pat žino, kad teismas kartu su bausmėmis skyrė už tai jam ir baudžiamojo poveikio priemnonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pirmą kartą dviems metams, o po to trims metams. Jis lankėsi probacijos tarnyboje, kur buvo pasirašytinai supažindintas su jo, kaip probuojamo asmens priežiūros planu, jam buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo pasekmės, buvo įspėtas apie už tai gresiančią atsakomybę. Nors žinojo, kad jam teismo uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jis jas vairavo, tai yra, 2019 m. vairavo automobilį, buvo baustas administracine tvarka, o nagrinėjamu atveju, vairavo mopedą, jis nėra galingas, norėjo nuvažiuoti į parduotuvę limonado. Policijos stabdomas nestojo, už tai yra baustas administracine tvarka 2020 m. liepos mėnesį. Baudų dar nėra sumokėjęs, po truputį atskaičiuoja nuo pašalpos, yra bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, gyvena su tėvais. Savo elgesį vertina kaip neatsakingą, mano, kad jau pasimokė iš jo, yra nusiteikęs keisti gyvenimo būdą ir nebenusižengti.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. R. duotiems parodymams (b. l. 51-54).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam ir prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad liudytojo teisės ir pareigos jam yra išaiškintos ir suprantamos. Supranta, kad apklausos metu privalo sakyti tiesą, nes yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, kylančią atsakomybę jis supranta. Jis dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergėje specialistu. Jam yra žinomas asmuo E. R., kurio elgesį nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. kontroliuoja Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Ukmergėje. 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoje byloje Nr. 1-1476-517/2018) E. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskyrė 60 MGL baudą bei BK 68 straipsnio pagrindu skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (iki 2020 m. rugpjūčio 13 d.). Taip pat 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu (baudžiamoje byloje Nr. 1-1575-1072/2019) nuteisė E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams bei BK 68 straipsniu skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (iki 2022 m. lapkričio 7 d.). 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. E. R. atvyko į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje Ukmergėje, kur šiomis dienomis buvo supažindintas su jam skirtais įpareigojimais bei baudžiamojo poveikio priemone. E. R. buvo išsamiai paaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes. E. R. įsipareigojo baudžiamojo poveikio priemonę vykdyti be pažeidimų. Tačiau E. R. tyčia ir sąmoningai vengė vykdyti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai yra 2019 m. liepos 13 d. apie 16.05 val. (duomenys neskelbtini), E. R. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teismo sprendimu ši teisė iš jo buvo atimta. Pažymėtina, kad šio įvykio metu E. R. buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas. Dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę 2020 m kovo 5 d. probacijos tarnyba kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau 2020 m. kovo 10 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau E. R. antrą kartą pažeidė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, o būtent 2020 m. birželio 13 d. apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini), E. R. vėl vairavo mopedą, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad E. R. už šį pažeidimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau administracinėje teisenoje asmeniui nėra skirta nuobauda. Administracinio nusižengimo nagrinėjimas numatytas 2020 m. birželio 29 d. 09.00 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui nėra skirta administracinė nuobauda, o E. R. tyčia, sąmoningai, piktybiškai ir sistemiškai vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl E. R. neteisėtuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių numatytų BK 243 straipsnį (b. l. 41-49).

Iš 2020 m. birželio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono vyriausieji patruliai S. K. ir D. I. pastebėjo link (duomenys neskelbtini)parduotuvės nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį mopedą, jį stabdė, naudodami garsinį signalą ir garsiakalbį, tačiau vairuotojas nestojo, padidino greitį, dingo pasėlių lauke. Kadangi vairuotojas buvo atpažintas kaip galimai E. R., buvo nuvykta šį jo namus, kur E. R. prisipažino vairavęs mopedą ir stabdomas nestojęs (b. l. 122).

Iš 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pareiškimo matyti, kad atsižvelgiant į tai, kad E. R. 2020 m. birželio 13 d. apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą, kai teisė vairuoti yra atimta, vertintina, kad jis vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalį, BK 243 straipsnį, siūloma E. R. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 11-38).

Iš 2020 birželio 21 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 birželio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate E. R. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (b. l. 1-3).

Iš 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 d., pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 60 MGL bauda bei vadovaujantis BK 68 straipsnių paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (b. l. 22-26). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d.

Iš 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1575-1072/2019 nustatyta, kad E. R. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, padarymą paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bei vadovaujantis BK 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (b. l. 27-36). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 7 d.

Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. lapkričio 21 d. E. R. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrių Ukmergėje, buvo supažindintas su jam skirtais įpareigojimais bei baudžiamojo poveikio priemone. Jam buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo ar vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 16-21).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad 2020 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dal, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę – mopedą, mopedas neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 113-119).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje visiškai įrodyta.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Šį kaltinimą E. R. pripažino pilnai ir ikiteisminiame tyrime, ir teisminio nagrinėjimo metu bei parodė, jog kaltinime inkriminuotomis teise, taigi, sutiko tokiu būdu nevykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. R. 2020 m. birželio 13 d. apie 10.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo mopedą. Tą darė, nors jam teismo nuosprendžiais buvo uždrausta naudotis minėta specialia teise. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (b. l. 22-26), iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Nepaisant to, 2019 m. liepos 13 d. E. R. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, už tai nubaustas 2019 m. liepos 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Be to, E. R. vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti ir būdamas neblaivus 2019 m. birželio 22 d., už ką Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, šiuo nuosprendžiu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (b. l. 27-36). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 7 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. R. parodė, jog žinojo tiek apie jam priimtą 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir juo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek apie jo atžvilgiu priimtą 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį ir juo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek apie teisines pasekmes už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, buvo pasirašytinai supažindintas su probacijos vykdymo bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, kas matyti iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano (b. l. 16-21), ir ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono specialistas V. K. (b. l. 41-49). Nepaisant to, 2020 m. birželio 13 d. E. R. vairavo transporto priemonę - mopedą, ką patvirtina ir tokie rašytiniai įrodymai byloje, kaip tarnybinis pranešimas (b. l. 122), bei 2020 m. birželio 13 d. protokolas administracinio nusižengimo byloje (b. l. 120). Akivaizdu, jog kaltinamasis piktybiškai ir sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pats kaltinamasis neneigia, jog jam buvo žinoma apie teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, E. R. teigimu, jis vis tiek nusprendė važiuoti į parduotuvę limonado, vyko ne pagrindiniais keliais, silpno galingumo transporto priemone. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 74 str aipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, tai yra, bauda arba areštas.

Teismas, parinkdamas E. R. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis E. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta.

E. R. parodė, kad pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį, ką teismas pripažįsta lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe. Sunkinančių E. R. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teistas (b. l. 60-109), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 113-119), teismo posėdžio metu parodė, kad yra bedarbis (b. l. 120), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Duomenų, kad būtų įtrauktas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra.

Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis atsainiai vertina teisės aktų reikalavimus, turi daug nesumokėtų baudų, jos išieškomos priverstinai, šiuo metu yra bedarbis, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes, konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, kaltinamajam E. R. skirtina BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismas sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Vadovaudamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažesnė, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis.

Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu E. R. paskirtą bausmę bendrintina su 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Pastebėtina, jog E. R. neturi išskirtinių visuomeninių nuostatų, savo elgesį vertina kritiškai, registruojasi Užimtumo tarnyboje, esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybės už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Paliktina galioti 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu E. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paliktina galioti 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu E. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 12 (dvylika) mėnesių nuo 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kardomoji priemonė šioje byloje neskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nebuvo skirtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. R. 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šiuo nuosprendžiu E. R. paskirtą bausmę bendrinti su 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir neatliktos 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudos dalimi visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. R. skirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 60 MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudą, kuri vykdoma atskirai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. R. paskirtos 6 (šešių) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. R. skirti įpareigojimus:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje);

- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių narkotinių psichotropinių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią E. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Palikti galioti 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu E. R. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu E. R. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose per 12 (dvylika) mėnesių nuo 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.